TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Mūšyje dėl Vilniaus lietuviai sieks tik pergalės

2014 01 21 6:00
R.Sinkevičius: "Iš tikrųjų reikia įvertinti ir kai kurias kaimynių valstybių transporto strategines kryptis." Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

„Telefonu gavau patvirtinimą, kad Estijos susisiekimo ministras neatsisako savo parašo Baltijos jūros šalių transporto ministrų deklaracijoje“, - reiškė viltį susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Vakar per trumpąją spaudos konferenciją Susisiekimo ministerijos vadovas buvo priverstas plačiau aiškinti Lietuvos poziciją dėl europinės geležinkelio vėžės, kai interviu tarptautiniam leidiniui „The Wall Street Journal“ apie šį projektą jo kolega Estijos ministras Juhanas Partsas tėškė, kad Lietuvos Vyriausybėje neva esama kvailių, pasidavusių „Lietuvos geležinkelių“ interesams. Estiją piktina mūsų valstybės siekis įtraukti Vilnių į europinės geležinkelio vėžės projektą „Rail Baltica 2”.

J.Partso pareiškimas vos nesukėlė tarptautinio skandalo, mūsų šalies Užsienio reikalų ministerija buvo net užsimojusi iškviesti pasiaiškinti Estijos ambasadorių Lietuvoje. Tačiau po pirmadienį įvykusio Lietuvos ir Estijos susisiekimo ministrų pokalbio telefonu besiplieskiantis skandalas išsikvėpė. „Šiandien turėjome su juo (J.Partsu – aut.) pokalbį telefonu, man buvo pasakyta, kad jo posakis buvo nepiktavalis, jam tiesiog išsprūdo, ir ministras labai atsiprašo. Atsiprašymas yra priimtas“, - vakar žurnalistams teigė R.Sinkevičius.

Estai nenori Vilniaus

Anot Lietuvos susisiekimo ministro, jis sunkiai gali paaiškinti pastarojo meto kolegos iš Estijos veiksmus. R.Sinkevičiaus teigimu, J.Partsas 2013-ųjų rugsėjo 16 dieną savo parašu patvirtino penkių Baltijos jūros regiono valstybių – Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos – iš anksto suderintą deklaraciją, kurioje numatyta Vilnių integruoti į projektą „Rail Baltica 2“.

„Pirmiausia turime skirti du projektus - „Rail Baltica 1“ ir „Rail Baltica 2“. Pirmasis projektas jau vykdomas – nuo Lenkijos sienos šiuo metu jau nutiesti 22 kilometrai europinės vėžės, iki metų pabaigos vėžė pasieks Kauną. Planuojama ja daugiau vežti krovinius, maksimalus greitis „Rail Baltica 1“ geležinkelyje siektų 160 km/h, vidutinis – 120 km/h. „Rail Baltica 2“ būtų skirta daugiau keleiviams, o jo geležiniais bėgiais traukiniai galėtų skrieti ir 240 km/h greičiu“, - dėstė R.Sinkevičius.

Ministras tikino, kad jam būtų keista, jeigu į projektą nebūtų įtraukta Lietuvos sostinė, nors to reikalauja ir Europos Sąjungos teisės aktai, o ir kitas Baltijos šalių sostines „Rail Baltica 2“ jungtų. Estai remiasi prieš kelerius metus kompanijos „Aecom“ parengta studija, kurioje lyg ir buvo numatyta, kad „Rail Baltic“ vėžė iš Varšuvos į Taliną turėtų driektis per Kauną, Rygą ir Panevėžį arba Šiaulius.

Kodėl estai purkštauja?

Vis dėlto lietuviai tikina, kad nuo 2014 metų sausio 1-osios prasidėjus naujam ES finansiniam periodui prioritetus, tarp jų – ir dėl „Ral Baltica 2“, valstybėms narėms leista nusistatyti pačioms. „Mes ne pieštuką ir ne trintuką perkame. Kiekviena klaida gali kainuoti labai brangiai. Todėl geriau pailginti tam tikrus terminus ir atlikti išsamius tyrimus, nei vėliau dėl padarytos klaidos skaičiuoti milžiniškus nuostolius. O estų teiginiai, kad gali būti prarasta ES finansinė parama, jeigu netilpsime į kažkokius terminus, iš piršto laužta – paraiškas naujam finansiniam laikotarpiui turime galimybę pateikti iki 2016 metų“, - pažymėjo R.Sinkevičius.

Jo nuomone, iš tikrųjų Estija ant Lietuvos purkštauja galbūt dėl visai kitų priežasčių. Viena jų, anot R.Sinkevičiaus, gali būti pinigai. „Aš nežinau, kodėl estai kelia tą klausimą. Tas dalykas man taip pat kelia nuostabą. Matyt, turi tam priežasčių. Suprantama, papildomas 100 kilometrų „Rail Balticos“ ruožas kainuoja papildomai, labai apytiksliai - apie 1 mlrd. litų. Tai gali būti vienas motyvas, kodėl mūsų partneriai nori tą klausimą peržiūrėti. Kitas dalykas – Europos Parlamento kadencija eina į pabaigą, keisis komisarai (vienas iš komisarų, atsakingų už transportą, yra estas Siimas Kallasas – aut.), todėl norima, kad projektas būtų pradėtas įgyvendinti esant šiai Europos Komisijos sudėčiai“, - svarstė R.Sinkevičius.

Dienraščio LŽ paklaustas, ar tarp estų motyvų nėra ir tokio, kad per Kauną šaunanti „Rail Baltica 2“ tarp Rytų ir Vakarų cirkuliuojančius krovinių srautus perskirstys Estijos bei Latvijos naudai, nes Talinas ir Ryga yra ne tik sostinės, bet ir uostai, maža to, turintys tiesioginį susisiekimą su Rusija, R.Sinkevičius atsakė: „Iš tikrųjų reikia įvertinti ir kai kurias kaimynių valstybių transporto strategines kryptis. Jeigu pažiūrėsime, kaip, pavyzdžiui, auga Suomijos įlankoje įsikūrusio Rusijos Ust Lugos uosto apyvarta, tai tas augimas yra skaičiuojamas ne procentais, o kartais. Tai reiškia, kad mažiau krovinių perkraunama per Estijos, Latvijos ir Lietuvos jūrų uostus. Ir tai kelia nerimą, ypač, manau, Estijai. Lietuvai – taip pat. Ir visi ieško geriausių alternatyvų.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"