TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Mokestis persodins į kledarus

Ar Juodojo Drakono metais valdžia ryšis įvesti kontroversiškai vertinamą automobilių mokestį? Kas privalės jį mokėti: prabangių "karietų", senų "geldų" ar galingų "monstrų" šeimininkai?

Prieš pat Kalėdas politikai apkartino šventes brangaus nekilnojamojo turto savininkams, tačiau įteikė dovanėlę brangių automobilių turėtojams, neapmokestindami jų turto su ratais. Tačiau toks valdžios gerumas ilgai nesitęs - automobilių mokestis anksčiau ar vėliau, matyt, bus įvestas, mat valdantieji ir toliau papildomų milijonų ketina ieškoti ir vairuotojų kišenėse. 

Vėl užsimojo, vėl atlyžo

Kalbos apie visuotinį automobilių mokestį valdžios koridoriuose įsiplieskė dar 2008 metais. Po pusmetį trukusių aršių diskusijų viskas nurimo, bet praėjusių metų pabaigoje, lipdant būsimą biudžetą, politikai vėl užsimojo papurtyti vairuotojų pinigines. Tiesa, šį kartą parlamentarai akcentavo būtinybę palikti "varguolius" ramybėje ir apmokestinti tik prabangių mašinų savininkus. Pasigirdo siūlymų, kad metinį mokestį mokėtų tie žmonės, kurie važinėja ne senesniais nei 10 metų, 150 kilovatų ir galingesniais automobiliais. Bet ir šis variantas sulaukė griežtos kritikos - esą jis neturi nieko bendra su prabanga. Mat priėmus tokį įstatymą, mokestį mokėtų ir beveik 10 metų senumo aprūdijusių visureigių, ir senų sportinių motociklų savininkai, o jo išvengtų ką tik iš salono išriedėjusių brangių, bet iki 150 kilovatų galios "Mercedes", "Audi" ar BMW automobilių turėtojai. 

Aiškių motyvų, kodėl ir vėl atsisakė apmokestinti automobilius, politikai nepateikė, bet akivaizdu, kad tokį sprendimą lėmė keletas priežasčių. Galbūt seimūnai pamatė, kad jų siūlomas apmokestinimo modelis turi daugiau trūkumų nei privalumų arba suprato, kad naujas mokestis - ne itin racionalus žingsnis prieš artėjančius rinkimus. Drauge viešojoje erdvėje pasigirdo nuomonių, jog apmokestinti prabangių mašinų politikai esą nesiryžo todėl, kad patys vairuoja brangias, į mokestinę zoną patenkančias "karietas". 

Apmokestinimo idėjos neišsižada

Portalo Lzinios.lt atlikta apklausa atskleidė, jog įvedus mokestį už automobilius, savo transporto priemonių atsisakytų kas penktas vairuotojas. Tačiau Seimo narys, konservatorius Vitas Matuzas ramino, kad jei naujas mokestis ir bus įvestas, jis nepalies paprastų automobilių šeimininkų piniginių. Esą kalbama tik apie prabangių mašinų mokestį. "Koalicija sutarė, kad automobilių apmokestinimas bus svarstomas jau šio pavasario sesijoje, vadinasi, kovą arba balandį. Kol kas mūsų pozicija nesikeičia - mokėti turėtų tik prabangaus turto savininkai. Tiesa, toks mokestis turėtų būti skaičiuojamas atsižvelgiant į realią transporto priemonės vertę, o ne į automobilio galios parametrus, kaip kad buvo siūloma anksčiau. Kitaip sakant, mokėtų tik prabangių, o ne paprastų ir galingų mašinų šeimininkai", - LŽ patvirtino V.Matuzas, taip ir nepatikslinęs, kur prasideda ta prabangos riba.     

Įžvelgia populizmą

Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) administracijos vadovas Mindaugas Beišys stebisi tokiu valdžios užmoju ir sako, kad, užuot įsigilinę į problemos esmę, kitų šalių patirtį ir priėmę ne pačius populiariausius, bet svarbius sprendimus, politikai skraido populizmo debesyse. Jo teigimu, nei vienoje Europos valstybėje automobilio mokestis nėra traktuojamas tik kaip papildomų valstybės iždo pajamų surinkimo būdas. Kur kas svarbesnė tokio mokesčio misija - tikslingas transporto parko formavimas, vartotojų įpročių koregavimas, susisiekimo, aplinkosaugos, saugaus eismo bei viešojo transporto problemų sprendimas. "Kiekviena Europos Sąjungos (ES) valstybė pati spendžia dėl lengvųjų transporto priemonių apmokestinimo formos bei tarifų. Bendri tik principai, kuriais remiantis nustatomas automobilių mokestis: jo dydis paprastai diferencijuojamas pagal išmetamo CO2 kiekį, automobilio variklio galią, amžių, svorį, degalų rūšį ir pan. Bemaž visos valstybės, pritarusios šiam mokesčiui, stengiasi formuoti aplinkai draugiškesnį transporto parką, skatinti vairuotojus elgtis racionaliau ir rinktis ekonomiškesnius modelius. Siekiant šių tikslų surenkami pinigai naudojami įvairiems aplinkosauginėms projektams finansuoti, įskaitant ir ekologiškesnių automobilių prekybos rėmimą", - akcentavo M.Beišys.

Beveik šventa teisė

LAA administracijos vadovas apgailestauja, kad esantieji valdžioje pastaruoju metu viešai kalba tik apie prabangos mokestį ir taip stengiasi nuraminti tarp socialiai pažeidžiamesnių asmenų kylančias emocijų audras.

"Politikai nekalba apie visuose civilizuotuose kraštuose priimtus automobilių mokesčio tarifo nustatymo principus, nes juos taikant didesnė finansinė našta užgriūtų ne santykinai pasiturinčiai gyvenančius ir modernesniais automobiliais važinėjančius žmones, o eksploatuojančiuosius menkaverčius kledarus. Pastaroji teisė laikoma beveik šventa arba kur kas svarbesne už gyventojų lūkesčius kvėpuoti švaresniu oru, nemokėti už avarijose suluošintų vairuotojų gydymą ar pašalpas žuvusiųjų vaikams", - dėstė M.Beišys.

Europinė praktika politikų nežavi

Mokesčius už automobilių eksploatavimą moka 24 Europos valstybių gyventojai. Skirtinguose kraštuose šis mokestis interpretuojamas skirtingai, tačiau dažniausiai mokamas naudotojo, metinis arba vienkartinis registracijos mokestis. Lietuvos valdžia neketina eiti europiečių pramintais ir laiko patikrintais takais.

Pasak M.Beišio, naudotojo mokestis ES paprastai renkamas už važiavimą tam tikrais magistraliniais keliais ir diferencijuojamas pagal važiavimo apmokestintais keliais trukmę. Lengviesiems automobiliams, darantiems mažesnę žalą keliams, paprastai nustatomi mažesni naudotojo mokesčio dydžiai nei autobusams ar krovininėms mašinoms. M.Beišio teigimu, toks principas laikomas logišku, nes didesnę mokestinę naštą užkrauna tiems automobilininkams, kurie daugiau važinėja. Kita vertus, pastaroji mokesčio forma niekaip neįvertina automobilio poveikio aplinkai - mokestis vienodas tiek didelio darbinio tūrio, neekonomiškus variklius turintiems modeliams, tiek mažalitražiams ar hibridiniams automobiliams.

Pašnekovo nuomone, racionalesniu laikomas metinis automobilio naudotojo mokestis, kurio tarifas tiesiogiai siejamas su išmetamo CO2 kiekiu. Kuo mašina "žalesnė", tuo pigiau ją eksploatuoti, tuo mažesnį mokestį reikėtų mokėti. Be to, modelių, kurių variklių teršalų emisija nesiekia 120 g/km (ši riba skiriasi įvairiose šalyse), nuo mokesčio apskritai atleidžiami. 

Iš esmės tokiais pačiais principais nustatomas ir vienkartinis naujai registruojamų lengvųjų automobilių mokesčio dydis: kuo mašinos variklis mažiau teršia aplinką, kuo transporto priemonė naujesnė, tuo mažiau tenka mokėti jos savininkui. 

Siūlo neišradinėti dviračio

Kaip, kada ir kokiu principu bus apmokestinti automobiliai, kol kas tiksliai nežinoma, tačiau buvęs lenktynininkas, verslininkas, kolekcininkas ir visuomeninis susisiekimo ministerijos patarėjas Stasys Brundza siūlo neprisigalvoti naujovių, o perimti geriausius užsienio pavyzdžius ir sukurti tokią mokestinę bazę, kuri galiotų visiems automobiliams, bet netaptų per didele našta jų savininkams.

"Mano nuomone, racionaliausia būtų apmokestinti visus lengvuosius ir komercinius automobilius ir nustatyti vienodą, tarkime, 240 litų metinį taršos mokestį. Tiesa, tie, kurių automobiliai atitinka Euro 4 ir Euro 5 standartus, kitaip sakant, pagaminti po 2005 metų ir į aplinką išmeta ne daugiau kaip 130 g/km CO2, nuo šio mokesčio turėtų būti atleidžiami, nes daug kur Europoje mažai ar visai aplinkos neteršiančių automobilių šeimininkai yra vienaip ar kitaip motyvuojami. Įvertinant, kad tokius mokesčius turėtų mokėti maždaug 1,5-1,6 mln. automobilių valdytojų, tikėtina, kad į valstybės biudžetą per metus būtų surinkta 360-384 mln. litų", - LŽ yra sakęs S.Brundza.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"