TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

NATO partneriams – puikiai veikianti infrastruktūra

2015 06 12 8:11
Bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" traukiniais vežami kroviniai į Vidurinės Azijos ir Tolimųjų Rytų kraštus šalis jau gali patekti ne tik tiesiausiu keliu per  Rusiją ir Kazachstaną, bet ir aplinkiniais - per Ukrainą ir Turkiją, Ukrainą ir Gruziją.  LŽ archyvo nuotrauka

Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas NATO (Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos) Transporto grupės sausumos, oro, jūrų transporto civilių ir karinių ekspertų seminaro Palangoje specialioje sesijoje „Logistinės grandinės – nauji iššūkiai ir alternatyvos“ birželio 10 d. pristatė galimybes NATO partneriams pasinaudoti puikiai veikiančia Lietuvos transporto ir logistikos infrastruktūra.

„Lietuvai tenka itin svarbus vaidmuo Šiaurės aprūpinimo kelio strateginiame transporto koridoriuje, kurį sudaro beveik 5 tūkst. kilometrų jūros, kelių ir geležinkelių tinklas ir kuris driekiasi per Baltijos šalis, Rusiją, Kazachstaną, Uzbekistaną, Kirgiziją, Tadžikistaną ir baigiasi šiaurės Afganistane. Lietuvos sukaupta patirtis pervežant NATO ISAF krovinius gali padėti įsitvirtinti transporto koridoriuje Azijos kryptimi ir suteikti naujų galimybių“, – sakė susisiekimo viceministras A. Šliupas.

Pasak susisiekimo viceministro, Lietuvos transporto ir logistikos sektorius sukuria apie 13,1 proc. šalies nendrojo vidaus produkto (BVP). Geriausias kelias, jungiantis Europą su NVS šalimis ir Azija, – Lietuvos geležinkeliai.

Šalies teritoriją kerta du transeuropiniai (TEN-T) geležinkelių transporto koridoriai ir egzistuoja dvi pagrindinės geležinkelių sistemos – 1435 mm ir 1520 mm pločio vėžės. Užtikrinta techninė sąveika tarp Baltijos (Lietuvos, Latvijos, Estijos) ir trečiųjų (NVS) šalių geležinkelių sistemų. Geležinkelių sistema susieta su Klaipėdos jūrų uostu ir turi galimybes efektyviems įvairiarūšiams vežimams į Rusiją, Baltarusiją, Latviją, Lenkiją, Vokietiją, Ukrainą ir Aziją (įskaitant Kiniją).

Lietuvos automobilių parke skaičiuojama per 25 tūkst. krovininių transporto priemonių. Čia puikiai išplėtota logistikos ir sandėliavimo infrastruktūra – šiemet pradėjo veikti šalies strateginėse vietose įsikūrę Vilniaus ir Kauno viešieji intermodalūs terminalai. Neužšąlantis jūrų uostas Klaipėdoje – tai tiltas, jungiantis NVS, Azijos, ES ir kitų šalių rinkas. Skrydžiai į didžiuosius Europos miestus ir Maskvą trunka vos 2–3 val. Laisvosiose ekonominėse zonose, kurių bendras plotas – 3 tūkst. 700 ha, įsikūrę pramonės ir prekybos parkai turi visą reikalingą infrastruktūrą sėkmingai verslo plėtrai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"