TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Naujam gyvenimui prikeltos atliekos gėdina teršėjus

2013 10 07 6:00
Nebenaudojamus senus automobilius galima perdirbti šimtu procentų. LŽ archyvo nuotraukos

Šiandien nemaža dalis vairuotojų naudotomis automobilių atliekomis, dažniausiai – padangomis, neretai atsikrato palikę jas miškuose, paežerėse ar paupiuose. Tačiau ar žino tokie gamtos teršėjai, kokių gerų dalykų šiandieninės technologijos leidžia pagaminti iš automobilių likučių, jei jie būtų tvarkingai priduodami atliekų tvarkytojams?

Matyt, daugelis lietuvių vairuotojų nustebtų sužinoję, jog, tarkime, iš naudotų padangų, kuriomis gamtos šiukšlintojai nusėjo nuošalesnius gamtos kampelius, jau ir Lietuvoje gaminami kiaulidėms ir karvidėms skirti kilimėliai, kad gyvuliai nesusižeistų pėdindami betonu. Kilimėlius iš perdirbtų automobilių atliekų gamina Zarasuose įsikūrusi įmonė „Torgita“. Jos produkcija populiari tarp ūkininkų, nes kilimėliai gyvuliams leidžia išvengti traumų, kurios kai kuriems gyvūnams gali būti mirtinos.

Vienos didžiausių Lietuvoje atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovių „Žalvaris“ komercijos direktorius Sigitas Ašmonas, kalbėdamas su dienraščio LŽ žurnalistu, teigė, kad šiuo metu Europos Sąjungos (ES) direktyvos reikalauja perdirbti 85 proc. visų panaudoto automobilio atliekų. „Nuo kitų metų jau bus reikalaujama perdirbti 95 proc. atliekų. Tačiau iš esmės automobilio atliekas galima perdirbti visas be išimties“, - pažymėjo LŽ pašnekovas.

Paprotinimas šiukšlintojams

Kaip tvirtino S.Ašmonas, kilimėliai atkreipia dėmesį pirmiausia dėl to, kad tai yra palyginti egzotiškas produktas, gaminamas iš automobilių atliekų. Perdirbus panaudotas padangas įmanoma ir pagaminti dangų futbolo stadionams ar kitoms sporto aikštėms. „Tačiau atmeskime egzotiką. Automobilis yra toks daiktas, kad jo atliekos tinka ir elektros bei šilumos energijai išgauti, ir skalbimo milteliams gaminti. Vis dėlto daugeliu atvejų atliekos regeneruojamos ir vėliau panaudojamos gaminant naujus automobilius arba jų priedus“, - aišjino „Žalvario“ komercijos direktorius.

S.Ašmonas tikino, kad visiems vairuotojams, ypač linkusiems šiukšlinti aplinką, pravartu žinoti, kokių gerų, visuomenei naudingų dalykų gali būti pagaminta iš perdirbtų automobilio atliekų. „Gal tuomet šiukšlintojai atsitokėtų ir galų gale suprastų, jog atliekas pristatydami į specialiai tam skirtas aikšteles arba nepatingėdami jų nuvežti atliekų tvarkytojams, pažiūrėdami, kaip atliekas tvarko autoservisai, daro gera ir sau, ir gamtai, ir visuomenei“, - sakė LŽ pašnekovas.

S.Ašmonas: „Visiems vairuotojams, ypač linkusiems šiukšlinti aplinką, pravartu žinoti, kokių gerų, visuomenei naudingų dalykų gali būti pagaminta iš perdirbtų automobilio atliekų.“

Kaip atrodytų idealus perdirbimas?

„Žalvario“ komercijos direktorius pažymėjo, kad nemažai naudotas automobilis toli gražu ne visas paverčiamas atliekomis. „Kai kurios jo detalės, mazgai ir agregatai yra išimami, nes tinka antriniam naudojimui. Ir tik tai, ko nebegalima panaudoti kitose mašinose, siunčiama perdirbti“, - kalbėjo S.Ašmonas.

UAB „Žalvaris“ komercijos direktorius sakė, kad jo atstovaujama įmonė automobilių atliekas veža perdirbti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio įmonėms. „Galima sakyti net taip – užsienyje perdirbama dauguma mūsų surenkamų atliekų. Metalus perdirbti vežame į Lenkiją, alyvą – į Vokietiją ir Lenkiją, popierių – į Švediją. Naujai gauti lydiniai vėl naudojami naujoms mašinoms gaminti“, - kalbėjo S.Ašmonas.

Jo nuomone, geriausia būtų, jei atliekų tvarkytojai ir surinkėjai šalia pirminės įmonės patys turėtų antrines įmones, kuriose atliekos būtų operatyviai perdirbamos ir gaminami gaminiai arba produktai. „Toks modelis veiktų efektyviausiai. Deja, kol kas bent jau Lietuvai - tai tolimos ateities perspektyva“, - apgailestavo verslininkas.

Ką perdirba Lietuva

Anot S.Ašmono, automobilio atliekos skirstomos į apmokestinamąsias ir neapmokestinamąsias. Apmokestinamųjų atliekų perdirbėjams ir tvarkytojams skiriama ES parama iš specialaus Apmokestinamųjų gaminių fondo. Tačiau ir reikalavimai joms tvarkyti bei perdirbti yra kur kas griežtesni nei neapmokestinamosioms atliekoms, be to, jie vis griežtėja.

Prie apmokestinamųjų atliekų priskiriamos visos pavojingos atliekos – oro, tepalo ir degalų filtrai, akumuliatoriai, alyva, elektronikos prietaisai, amortizatoriai. Dauguma tokių atliekų, pavyzdžiui, alyva, gali būti perdirbta ir iš naujo atlikti tą funkciją, kurią atliko iki tol. Tas pat ir dėl akumuliatorių: regeneruotos ir perdirbtos jų dalys – plastikiniai korpusai, elektrolitai, švinas – perlydomos ir vėl gaminamos naujos akumuliatorių plokštelės. Ir tai gali vykti daug kartų. „Svarbiausia, jog perdirbtos visos šios pavojingos atliekos nedaro jokios žalos gamtai, nors išmestos į gamtą gali pridaryti nesuskaičiuojamų nuostolių. Aišku, visam tam darbui reikia ir pačių aukščiausių technologijų, ir pačios aukščiausios klasės specialistų“, - pažymėjo S.Ašmonas.

Dėl didelių reikalavimų ir milžiniškų investicijų į technologijas bei darbo jėgą Lietuvoje kol kas nėra ir daug gamyklų, kurios perdirbtų automobilių atliekas. „Dauguma atliekų yra deginamos ir iš jų gaminama šiluma arba elektros energija. Įmanoma sudeginti net tas atliekas, kurias ES direktyvos priskiria prie tų penkių procentų atliekų, kurių neįmanoma perdirbti pagal visus direktyvose numatytus atliekų tvarkymo reikalavimus. Tai – įvairūs plastikai, guma, sėdynių apmušalai, stabdžių skysčiai. Juos gali deginti Klaipėdoje įsikūrusi suomių kapitalo atliekų deginimo gamykla „Fortum Lietuva“. Naujojoje Akmenėje įsikūręs „Akmenės cementas“ degina padangas. Dalį padangų perdirba jau minėta „Torgita“ bei „Metaloidas“. Elektroninės atliekos perdirbamos įmonėje „EMP recycking“. Iš akumuliatorių išgaunamus panaudotus elektrolitus perdirba Kėdainių „Lifosa“ - iš jų gaminamos trąšos. Tarp mūsų šalyje veikiančių įmonių rasi ir tokių, kurios gali perdirbti grūdintus automobilių stiklus – iš jų gaunami nauji grūdinti stiklai“, - pasakojo UAB „Žalvaris“ komercijos vadovas.

Kas gaminama iš svarbiausių pavojingų automobilio atliekų

AKUMULIATORIAI

Atliekos: plastikas, švinas, elektrolitai.

Kas gali būti pagaminta? Panaudojant visas atliekas - naujus akumuliatorius. Elektrolitai gali būti naudojami trąšų gamyboje.

ORO, DEGALŲ, TEPALŲ FILTRAI

Atliekos: popierius, metalas, alyva.

Kas gali būti pagaminta? Iš regeneruotos ir vėl perdirbtos alyvos – nauja alyva. Perlydytas metalas – naujų automobilių gamyboje. Deginant popierių gaunama šilumos ir elektros energija.

ALYVA

Atlieka: panaudota alyva.

Kas gali būti pagaminta? Panaudota alyva arba sunaudojamas kaip kuras, arba regeneruojama į bazinę alyvą ir vėliau, pridėjus įvairių priedų, iš jų pagaminama pirminė, naudoti automobiliuose vėl tinkama alyva. Kurui dažniau naudojamos vadinamoji šviesioji alyva.

ŽIBINTAI

Atliekos: liuminoforas (medžiaga, gebanti švytėti dėl nešiluminio energijos šaltinio poveikio), metalai, gyvsidabris, stiklai.

Kas gali būti pagaminta? Perdirbus visas atliekas – nauji žibintai. Kai kurios kitos žibintų atliekos gali būti malamos, maišomos į asfaltą, naudojamos pramoniniams objektams ir sandėliams kloti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"