TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Naudotų automobilių rinkoje - jau pavasaris

2011 03 09 0:00
Lietuvoje lieka vos 20 proc. šių automobilių - tie, kurių nebereikia kitų šalių pirkėjams.
LŽ archyvo nuotrauka

Šeštadienio rytas, 8 valanda. Aplink automobilių turgų nebėra nė vienos laisvos vietos mašinai pasistatyti. Viską stingdanti žiema iš naudotų automobilių verslo jau pasitraukė.

Tiesa, dar ne visi įveikė sunkmetį. Prieš metus aktyvi prekyba naudotais automobiliais vyko Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Utenos, Vilniaus ir Radviliškio mašinų turguose bei Marijampolės ir Rietavo aikštelėse. Tačiau po krizės rinkoje išliko tik penkių miestų automobilių pardavimo verslas - Vilniaus, Kauno, Tauragės, Marijampolės ir Utenos. Gali būti, kad ateityje šių prekyviečių dar sumažės.

Pirkėjų netrūko ir žiemą

Vilniaus Gariūnų turguje esančias automobilių pardavimo aikšteles valdančios bendrovės "Geruda" technikos direktorius Algirdas Milčiūnas LŽ pasakojo, kad šį pavasarį prekyba yra geresnė negu prieš metus. "Sakykime, krizė jau baigėsi, nuo praėjusio rudens padėtis ėmė gerėti. Buvo sunkoka, bet pragyvenome", - tvirtino pašnekovas. Jis neslėpė, kad kitų miestų automobilių turgavietėms sekėsi ne taip gerai. Utenoje prekybos transporto priemonėmis verslas jau gęsta, o apie Radviliškio turgų, kuris praeityje garsėjo įspūdingu dydžiu, išvis nieko nebegirdėti.

Pagal plotą ir parduodamų automobilių skaičių šiuo metu didžiausias Lietuvoje yra Kauno mašinų turgus. Jį valdančios bendrovės "Varanas" direktorius Valentinas Naujanis užtikrino, kad ilga ir šalta žiema nesustabdė prekybos naudotais automobiliais. Pasak jo, šįmet prekybininkams net nereikia laukti vėlyvesnio pavasario, kuris paprastai reiškia potencialių pirkėjų suaktyvėjimą. "Kai tik automobiliai atvežami, jais iškart pradedama prekiauti. O pirkėjai žino, kada laukti naujienų, todėl jų netrūksta", - tikino pašnekovas. V.Naujanis užsiminė, jog pristinga nebent pačių mašinų, ne pirkėjų.

Dairosi į užsienį

Tačiau toks paklausos suaktyvėjimas nereiškia, kad lietuviai masiškai puolė atnaujinti savo automobilių parką. 70-80 proc. mašinų iš Lietuvos išvežamos svetur. Dažniausiai jas nuperka baltarusiai, kazachai, kirgizai, rusai, mažesnę dalį - lenkai, latviai ir estai.

V.Naujanis pripažino, kad Lietuvos automobilių prekeiviai priklausomi nuo Rytų šalių politikos ir muitų sistemos. Nuo šių metų liepos 1 dienos Baltarusijoje, Kazachstane ir Kirgizijoje vėl ketinama didinti muitus, taikomus įvežamiems nenaujiems automobiliams, todėl kalbama, kad dabar tų šalių piliečiai stengiasi pasinaudoti mažesniais muito mokesčiais ir nupirkti kiek įmanoma daugiau transporto priemonių. Dėl tos pačios priežasties pernai pavasarį mūsų automobilių turgūs taip pat nesiskundė paklausa. Muito tarifų šuolis buvo planuojamas 2010 metų liepos 1-ąją, bet tada Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas pareiškė, jog bendra Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjunga dar negalės visaverčiai veikti nuo numatytos dienos, nes šalims nepavyko susitarti dėl muitų taikymo. Todėl baltarusiams ir kazachams metams buvo suteiktos mokestinės lengvatos. O dabar laukiama, kad nuo liepos 1 dienos muitai taip padidės, jog net viršys paties automobilio kainą. Tačiau tikėtina, kad į rinką dar sykį įsikiš politika. Gali būti, kad su sveiku protu prasilenkiantys muito tarifai bus sumažinti visoje trijų valstybių muitų sąjungoje, nes tai padaryti Rusiją skatina Pasaulinė prekybos organizacija.

Senos mašinos - tik lietuviams

Tačiau kol mokesčių didinimas tebėra reali ateities perspektyva, rytinių šalių piliečiai perka bet kokius automobilius, atitinkančius dabar egzistuojančios muitų sistemos ypatybes. Pasak V.Naujanio, pirkėjai ieško 10 metų ir naujesnių mašinų, nes senesnėms taikomi didžiuliai mokesčiai, bet ir ne naujesnių nei 5 metų, - tokios jiems per brangios. Didelių prioritetų modeliams užsieniečiai neteikia. Pašnekovo teigimu, perkama viskas, kas pigu, o prekeiviams pavyksta parduoti ir tokių modelių automobilius, į kuriuos anksčiau slavai nė nežiūrėdavo. Baltarusiai daugiausia ieško dyzelinių transporto priemonių. Jiems tinka net prancūziškų markių automobiliai, tradiciškai nelabai vertinami slaviškuose kraštuose. Kazachai ir kirgizai prancūziškas mašinas vis dar aplenkia ir mieliau perka varomas benzinu.

Naudotų automobilių gabenimu ir prekyba užsiimančios įmonės "Rida", veikiančios Marijampolėje, savininkas Giedrius Luckus patvirtino, kad daugiausia pirkėjų į Suvalkiją atvyksta iš tų pačių šalių kaip ir į Kauną, bet čia dar didesnę dalį lankytojų sudaro svetimšaliai. Jo skaičiavimais, lietuviai nuperka vos kas dešimtą mašiną. Pagrindinis užsieniečių reikalavimas - kad automobilis būtų ne senesnis nei 10 metų. "Senesni kaip 10 metų niekam nereikalingi, tokius tik lietuviai gali pirkti. Rusai ieško dar naujesnių mašinų - iki penkerių metų", - kalbėjo G.Luckus.

Pomėgius pakeitė mokesčiai

Nors pirkėjams automobilių modeliai ne tokie svarbūs kaip jų pagaminimo metai ar net mėnuo, paklausiausi tebėra patikimumu garsėjantys japoniškų ir vokiškų markių vidutinės bei ekonominės klasės automobiliai. Anot G.Luckaus, pirkėjai iš Rytų dažniausiai teiraujasi benzinu varomų mašinų, o rusai dar pageidauja, kad variklio tūris neviršytų 1,5 litro, nes modeliams, turintiems galingesnį jėgos agregatą, vėlgi nepalanki šalies muitų sistema.

Tai gerokai pakoregavo pirkėjų iš Rusijos pasirinkimą, jų pomėgiai labai pasikeitė. Dar prieš keletą metų prabangą mėgstantys slavai išpirkdavo visus didžiausius, brangesnių markių automobilius, net jei šių būklė būdavo toli gražu ne ideali, o "amžius" įpusėjęs antrą dešimtį. Šiuo metu rusai, išgalintys įsigyti didelių, prabangių automobilių, vietos rinkoje perka naujas mašinas, nes dėl muitų sistemos jiems neapsimoka pirkti prašmatnių naudotų modelių. Anot G.Luckaus, geresnės klasės markių automobiliais, be lietuvių, domisi tik atvykėliai iš Kazachstano.

Prasčiausi lieka Lietuvoje

Prekiautojų manymu, lietuvių pasirinkimas mažiausiai nuspėjamas. Jie ieško automobilių pagal poreikius arba tiesiog superka tai, kas lieka, - senas, pigias arba kaip tik naujesnes, brangesnes, nuo 2004 metų pagamintas mašinas. "Mūsų gyventojai nevaržomi muitų, todėl perka ir 10-15 metų transporto priemones. Tokie automobiliai gerokai pigesni, nes jų nereikia rusams ar baltarusiams", - aiškino G.Luckus.

Pasak jo, dar visai neseniai lietuviai ieškojo būtent dyzelinių automobilių, tačiau šio tipo degalams staiga pabrangus nebeliko didelio skirtumo tarp benzinu ir dyzelinu varomų modelių paklausos.

Vokietija jau išsemta

Dažnas lietuvis, norintis įsigyti nenaują mašiną turguje, grįžta namo nusivylęs, nes jos kainuoja ne pigiau negu prieš keletą metų, tačiau pasižvalgęs užsienietiškuose skelbimų portaluose pastebi, kad jų pasiūla sumažėjusi ir Vokietijoje. Šios šalies internetinėse svetainėse anksčiau buvo galima nesunkiai rasti automobilį, kuris net įskaičiavus pargabenimo išlaidas atsieidavo pigiau nei analogiškas modelis Lietuvoje. Bet pastaruoju metu ir ten gerokai sumažėjo skelbimų apie parduodamus naujesnius kaip dešimties metų modelius, o siūlomi arba labai brangūs, arba akivaizdžiai nuriedėję ne vieną šimtą tūkstančių kilometrų.

"Vokietija jau išsemta. Ten prekybą automobiliais perėmė vietos turkai. Be to, Vokietijoje perka čekai, slovakai, serbai, bulgarai ir kiti. Visi nori gauti kuo pigiau ir susidaro konkurencija", - neslėpė V.Naujanis. Pasak jo, dabar dauguma naudotų automobilių Lietuvą pasiekia ne iš Vokietijos, o iš kitų valstybių - Prancūzijos, Belgijos ar Italijos, nors šios populiarumo pikas taip pat jau praėjęs.

G.Luckus patvirtino, kad Vokietijoje įsigyti naudotų mašinų šiandien sunkiau nei bet kada. "Mums ten parduoda automobilius pakeltomis kainomis. Neseniai buvo atidarytos Rumunijos ir Bulgarijos sienos, tad paklausa yra didelė. Daugiau automobilių vežama ir tiesiai į Kazachstaną, - aiškino jis. - Tačiau tai dažniausiai tokios mašinos, kokių vokietis vokiečiui neparduos: aplamdytos per avarijas, tik vizualiai aptvarkytos. Bet į Rytus parduoti gali - čia jiems netaikoma jokia atsakomybė."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"