TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Moteriškumo pergalė vyrų zonoje

2011 12 21 9:00

Kaip dabar, taip ir prieš tris dešimtmečius pinigai buvo vienas svarbiausių pergalės elementų automobilių sporte. Desire Wilson jų neturėjo, negana to, ji buvo moteris.

Tais laikais moterys vis dar leisdavo laiką namie, besirūpindamos vaikais bei sutuoktiniu. Tik pačios guviausios ryždavosi susirasti darbą, o automobiliai laikyti išskirtinai vyriška teritorija. Šis stereotipas išlikęs iki šiol - nors moterys užima net valstybių vadovų pozicijas, automobilių sporte dailioji lytis vis dar nelaukiama. D.Wilson pamėgino sulaužyti šį stereotipą dar aštuntajame dešimtmetyje.

Skatino tėvas

Pietų Afrikos Respublikos (PAR) pilietė sporto almanachuose įrašyta kaip vienintelė moteris, laimėjusi šiuolaikinės "Formulės-1" ("F-1") lenktynes. 1980 metais ji laimėjo greta pagrindinio "F-1" čempionato Brands Hatch'o trasoje, Didžiojoje Britanijoje, vykusias "Aurora F-1" lenktynes. Tuomet tai buvo didžiulė pergalė visoms moterims.

Merginą į automobilių sportą įtraukė jos tėvas, buvęs PAR motociklų čempionas Charlie Randallas. Pirmą kartą dukterį į sportinį automobilį, primenantį šiuolaikinius bagius, jis įsodino, kai Desire buvo vos penkeri, bet tikrąją lenktynininkės karjerą ji pradėjo tik sulaukusi pilnametystės.

Mergina išbandė save labai įvairiose lenktynių serijose - "Formulėje Vee", "Formulėje Ford", "Indy Car", kartinge, vairavo ir sportinius, ir serijinius automobilius. Visose šiose serijose ji pasiekė daugiau ar mažiau svarbių rezultatų, bet labiausiai D.Wilson išgarsino pergalė vyrų zonoje - "F-1". "Dievinau visų rūšių lenktynes ir jaučiau tokią aistrą, kurios negaliu paaiškinti. Tačiau buvau kilusi iš žemesnės - vidurinės klasės šeimos, todėl net nemaniau, kad galėčiau pasiekti "F-1". Kasdien dalyvaudavau skirtingose lenktynėse ir skirtinguose čempionatuose", - pasakojo ji.

Entuziastų lygis

1980-ieji buvo geriausi metai per visą D.Wilson karjerą, bet anuomet ji jų laukė su nerimu. Du sezonus "Aurora F-1" dalyvavusi 26 metų mergina tikėjosi atstovauti buvusio "F-1" lenktynininko Johno Surteeso vadovaujamai ekipai, bet artėjant Kalėdoms jis pasitraukė iš čempionato.

Laisva lenktynininke susidomėjo automobilių dalių gamintojas "Mopar", ketinęs suburti naują ekipą. Pasiūlymas atrodė daug žadantis, kol D.Wilson neišdėstė savo pozicijos anksčiau šios įmonės paremtas kitas "Aurora F-1" lenktynininkas Guy Edwardsas. Pasikvietęs merginą į svečius jis pareiškė, kad susitarimo būti negali. Sportininkas parodė jai knygos storumo sutartį, kurioje buvo išdėstyta, kad rėmėjas neturi teisės skirti lėšų kitam sportininkui nepraėjus metams nuo sutarties su G.Edwardsu pabaigos.

Anksčiau ji nė nebuvo mačiusi panašių sutarčių - D.Wilson susitarimas su tuomečiu jos atstovautos ekipos vadovu Johnu Webbu buvo paremtas tik pasitikėjimu ir draugyste. Pamačiusi G.Edwardso sutartį ji suprato skirtumą tarp entuziastų paramos ir profesionalaus rėmimo. D.Wilson dar pabandė paprašyti kolegą padėti jai susirasti rėmėją, siūlė jam sumokėti bet kokią dalį nuo sutarties sumos, bet G.Edwardsas buvo pernelyg sutelkęs dėmesį į savo karjerą, taigi pasiūlymą atmetė. Lenktynininkė laukė Naujųjų metų neturėdama rėmėjų ir dėl prasidedančios krizės Didžiojoje Britanijoje nebesitikėjo jų greitai susirasti.

Pamoka iš kitos pasaulio pusės

Likus dviem dienoms iki Kalėdų D.Wilson sulaukė netikėto pasiūlymo. Jai paskambino "Tasmanijos serijos" atstovas ir pasiūlė dalyvauti Naujojoje Zelandijoje sausio 1 dieną prasidėsiančiame čempionate su trejų metų senumo "March" automobiliu.

Daug nesvarsčiusi lenktynininkė pasiūlymą priėmė. Per keletą dienų ji susitvarkė dokumentus, nupirko įvairių prašytų automobilio detalių ir kartu su vyru iš Londono išskrido į Oklandą. "Tasmanijos serija" septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje buvo vienas garsiausių čempionatų pasaulyje, jame buvo dalyvavę žymiausi sportininkai, tokie kaip Jimas Clarkas, Grahamas Hillas, Jackas Brabhamas ir Bruce'as McLarenas. D.Wilson nebeteko su jais varžytis, bet serija pasižymėjo kitais greitais sportininkais, turinčiais naujus automobilius ir dosnius rėmėjus.

Desire teko senstelėjęs automobilis ir labai ribotas biudžetas. Lėšų taip stigo, kad ji į automobilį investuodavo net laimėtus pinigus, bet senas "March" stokojo greičio ir lenktynininkė nuolatos finišuodavo tik 5-6 vietoje. Be to, ji trasoje ne kartą patyrė agresyvų jaunų vaikinų spaudimą.

Labiausiai D.Wilson nemėgo Mike'as Thackwellas. Jam atrodė visiškai nepriimtina būti aplenktam moters, todėl kartą jaunuolis tiesiojoje priglaudė savo automobilio priekinį ratą prie Desire užpakalinio rato ir spustelėjo stabdžius. Merginos automobilis pakilo į orą, bet neapsivertė. Tad pavijusi priešininką ji prispaudė jaunuolį prie trasos krašto, šis užvažiavo ant žolės ir nesuvaldęs mašinos įlėkė į griovį. Po tokios pamokos niekas nebedrįso jos skriausti.

Pergalės nuojauta

Nors "Tasmanijos serijoje" D.Wilson nepelnė aukštų rezultatų, ji patraukė visuomenės dėmesį. Grįžusi į Didžiąją Britaniją lenktynininkė nebeliko be vietos 1980-ųjų sezonui. Jos vadovas susitarė su "Teddy Yip" ekipa ir D.Wilson gavo vienų metų senumo bolidą "Theodore Racing Wolf WR4". Jos komandos draugui Geoffui Leesui buvo parūpintas naujesnis modelis, tačiau jau pirmųjų lenktynių kvalifikacijoje D.Wilson aplenkė savo kolegą. Lenktynėse jos bolidas sugedo, bet iki gedimo ji važiavo tarp lyderių.

Antrasis čempionato etapas vyko per Velykas, Brands Hatch'e. Nuo pat kvalifikacijos pradžios Desire buvo greitesnė už labiau patyrusį komandos draugą ir visa komanda jautė, kad tądien turi pasisekti. Moteris demonstravo vis geresnius rato įveikimo laikus, bet negalėjo pavyti čempionato lyderio Emilio de Vilotos su moderniu "Williams" bolidu.

Jos lenktynių inžinierius nusprendė surizikuoti ir išjungė variklio apsukų ribotuvą. Desire sutelkė visas jėgas paskutiniam ratui ir ties posūkiu prieš finišo tiesiąją su chronometru budėjęs komandos narys užfiksavo, kad mergina greitesnė už visus. Ji turėjo užimti pirmąją vietą, bet išvažiavus į paskutinę tiesiąją sprogo bolido variklis ir D.Wilson finišo liniją kirto riedėdama. Starto pozicijų dalybose ji užėmė antrąją vietą.

Komanda buvo susijaudinusi dėl netikėto greičio, o D.Wilson tikėjosi iš karto po starto išsiveržti į pirmąją vietą. Ji buvo tikra Brands Hatch'o trasos specialistė ir žinojo, kad pirmoji starto pozicija čia nėra itin didelis pranašumas dėl dangos nelygumų ir netrukus pasirodančios įkalnės. Vos įsižiebus žaliai šviesai D.Wilson išsiveržė į priekį ir nutolo nuo varžovų. Bet netrukus rikiuotės viduryje kilo avarija ir lenktynės buvo sustabdytos. Lenktynininkams teko startuoti iš naujo ir D.Wilson antrąjį kartą pasisekė dar geriau. Sportininkė vėl staiga išsiveržė į priekį ir per visas lenktynes nė vienas varžovas net nepriartėjo prie jos. Pergalę dar pasaldino greičiausias lenktynių ratas, kurį mergina užfiksavo kirsdama finišo liniją.

Moters nereikia

Publika tiesiog šėlo. Dauguma vietinių Brands Hatch'o gyventojų pažinojo draugiško būdo merginą, be to, jie suprato, kokio svarbaus įvykio liudininkais tapo - pirmą kartą "F-1" lenktynes laimėjo moteris. 

Jos laimėjimą plačiai aptarinėjo visi, besidomintys lenktynėmis. Pagrindinio "F-1" čempionato nugalėtojas Jody Scheckteris ir dalis kitų lenktynininkų liaupsino merginą, bet jai kliuvo ir nepalankių komentarų, pašiepiančių sportininkę dėl lyties. 

Vėlesnėse sezono lenktynėse Desire pavyko pasiekti antrąją ir trečiąją vietas, kartą apdovanojimą atėmė sugedęs bolidas, bet ekipai ėmė stigti pinigų ir nepaisant puikių rezultatų D.Wilson ateitis tapo miglota. Komanda priėmė naują lenktynininką, amerikietį Keviną Coganą. Nors Desire nuolatos aplenkdavo naujoką, komanda jį gyrė, o merginos rezultatus menkindavo.

Per treniruotes prieš paskutines D.Wilson lenktynes "Aurora F-1" serijoje, Snettertone, komanda sukeitė abiejų lenktynininkų bolidų variklius, bet mergina vis tiek buvo greitesnė. Tuomet mechanikai sukeitė važiuokles, o vėliau - dar kartą permontavo variklius, bet ir po visų pakeitimų Desire išliko greitesnė.

Tačiau komandos vadovų požiūris buvo aiškus - moteris lenktynėse nepageidaujama. Tose lenktynėse ji nebestartavo ir taip užgeso trumpai žybtelėjusi D.Wilson karjera "F-1" varžybose.

Dabar 58 metų moteris lenktynių nepamiršo iki šiol. Ji kartu su vyru projektuoja lenktynių trasas ir kartais startuoja vietinės reikšmės varžybose savo malonumui. "Tai, kad esu iš Pietų Afrikos ir moteris buvo didžiulis stabdys mano karjeroje, - tvirtino ji. - Daugumą mano startų parėmė draugai, o ne komercinės kompanijos. Jeigu norite užsiimti vyrišku sportu, reikia pasiruošti šovinizmui. Jis ten buvo ir bus. Vyrai gali sugalvoti įvairių pasiteisinimų. Jie neįsivaizduoja, kaip sunku moteriai dalyvauti vyriškame sporte. Moteris turi ne tik lenktyniauti, bet ir užsitarnauti pagarbą bei įrodyti savo vertę."

Pagal užsienio spaudą parengė ILONA STAŠKUTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"