TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Mūšis dėl techninių apžiūrų aprimo

2010 05 26 0:00
Atidavus valstybinių techninių apžiūrų funkcijas automobilių servisams, gali tapti neįmanoma kontroliuoti patikrinimų kokybės.
LŽ archyvo nuotrauka

Griežta kontrolė ar laisva rinka? Daug metų diskutuojama, kur link pasukti valstybinės automobilių techninės apžiūros vykdymą. Vyriausybė nusprendė kol kas negriauti esamos sistemos.

Pernai lapkritį užsimota reformuoti valstybinės automobilių techninės apžiūros (TA) vykdymą - buvo užregistruotas Transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimo projektas, kuriame siūlyta liberalizuoti TA rinką ir leisti tokias apžiūras atlikti automobilių serviso paslaugas teikiančioms įmonėms. Tačiau Vyriausybė nutarė, kad pritarus šiam projektui nebūtų užtikrintas TA objektyvumas ir aukšta kokybė.

Konkuruotų dėl kontrolės.

Reformos šalininkai tvirtino, esą rinkos liberalizavimas paskatintų konkurenciją, o ji savo ruožtu priverstų įmones gerinti paslaugos kokybę. Tačiau konkurencijos galimybes šioje rinkoje sunku apibrėžti, nes vairuotojai į techninės apžiūros centrus suka ne automobilio remontuoti, bet gauti pažymą, patvirtinančią, kad transporto priemonė yra techniškai sutvarkyta ir tinkama eksploatuoti. Todėl liberalizavus TA rinką vairuotojai, matyt, rinktųsi tuos centrus, kuriuose būtų lengviausia gauti "popieriuką".

Transporto priemonių techninės apžiūros įmones vienijančios asociacijos "Transeksta" prezidentas Antanas Dadurka tikina, jog neribojant TA atliekančių centrų skaičiaus ir nereglamentuojant jų turimos įrangos TA neva gali netekti prasmės. "Jei apžiūros praras kontrolės tikslą, kam tada jos iš viso bus reikalingos? - retoriškai klausė jis. - Dabartinė sistema organizuota taip, kad kontrolė yra labai svarbi. Todėl įmonė, vykdanti šią funkciją, negali užsiimti jokia kita veikla, kad nebūtų suinteresuotumo."

Pašnekovo nuomone, jeigu TA perimtų remonto dirbtuvės, klientams galėtų būti daromas spaudimas: meistrai per patikrą "rastų" nesančių gedimų, kuriuos siūlytų tuoj pat ištaisyti, arba priešingai - pro akis prasprūstų atlikto remonto brokas ar panašūs dalykai.

Nusprendė neskubėti

Per Vyriausybės pasitarimą, kuriame analizuota ši tema, buvo pateikta pastabų, kad "atleidus kontrolės vadeles" atsirastų dar daugiau sistemos spragų. Esą TA nešališkumas ir nepriklausomumas būtų pamiršti, o nesąžiningi servisai, tikėtina, imtųsi apžiūros talonus tiesiog pardavinėti, kaip atsitiko Lenkijoje liberalizavus TA rinką.

Todėl Vyriausybė nutarė TA perversmo scenarijaus nesvarstyti, kol bus atlikta išsami teisės aktų analizė ir parengti galimi kitų dokumentų pakeitimai.

ES direktyvos reikalauja, kad kiekviename krašte automobiliams būtų atliekama privaloma TA, o kam patikėti šią užduotį, valstybė sprendžia pati. Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, TA rinka labai griežtai reglamentuota ir suvaržyta. Tokia sistema, be mūsų valstybės, taikoma tik Skandinavijos šalyse ir Latvijoje. Tačiau A.Dadurka sako, kad valstybės, liberalizavusios TA rinką, šio sprendimo gailisi, nes transporto priemonių apžiūros ėmė prarasti kontrolės funkciją. "Dabar veikiantys TA centrai neatlieka jokių serviso darbų, todėl gali užtikrinti nepriklausomą kontrolę. Jeigu jie patys remontuotų automobilius, patikra taptų subjektyvi", - aiškino "Transekstos" prezidentas.

Kiltų kaina

A.Dadurka užtikrino, kad jei TA galėtų atlikti ir remonto dirbtuvės, o reikalavimai įrangos kokybei nesumažėtų, ši paslauga neišvengiamai pabrangtų. "Dabar Lietuvoje TA kaina mažiausia visoje ES, nes didelis mūsų TA centrų našumas. Jų Lietuvoje yra 110, ir to pakanka. O jei atsirastų 500, tektų kelti kainas, kad tuos centrus būtų galima išlaikyti. Taip jau atsitiko Estijoje. Dabar ten lengvojo automobilio TA kainuoja 99, o Lietuvoje - 42 litus. Neįmanoma, kad liberalizavus rinką paslauga atpigtų, nebent sumažėtų kontrolės reikalavimai", - dėstė jis.

A.Dadurka teigė, jog automobilių servisai, anksčiau siekę rinkos liberalizavimo, pritilo suvokę, kad būtų labai brangu nusipirkti reikiamą įrangą. Techninės apžiūros linija, tinkama ir lengviesiems, ir krovininiams automobiliams tikrinti, kainuoja apie 300 tūkst. litų. O kur dar išlaidos pastatams įsigyti ir infrastruktūrai sukurti. Lietuvoje veikiančiuose TA centruose naudojama tokia pati įranga, kaip ir Vakarų Europos TA centruose, bet ten techninės apžiūros kainos gerokai didesnės: Vokietijoje - 272 litai, Didžiojoje Britanijoje - 217, Prancūzijoje - 190, Lenkijoje - 87, Belgijoje - 85, Ispanijoje - 80, Latvijoje - 57 litai.

Ideali sistema - utopija

Tačiau ir esama sistema neišvengia kritikos strėlių. Automobilių servisų tinklo "Kemi" bendraturtis Kęstutis Tubutis garantavo, kad jam nerūpi, ar visiems servisams bus leista teikti TA paslaugą, tačiau vyras baksnojo į dabartinės sistemos trūkumus. Jo žodžiais, Lietuvos automobilių parkas pagal metus ir kokybę negali lygiuotis į kitų ES valstybių. Vakarų Europoje nepataisomais pripažinti automobiliai mūsų krašte kosmetiškai suremontuojami ir nesunkiai gauna pažymą, jog yra techniškai sutvarkyti.

"Kiekvienas gamintojas išleidžia reglamentus, pagal kuriuos mašinos, patekusios į eismo įvykį, turi būti suremontuojamos. Lietuvoje nusiperkate automobilį ir nežinote, kas po remonto yra jo viduje. Ne paslaptis, kad kai kuriuose automobiliuose nebelieka oro pagalvių, nebeveikia kitos saugumo sistemos. Tačiau jie pripažįstami techniškai tvarkingais, - kritikavo K.Tubutis. - Svarbu ne tai, kas atlieka TA, o kas atsako už pasekmes. Gal apskritai šios funkcijos nereikėjo atiduoti į privačias rankas. Automobilius tikrinantys asmenys nėra valstybės pareigūnai, todėl jų net negalima bausti už kyšio ėmimą."

K.Tubučio manymu, jei daugiau įmonių teiktų TA paslaugą, iš prasižengusiųjų būtų paprasčiau atimti licenciją, nenuskriaudžiant vietovės gyventojų. Mat jeigu dabar licencijos netektų vienas iš šiuo metu veikiančių TA centrų, visoje apskrityje neliktų vietos, kurioje būtų galima atlikti TA.

"Savi" regionai

Šiuo metu dešimtyje Lietuvos apskričių veikia 10 TA įmonių. Jose TA gali būti atlikta iš bet kurios apskrities atvežtam automobiliui. Šios įmonės tarpusavyje sujungtos informacine sistema su automatiniu patikros duomenų nuskaitymu, tačiau kiekviena jų dirba tik tam tikrame regione, todėl toli vykti nenorintys vairuotojai praktiškai neturi pasirinkimo.

K.Tubutis negailėjo kritikos, kad TA sistema neva nekuria transporto strategijos, rūpinasi tik savimi ir, kaip galima spręsti iš vairuotojų atsiliepimų, labiausiai domisi šviesų sistemomis bei rankiniu stabdžiu. "Gal yra suinteresuotumas siųsti žmones tikrinti automobilio antrą kartą ir taip už paslaugą paimti dar 11 litų, - skaičiavo jis. - Vienos mašinos TA trunka 15 minučių, taigi per valandą galima uždirbti apie 160 litų. Net firminiuose servisuose nėra tokių didelių įkainių. Kad kitose valstybėse TA kainuoja dar brangiau, tai natūralu - antai Vokietijoje serviso valandos darbo kaina kitokia negu Lietuvoje."

Nelyginamas verslas

A.Dadurka tikina, jog TA centrų negalima lyginti su automobilių servisais, nes tiek vieni, tiek kiti atlieka skirtingas funkcijas, o jų nevalia sumaišyti, kad nesusikirstų interesai. "Galime tik siūlyti, teigti, tačiau vykdome tai, ką nustato Susisiekimo ministerija", - pabrėžė pašnekovas.

Jis priminė 2002 metais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) paskelbtą išaiškinimą. Tuomet LVAT konstatavo, kad valstybinė TA yra valstybės vardu atliekamas viešojo administravimo aktas, o ne rinkos pagrindu teikiama paslauga. Tai valstybės prievolė, kurios neatlikus traukiama administracinėn atsakomybėn. O kadangi jokia prievolė įsigyti prekę ar paslaugą ir kokia nors teisinė atsakomybė už jos neįsigijimą netaikoma laisvosios rinkos dalyviams, TA nėra laisvoje rinkoje esanti prekė ar paslauga.

Taigi net nusprendus liberalizuoti TA rinką reikėtų keisti ne vieną įstatymą ir atlikti sunkiai įmanomą užduotį - įtvirtinti laisvos rinkos principus ir tuo pat metu užtikrinti valstybės kontrolę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"