TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Mokslininkams nerimą kelią ilgėjančios spūstys

2013 01 23 18:10
Atsigaunanti šalies ekonomika vėl ilgina automobilių spūstis gatvėse. /Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Per krizę sutrumpėjusios transporto spūstys atsigaunant ekonomikai vėl gadina vairuotojų nervus. Nuolat atliekami tyrimai rodo, jog vien tik sostinėje dėl spūsčių vietos biudžetas kas metai praranda milijonus. 

Tik Vilniuje įregistruota 300 tūkst. automobilių, kasdien sostinę aplanko dar apie 150 tūkst. reikalus tvarkyti atvykstančių žmonių, nemaža dalis jų - ratuoti. Sostinę kerta ir nemaži  tranzitinio transporto srautai.

Spūsčių daromus nuostolius Susisiekimo ministerijos užsakymu ne kartą skaičiavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai, kelininkai, eismo organizavimo specialistai. Parengta ne viena daugiau nei išsami studija, kuri vėliau guldoma ant įvairaus rango valdininkų stalų. 

Spūstys ryja milijardus

Išvados nedžiuginančios. Pasak buvusio VGTU Transporto inžinerijos fakulteto dekano profesoriaus, habilituoto mokslų daktaro Alvydo Pikūno, vadovavusio minėtiems tyrimams, praradimai susidaro išties įspūdingi. Antai tik keli skaičiai.

2004 metais dėl transporto spūsčių vien sostinėje nuostoliai siekė 1,42 mlrd. litų. Vos per dvejus metus ši šiaip jau savaime įspūdinga suma kone padvigubėjo ir šoktelėjo iki 2,45 milijardo. Per ekonomikos pakilimą, 2007 m., kuomet transporto paslaugos buvo ypač paklausios, negavome (tiksliau, - praradome) nei daug, nei mažai - dar 3,8 mlrd. litų. Tiesa, užpernai, ekonomikai nusmukus į 2004 lygį, nuostoliai irgi atitinkamai sumažėjo – ir tesiekė „vos“  pusantro milijardo, - bet tas „vos“ sudaro beveik trejų metų visoms miesto reikmėms skiriamą sumą.

Šiuo metu Lietuvos ekonomika atsigauna ir automobilių „kamščiai“ sostinės gatvėse vėl ilgėja.  Suprantama, paskui juos neišvengiamai kils ir nuostolių dydis.

Anot mokslininko, kituose šalies „didmiesčiuose“ – Kaune ir Klaipėdoje - spūstys mažesnės, tad ir padaromos žalos skaičiai keliskart mažesni.

Žaloja sveikatą ir pastatus

Iš ko gi jie susidaro, į neviltį varantys „spūsčių milijardai“? Pasak prof. A.Pikūno, kalti čia tiek žmogiškieji, tiek organizaciniai, tiek sociologiniai faktoriai.

Jo skaičiavimu, spūstyje nuvažiuoto kilometro savikaina šoktelėja mažiausiai du kartus. Maždaug tiek padidėja kuro sąnaudos, išlaidos amortizacijai, nes atitinkamai trumpėja automobilio mazgų bei agregatų tarnavimo laikas. O kai paskaičiuojamas į atmosferą išmetamų dujų ir triukšmo žalingas poveikis žmogaus organizmui,  apskritai miestų ekosistemai, pastatams, taip pat - nuostoliai, kuriuos vežėjai patiria vėluodami atvežti krovinius, ir t.t., susidaro protu sunkiai suvokiamos sumos.

Anot mokslininko, padėtį galėtų pagerinti statomi inžineriniai įrenginiai, ypač – Vilniuje. Pavyzdžiui, paskaičiuota, jog sostinės Santariškių sankryžoje įrengti požeminę pėsčiųjų perėją  kainuotų apie du milijonus litų. Deja, pinigų nesurandama. Tuo tarpu paskaičiuota, jog per 20 nepriklausomybės metų čia nuolat susidarančios spūstys vilniečiams jau kainavo... 47 mln. litų. O tokių perėjų Vilniuje dešimtys.  

Per mažos pajėgos

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad būtinas kompleksinis problemos sprendimas, mobilizuojant ne tik suinteresuotų valdininkų armiją, bet ir visuomenę. Į miestus valdančias tarybas esą būtina rinkti žmones, suprantančius susisiekimo reikšmę Lietuvos ekonomikai. Anglų transporto specialistai , kurie nagrinėjo Vilniaus susisiekimo problemas, stebėjosi, kad sostinėje susisiekimą prižiūri tik ūkio departamente egzistuojantis skyrius, kai tuo tarpu Europos miestuose dirba mūsų miesto departamento dydžio administracijos padaliniai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"