Mokslininko perspėjimas: žiemą Lietuvoje keliai barstomi nuodais

lzinios.lt portalas@lzinios.lt 2015-01-21 09:07
lzinios.lt
portalas@lzinios.lt 2015-01-21 09:07
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Be­veik pen­kis kar­tus grei­čiau dy­lan­ti ke­lio dan­ga, til­tai, ša­li­gat­viai, ap­lin­ki­nių na­mų pa­ma­tai, už­terš­tas grun­ti­nis van­duo ir ne­aiš­kus po­vei­kis svei­ka­tai. To­kią kai­ną mo­ka lie­tu­viai, sa­vo gat­ves žie­mą bars­tan­tys pi­giu drus­kos mi­ši­niu, tei­gia Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to (KTU) moks­li­nin­kas Eu­ge­ni­jus Ja­na­vi­čius. Al­ter­na­ty­vų, kuo bars­ty­ti ke­lius, yra, ta­čiau jos – ženk­liai bran­ges­nės.

KTU Sta­ty­bos ir ar­chi­tek­tū­ros fa­kul­te­to Me­džia­gų ka­ted­ros moks­li­nin­kas E. Ja­na­vi­čius tvir­ti­na, kad gat­vių bars­ty­mas šla­piu na­trio chlo­ri­do (drus­kos) mi­ši­niu sli­du­mui ma­žin­ti – vie­nas blo­giau­sių da­ly­kų.

„Sta­ty­bų in­ži­ne­ri­jo­je be­ne du la­biau­siai vi­soms be­to­no kons­truk­ci­joms ken­kian­tys jun­gi­niai – kal­cio chlo­ri­das ir na­trio chlo­ri­das. Pa­sta­ra­sis Lie­tu­vo­je žie­mą bars­to­mas gat­vė­se ir nuo jų pa­ten­ka ne tik ant ša­li­gat­vių, bet ir įsisk­ver­bia į ša­lia sto­vin­čius na­mus. Pa­te­kęs į dir­vo­že­mį šis jun­gi­nys pa­sie­kia ir grun­ti­nius van­de­nis“, – apie pa­vo­jin­gą drus­kos ju­dė­ji­mą pa­sa­ko­jo E. Ja­na­vi­čius.

Ne­ma­žai su ke­lių prie­žiū­ros spe­cia­lis­tais bend­ra­vęs moks­li­nin­kas už­si­mi­nė, kad bū­tų ga­li­ma at­lik­ti ty­ri­mą ir par­ašy­ti at­ski­ras re­ko­men­da­ci­jas, koks mi­ši­nys bars­ty­mui ge­riau­sias ir ma­žiau­siai ken­kian­tis ap­lin­kai, ta­čiau iš to grei­čiau­siai bū­tų ma­žai nau­dos.

Ke­li­nin­kai E. Ja­na­vi­čiui ne kar­tą lek­to­riui yra sa­kę, kad šios re­ko­men­da­ci­jos grei­čiau­siai bū­tų pa­dė­tos į stal­čių. Mat vie­šuo­sius mies­to gat­vių kon­kur­sus daž­niau­siai lai­mi pi­giau­sias, ta­čiau ne pats ge­riau­sias pa­siū­ly­mas.

Dė­vi­si pen­kis kar­tus greičiau

„Daug kur Va­ka­rų Eu­ro­po­je gat­vės bars­to­mos sau­sais mi­ši­niais, ace­ta­tais. Jie nuo drus­kos ski­ria­si tuo, kad ace­ta­tų drus­kos le­dą ne tir­pi­na, o ar­do – le­das iš­skai­do­mas į at­ski­rus grū­de­lius. Šie ace­ta­tai nė­ra to­kie kenks­min­gi, ta­čiau at­si­ran­da ki­ta prob­le­ma – pas mus kli­ma­tas yra ge­ro­kai at­šiau­res­nis, di­des­ni šal­čiai, tad tam rei­kia ir stip­res­nių prie­mo­nių. Gal pie­tų Vo­kie­ti­jo­je to­kio sau­so bars­ty­mo ir už­ten­ka, ta­čiau kai pas mus tem­pe­ra­tū­ra stai­ga nu­kren­ta iki -20 laips­nių ir pri­ver­čia­ma daug snie­go, ace­ta­tai ne­pa­dės“, – pa­sa­ko­jo moks­li­nin­kas.

Eugenijus Janavičius. / KTU nuotrauka

Be­to­no dan­gas ty­ri­nė­jan­tis moks­li­nin­kas at­sklei­dė, kad vei­kiant ap­le­dė­ju­sį be­to­ną to­kiu mi­ši­niu, vi­si des­truk­ci­niai pro­ce­sai vyks­ta be­veik pen­kis kar­tus grei­čiau.

„Lie­tu­vo­je gat­vės bars­to­mos ir mag­nio chlo­ri­du, tad, įsi­vaiz­duo­ki­te, kaip toks jun­gi­nys, pen­kis kar­tus grei­čiau ės­di­nan­tis il­gaam­žį be­to­ną, vei­kia ne tik as­fal­tą, bet ir ša­li­gat­vius, na­mų pa­ma­tus. Il­gai vei­kiant na­mo pa­grin­dą to­kiu mi­ši­niu, ti­krai ga­li­ma lauk­ti ne­lai­mės, o kal­ti­nin­kus nu­sta­ty­ti bus be­veik ne­įma­no­ma“– ly­gi­no E. Ja­na­vi­čius.

JAV ty­rė­jų nuo­mo­ne, šis mag­nio chlo­ri­do mi­ši­nys sa­vo sa­vy­bė­mis yra dar pa­vo­jin­ges­nis nei įpras­tas na­trio chlo­ri­das.

Ne­pa­lan­kus tem­pe­ra­tū­ros svyravimas

Moks­li­nin­kas, do­mė­ję­sis ir me­teo­ro­lo­gų moks­li­niais dar­bais, pa­brė­žė, kad to­kios šil­tos žie­mos, kaip ši, kai tem­pe­ra­tū­ra lai­ko­si apie 0 laips­nių ir svy­ruo­ja po ke­lis laips­nius į abi ska­lės pu­ses, dar la­biau ska­ti­na ke­lių dan­gų ir pa­sta­tų ko­ro­zi­ją.

„Pa­rų, kai oro tem­pe­ra­tū­ros svy­ruo­ju ke­liais laips­niai apie 0°C, mes ga­li­me tu­rė­ti net apie 60. Bū­tent to­kio­je tem­pe­ra­tū­ro­je na­trio chlo­ri­do da­le­lės tū­ris tam­pa di­džiau­sias ir pa­vir­šius ar­do dar spar­čiau“, – aiš­ki­no moks­li­nin­kas.

La­biau­siai ken­čia tiltai

Drus­kos bars­ty­mas la­bai ken­kia ne tik ša­li­gat­viams ar na­mams, ta­čiau ypač spar­čiai ar­do til­tų be­to­ni­nes kons­truk­ci­jas.

„Len­ki­jo­je te­ko ste­bė­ti, kaip til­tų ir via­du­kų apa­ti­nės kons­truk­ci­jos, be­si­ri­bo­jan­čios su va­žiuo­ja­mą­ja da­li­mi, den­gia­mos itin bran­gio­mis, ta­čiau la­bai at­spa­rio­mis me­džia­go­mis – dvi­kom­po­nen­čiais epok­si­dais, ap­sau­gan­čiais nuo to­kio iri­mo.

O mes drus­kos mi­ši­nio kon­cen­tra­ci­ją ir kie­kį ant virš upių esan­čių til­tų dar pa­di­di­na­me, mat čia bū­na di­džiau­si ap­le­dė­ji­mai. Ga­li­te įsi­vaiz­duo­ti, kaip tai at­si­lie­pia til­to kons­truk­ci­joms ir ko­kie di­džiu­liai kie­kiai drus­kos bei smė­lio su­si­kau­pia til­tų ša­li­ke­lė­se žie­mą. Vė­liau šie jun­gi­niai pa­ten­ka į upes“ – sa­kė jis.

Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Vie­nas pir­mų­jų at­ve­jų ša­ly­je, kai til­to ša­li­til­čiai bu­vo pa­deng­ti ap­sau­gan­čia epok­si­di­ne dan­ga – Kau­ne pa­sta­ty­tas M. K. Čiur­lio­nio til­tas. Šio dar­bo ei­go­je, kar­tu su til­tą sta­čiu­sią bend­ro­vę, da­ly­va­vo ir E. Ja­na­vi­čius su ko­le­go­mis.

„Džiu­gu, kad da­bar nau­jes­nių til­tų au­tos­tra­do­se ar nau­jai re­kons­truo­tų, pa­vyz­džiui, Vy­tau­to Di­džio­jo (Alek­so­to) til­to ele­men­tai, be­si­ri­bo­jan­tys su va­žiuo­ja­mą­ja da­li­mi, taip pat jau pa­deng­ti to­kia dan­ga. De­ja, nuo drus­kos po­vei­kio ne­ap­sau­go­tų til­tų ša­ly­je – dar dau­gy­bė“, – pa­sa­ko­jo moks­li­nin­kas.

Siū­lo ne­nu­ra­šy­ti smė­lio

Vie­nas re­cep­tų, kaip ap­sau­go­ti mies­to gat­ves, na­mus bei nuo drus­kos tru­pan­čius ša­li­gat­vius – nau­do­ti ne tik ge­res­nius ir bran­ges­nius mi­ši­nius, ta­čiau ir mo­der­ni­zuo­ti bars­ty­tu­vų par­ką.

Jo tei­gi­mu, šiuo­lai­kiš­ko­se bars­ty­mo ma­ši­no­se ga­li­ma nau­do­ti ir ke­lių ne to­kių ak­ty­vių drus­kų mi­ši­nį.

„Nau­jų­jų bars­ty­tu­vų tal­pų tū­riai pa­kan­ka­mai tiks­liai už­ti­kri­na bars­ty­mui nau­do­ja­mų me­džia­gų san­ty­kį bei do­za­vi­mo tiks­lu­mą. Taip pat, sli­du­mui žie­mos me­tu ma­žin­ti, rei­kė­tų steng­tis bars­ty­ti bent smė­lio ir drus­kos mi­ši­niu, daž­niau nau­do­jant che­mi­nį – frik­ci­nį drus­kų pa­sklei­di­mo bū­dą, t. y. kai drus­kos įmai­šo­mos į bi­rias me­džia­gas“, – pa­sa­ko­jo KTU dės­ty­to­jas.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
senukas  88.222.117.112 2015-01-21 15:37:17
Turbūt reikia prakišti brangesnius.Kai mes laikėme kavinę ,higienos centras rekalavo plauti chemikalais,kurių negalima buvo pilti {dėl padidinto nuodingumo} į kanalizaciją o utilizuoti tam skirtose vietose.Pasiterravus kur tos vietos-tyla.Taip ir laikėme matomiausioje vietoje pus litrį už 29 lt.
0 0  Netinkamas komentaras
Itin bran­giai vir­tu­vės įran­kius Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei par­da­vu­si bend­ro­vė „No­ta Be­ne“ pri­pa­žįs­ta su­kly­du­si, kad ne­in­for­ma­vo ka­riuo­me­nės, jog „auk­si­nius šaukš­tus“ perpardavė iš Lie­tu­vos [...]
Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bai per du mė­ne­sius ne­pas­ky­rus nau­jo vi­ce­me­ro, ad­mi­nis­tra­ci­jos di­rek­to­riaus ar ne­su­da­rius nors vie­nos ko­mi­si­jos, grės tie­sio­gi­nis val­dy­mas. Tai nu­ma­ty­ta antradienį Sei­mo pri­im­to­se [...]
Ke­li mė­ne­siai po to, kai lai­mė­jo įžei­džia­mos poe­zi­jos apie Tur­ki­jos vals­ty­bės va­do­vą kon­kur­są, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos už­sie­nio rei­ka­lų se­kre­to­rius Bo­ri­sas John­so­nas aiškiai tu­rė­jo pri­si­ge­rin­ti [...]
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja prieš­in­sis bet ko­kiems Eu­ro­pos Są­jun­gos pla­nams di­din­ti ka­ri­nį bend­ra­dar­bia­vi­mą, jei­gu jis ne­bū­tų su­de­ri­na­mas su NA­TO veik­lą – net jei­gu Jung­ti­nė Karalystė yra ap­sisp­ren­du­si [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Sce­nos erd­vės, de­ko­ra­ci­jų pro­jek­ta­vi­mas, es­ki­zų, brė­ži­nių kū­ri­mas ir rea­li­za­vi­mas, apš­vie­ti­mo par­in­ki­mas – 45-erių bri­tės Es Dev­lin kas­die­nis dar­bas. Sce­nog­ra­fę traukte įtrau­kė spal­vin­gas [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Po tre­jų me­tų per­trau­kos Rob­bie Wil­liam­sas grįž­ta su il­gai lauk­tu nau­ju al­bu­mu. At­li­kė­jas pa­skel­bė, kad nau­ja­sis stu­di­ji­nis al­bu­mas va­din­sis „Hea­vy En­ter­tain­ment Show“. Vie­nuo­lik­ta­sis R.Wil­liams [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Ku­lau­tu­vos pa­grin­di­nė mo­kyk­la kar­tu su Ku­lau­tu­vos jau­ni­mo cen­tru bai­gė įgy­ven­din­ti pro­jek­tą, ku­ris įga­li­no at­nau­jin­ti da­lį mo­kyk­los pa­tal­pų ir jo­se įkur­ti vai­kų die­nos cen­trą su at­vi­ra erd­ve [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Ki­tą mė­ne­sį Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) va­do­vai ofi­cia­liai pa­dė­kos Jo­nui Kaz­laus­kui už dar­bą na­cio­na­li­nė­je vyrų krep­ši­nio rink­ti­nė­je.
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Tri­me­tis Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pri­ncas Geor­ge'as sek­ma­die­nį li­ko su auk­le ir jau­nes­ne se­su­te pri­nce­se Char­lot­te. Jų tė­vai – pri­ncas Wil­lia­mas su žmo­na Ka­te – to­liau ke­lia­vo po Kanadą be sa­vo [...]
Es­ti­jos bu­riuo­to­ja Ing­rid Puus­ta sek­ma­die­nį ta­po pir­mą­ja mo­te­ri­mi, perp­lau­ku­sia Bal­ti­jos jū­rą bur­len­te. Ji nuo Fo­rio sa­los ne­to­li Šve­di­jai pri­klau­san­čio Got­lan­do nu­plau­kė iki Kaunispės uos­to Sa­re­mos [...]
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami