TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Mokinių saugumas – suaugusiųjų rankose

2013 09 02 6:00
M.Rinkevičius: „Kai kurios šeimos neturi pinigų nupirkti vaikams atšvaitų, bet jų nemokamai galima gauti masinėse susibūrimo vietose, kur vyksta saugaus eismo renginiai. Tiesiog reikia juose dalyvauti.“ LŽ archyvo nuotraukos

Šiandien prasideda nauji mokslo metai. Moksleivius į klases kviečia pirmasis šių metų skambutis, o eismo saugos specialistai ir vairuotojai su nerimu laukia gatvėje pasirodančių vaikų.

Kaip LŽ sakė šalies magistralinius kelius prižiūrinčios valstybinės įmonės (VĮ) „Automagistralė“ direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Mindaugas Rinkevičius, eismo dalyviai privalo būti ypač atidūs pirmomis mokslo metų dienomis. Pirmiausia - dėl pirmokėlių, tik pradedančių eiti į mokyklas, nes jų įgūdžiai vieniems vaikščioti gatvėmis ir keliais dar labai menki.

Paprastai per vasarą sumažėja ir aukštesnių klasių mokinių bei vairuotojų budrumas. Todėl rugpjūčio 28-ąją VĮ „Automagistralė“ Vievyje surengė švietėjišką akciją, kurios dalyviams, o tarp jų dominavo moksleiviai, buvo primintos pagrindinės saugaus elgesio kelyje taisyklės.

Dažniausiai kalti vairuotojai

Per pirmus septynis 2013 metų mėnesius Lietuvoje užfiksuoti 377 eismo įvykiai, per kuriuos nukentėjo vaikai (iki 18 metų). Tai 5,01 proc. daugiau nei 2012-ųjų sausį-liepą. Tiesa, per septynis šių metų mėnesius žuvusių vaikų (žuvo 8) buvo 11,11 proc. mažiau negu 2012-ųjų tuo pačiu laikotarpiu. Užtat 6,74 proc., iki 396, padidėjo sužeistų nepilnamečių skaičius.

Daugiausia eismo nelaimių sukėlė vairuotojai. Dėl jų kaltės įvyko 67,6 proc. (2012 m. – 66,8 proc.) visų avarijų (255 iš 377), žuvo 75 proc. vaikų (6 iš 8), 69,19 proc. nepilnamečių buvo sužeista (274 iš 396). Dėl vairuotojų kaltės vaikai nukenčia kaip keleiviai, taip pat automobiliai juos partrenkia einančius per pėsčiųjų perėjas, kelkraščiuose ir kitur.

Dėl pačių vaikų neatsargumo ir nedrausmingumo šiemet per 7 mėnesius žuvo du, buvo sužeisti 122 nepilnamečiai. Moksleiviai patenka į eismo įvykį eidami iš mokyklos arba į mokyklą, po pamokų leisdami laisvalaikį su draugais, žaisdami, ir paprastai - arti savo namų. Dažniau nukenčia pradinių klasių mokiniai, kuriems tenka savarankiškai žingsniuoti į mokyklą, o patirties, saugaus elgesio kelyje įgūdžių jie turi mažai. Vaikams būdingiausios klaidos kelyje - skubėti, bėgti pro stovinčio automobilio priekį arba galą (ypač stotelėse), taip pat kitą kliūtį, eiti per važiuojamąją kelio dalį neapsidairius ir panašios.

Nepilnamečiai dviratininkai paprastai daro šias klaidas: nesilaiko važiavimo pirmumo taisyklių, klaidingai elgiasi išvažiuodami iš šalutinio kelio arba kiemo, sukdami į kairę.

Pirmą rugsėjo savaitę kelių policijos pareigūnai žada padėti mokiniams pereiti gatvę.

Vaikus gelbėja atšvaitai

Eismo saugumo požiūriu ruduo - blogas laikas, nes maždaug nuo rugsėjo vidurio tamsusis paros metas pradeda užgožti šviesųjį. Ypač pavojingi mėnesiai lapkritis ir gruodis, kai tamsa gali karaliauti net iki 17 valandų per parą. Tuomet labiausiai rizikuoja kelyje pasirodantys pėstieji ir dviratininkai - automobilių vairuotojai jų gali tiesiog nepastebėti.

Vaikams, kurie paprastai būna mažo ūgio ir sunkiai prognozuojamo elgesio, rizika patekti po automobilio ratais padidėja dvigubai, o kartais – ir kelis sykius. Tokiu atveju tiesiog gyvybiškai svarbu, kad jie dėvėtų šviesą atspindinčias liemenes arba vaikščiotų užsikabinę atšvaitus. Tai taikytina ir suaugusiems dviratininkams bei pėstiesiems.

VĮ „Automagistralė“ organizuotame saugaus eismo renginyje daugiausia dėmesio ir buvo skiriama atšvaitų naudojimui. „Labai svarbu, kad vaikams nuo mažų dienų būtų skiepijama atsakomybė, skatinamas šviesą atspindinčių priemonių naudojimas tamsoje, akcentuojama suaugusiųjų pavyzdžio svarba“, - kalbėjo „Automagistralės“ direktoriaus pavaduotojas.

Pėstieji, einantys neapšviestu kelkraščiu ar važiuojamosios kelio dalies kraštu tamsiu paros metu, esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba prie drabužių prisisegti šviesą atspindintį atšvaitą. Už šio reikalavimo nepaisymą Kelių eismo taisyklėse (KET) numatyta bauda nuo 80 iki 140 litų. „Yra skirtumas tarp suaugusio pėsčiojo ir vaiko. Mažametis paprastai dar nemoka Kelių eismo taisyklių, daro tai, ką jam pasako tėvai. Todėl tėvų vaidmuo aprūpinant savo atžalas atšvaitais yra privalomas. Kai kurios šeimos galbūt neturi pinigų nupirkti vaikams atšvaitų, bet jų galima gauti nemokamai masinėse susibūrimo vietose, kur vyksta saugaus eismo renginiai. Tiesiog reikia juose dalyvauti“, - aiškino M.Rinkevičius.

Kviečia suaugusiuosius būti atidžius

VĮ „Automagistralė“ direktorius Vladislovas Molis pabrėžė, kad vežant vaikus automobiliais svarbu skatinti specialių vaikiškų kėdučių naudojimą. Į šią būtinybę, anot jo, nemažai tėvelių žiūri pro pirštus, o prisimena tik sustabdyti policijos ar, blogiausiu atveju, ištikus avarijai, kai nukenčia jų atžalos.

Šiuo metu KET reikalauja, kad į vaikiškas kėdutes būtų sodinami mažamečiai, kurių ūgis neviršija 135 centimetrų. Europos valstybėse nustatyta pusantro metro ūgio riba. Mūsų šalyje europinę patirtį nuspręsta taikyti 2007-aisiais, kai Lietuva pagal vaikų žūčių skaičių 1000 gyventojų atsidūrė antra po Rusijos. Tada mūsų krašte per 1453 eismo įvykius žuvo net 70 nepilnamečių.

KET buvo pataisytos 2012-aisiais, vadovaujantis atitinkamais Europos Sąjungos teisės aktais. Pataisų logika paprasta. Visų be išimties automobilių sėdynės yra pritaikytos tam tikro ūgio suaugusiems keleiviams. Ir be atskiro paaiškinimo akivaizdu, jog dauguma vaikų iki 9-10 metų kur kas žemesni už suaugusiuosius. Saugos kėdutės jiems reikalingos pirmiausia dėl to, kad patekus į eismo įvykį mažamečio nesužalotų ar net nepasmaugtų suaugusio žmogaus ūgiui pritaikytas saugos diržas. Užtenka vaiką įsodinti į specialią kėdutę – ir grėsmė išnyksta.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Saugaus eismo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas atkreipė dėmesį, jog vežiodami 135 cm ir mažesnius vaikus maždaug 20 proc. vairuotojų nenaudoja automobilinių saugos kėdučių arba naudoja jas netinkamai. Ir vis dėlto, pasak LAKD atstovo, gerokai daugiau eismo įvykių, per kuriuos nukenčia nepilnamečiai, nutinka dėl greitį mėgstančių viršyti ir šiaip neatidžių vairuotojų. „Viršytas greitis - dominuojanti priežastis, dėl kurios sužalojama ar žūva dauguma vaikų. Vairuotojai mėgsta nepaisyti ir KET reikalavimų, nors jie yra ypač svarbūs. Tarkime, vaikai labai mėgsta nesidairydami bėgti per perėjas - juk tėveliai savo atžalas pamokė, kad jos saugios. Tačiau tas saugumas labai reliatyvus. Nemaža dalis vairuotojų linkę nepaisyti reikalavimo sustoti, kai prieš perėją jau stovi kitas automobilis. Jie nestabdo savo mašinos, o iš už kito automobilio staiga iššokęs vaikas patenka po ratais. Dažnu atveju čia sunku įžvelgti vairuotojų tyčią, paprasčiausiai artėjant prie perėjos reikia būti atidiems“, - sakė N.Abukauskas.

Vaikų kėdutės net dešimtadaliu sumažina riziką, kad bus sužaloti jose sėdintys mažamečiai.

Išskirtinių akcijų neplanuoja

Kad mokinių saugumas daugiausia priklauso nuo suaugusiųjų, dienraščiui LŽ tvirtino ir Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) viršininkas Gintaras Aliksandravičius. „Tikrai nepastatysi po policininką prie kiekvieno vaiko. Todėl dar kartą noriu paraginti tėvelius, ypač pirmaklasių, nebijoti kreiptis į policijos pareigūnus patarimo ar net dėl to, kad, pavyzdžiui, vaikui būtų nustatytas saugus maršrutas į mokyklą. Pažadu - mūsų tarnybos vyrai padės tėvams visais klausimais, susijusiais su jų atžalų saugumu“, - tvirtino G.Aliksandravičius.

Jis patikino, kad šiemet, kaip ir kiekvienais metais, pirmą rugsėjo savaitę LKPT policininkai dirbs intensyvesniu nei paprastai režimu. Vis dėlto, pasak G.Aliksandravičiaus, rengti kokių nors specialių akcijų neplanuojama. „Atsižvelgdami į finansines ir kitas galimybes taikysime tradicines priemones – lankysimės mokyklose, patruliuosime prie jų. Tačiau Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovybė nėra davusi padaliniams nurodymų organizuoti kokius nors pagal vieną šabloną suderintus susitikimus ar kitokius renginius. Kiekvienas padalinys pats privalo nustatyti, kokių priemonių jo teritorijoje, atsižvelgiant į vietos specifiką, labiausiai reikia, kad įvyktų kuo mažiau skaudžių avarijų“, - aiškino LKPT vadovas.

Parengta bendradarbiaujant su VĮ „Automagistralė“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"