TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Naujame kodekse – landos įžūliausiesiems

2016 03 16 6:00
Įsigaliojus naujajam Administracinių nusižengimų kodeksui adekvačios nuobaudos galės išvengti net tie vidutiniškai ir sunkiai apgirtę vairuotojai, kurie tikrinti kraujo bus nuvežti į ligoninę. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Kai kurios balandžio 1 dieną įsigaliosiančio naujo Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) nuostatos gali būti keičiamos vos teisynui pradėjus veikti. Mat norminiame akte palikta spraga, kuria pasinaudojus vidutiniškai ir sunkiai apgirtę vairuotojai gali būti baudžiami kaip lengvai apsvaigę.

Kitą mėnesį įsigalios dar pernai priimtos Baudžiamojo kodekso (BK) pataisos ir Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), kuriame numatyta už didesnį nei 1,5 promilės girtumą vairuotojams taikyti baudžiamąją atsakomybę – baudą, areštą ar net laisvės atėmimą iki 1 metų. Tačiau įžūliausiems nusižengėliams naujasis ANK, regis, atvers galimybę ne tik išvengti griežtesnių bausmių, bet dar ir gauti švelnesnes nuobaudas nei tos, kurios yra numatytos dabartiniame Administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK).

Žiniasklaida jau atkreipė dėmesį, kad balandžio 1-ąją įsigaliosiančiame ANK vairuotojai, atsisakę tikrintis blaivumą alkotesteriu, automatiškai gali būti prilyginti tiems asmenims, kuriems nustatomas lengvas girtumas (kai kraujyje randama 0,4–1,5 promilės alkoholio). „Išeina, kad girtam vairuotojui bus verta apskritai atsisakyti matuotis blaivumą alkoholio matuokliu. Tuomet jam bus priskirtas lengvas girtumo laipsnis ir skirta 300–450 eurų bauda. Jeigu žmogus pasitikrins blaivumą ir „pripūs“ daugiau kaip 1,5 promilės, nuobauda grės kur kas didesnė“, – rašė vienas portalas.

Gyrė kodeksą

Naująjį ANK dar pernai birželio 25 dieną pasirašė šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Apskritai visų politinių partijų jis vertinamas gerai. Tarkime, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė „Lietuvos žinias“ tikino, kad „tokio kodekso reikėjo jau seniai“.

„Mes jį seniai planavome, o pernai pagaliau pavyko ir priimti. Administracinių nusižengimų kodeksas paprasčiausiai atitinka šios dienos reikalavimus. Ankstesnis ATPK buvo kurtas dar sovietiniais laikais, nuolat taisomas. Tačiau kiek galima tą moraliai pasenusį kodeksą taisyti, „durstyti“? Naująjį ANK nebuvo lengva priimti. Šis teisės aktas sulaukė daugiausia pataisų. Jos teiktos atsižvelgiant į rinkėjų pageidavimus, vertinant daugumą kitų aplinkybių. Bet tobulinimas buvo absoliučiai pozityvus“, – kalbėjo parlamentarė.

Pasak jos, ANK kūrimą kuravo abu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovai – pirmininkas Julius Sabatauskas ir jo pavaduotojas Stasys Šedbaras.

Julius Sabatauskas: "Jeigu praktika taps masinė, mes labai greitai kodeksą pakeisime."/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kliuvo ir žurnalistams

Jeigu naujasis ANK buvo rengiamas ilgai ir kruopščiai, kaip jame galėjo atsirasti spraga, apie kurią prašneko žiniasklaida? V. Aleknaitė-Abramikienė tvirtino negalinti atsakyti į šį klausimą ir pasiūlė kreiptis į kitus, labiausiai prie kodekso rengimo prisidėjusius Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narius.

Tačiau svarbiausias kuratorius J. Sabatauskas neigė, jog ANK kūrėjai per žioplumą, juolab tyčia, galėjo įvelti klaidą viename naujojo norminio akto straipsnių. „Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad naujajame ANK yra spraga, kuria pasinaudoję kelyje sugauti vidutiniškai ir sunkiai apgirtę vairuotojai esą galės išvengti BK pataisose numatytos baudžiamosios atsakomybės. Man policijos pareigūnai užtikrino nematantys čia jokių problemų“, – sakė „Lietuvos žinių“ pašnekovas.

Maža to, politikas net buvo linkęs kaltinti tariamu sąmokslu žurnalistus, prakalbusius apie landą. „Ir jūs, ir kiti žurnalistai dabar mane nuolat dėl to kamantinėja. Jau pradeda atrodyti, jog yra noro išpopuliarinti mintį, kad vairuotojai masiškai atsisakytų tikrintis blaivumą. Vairuokit girti, visada vairuokit girti ir niekada nesitikrinkit blaivumo! Tada jums bus geriau! Man tikrai peršasi tokia mintis“, – keistais kaltinimais žiniasklaidai svaidėsi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas.

Tobulins tik kraštutiniu atveju

Vis dėlto spaudžiamas argumentų J. Sabatauskas netiesiogiai pripažino, kad įžūliam vairuotojui atkakliai spyriojantis pasitikrinti blaivumą alkotesteriu ar net ligoninėje problemų gali kilti.

Pagal dabartinį ATPK, vairuotojui, atsisakiusiam tikrintis blaivumą arba vartojusiam alkoholio po eismo įvykio, automatiškai priskiriamas sunkus girtumo laipsnis. Tai įkainojama 579–868 eurų bauda arba 10–30 parų areštu bei 2–3 metų trukmės vairuotojo pažymėjimo atėmimu. Tačiau naujajame ANK tokia nuobauda nenumatyta. Kaip tuomet reikės priversti vidutiniškai ar sunkiai apgirtusį vairuotoją tikrintis blaivumą, jeigu jam pagal naująjį ANK negrės jokia administracinė atsakomybė, akiplėša išvengs baudžiamosios atsakomybės ir blogiausiu atveju bus nubaustas tik kaip lengvai apsvaigęs?

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas pirmiausia pabrėžė nesąs tikras, ar prie vairo girtas sugautas asmuo ryšis atsisakyti tikrintis blaivumą. „Abejoju, ar bus galimybė atsisakyti. Jei policija atvyksta į eismo įvykio vietą, niekas neklausia atskirų avarijos dalyvių nuomonės. Visi vežami į ligoninę ir ten paimami kraujo mėginiai“, – aiškino J. Sabatauskas. Tačiau tuoj pat pridūrė, kad teisėsaugininkai tokią procedūrą taiko tik tuo atveju, kai vienam ar keliems eismo įvykio dalyviams nustatomas sveikatos sutrikdymas.

O kaip dėl tų apsvaigusių vairuotojų, kurie bus sugauti, tarkime, per policijos reidą? Ar jų atžvilgiu irgi bus griebiamasi prievartos? Pavyzdžiui, imant ligoninėje kraujo mėginį? Parlamentaras pabrėžė, kad jokios prievartos nebus. „Suprantu, jog vidutiniškai ar sunkiai nuo svaigalų apkvaitęs žmogus, atsisakydamas tikrintis alkoholio kiekį kraujyje, gali išvengti daug sunkesnės baudžiamosios atsakomybės. Bet luktelėkime, pažiūrėkime, kokia bus praktika. Jeigu tokia praktika taps masinė, mes labai greitai kodeksą pakeisime“, – žadėjo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"