TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Neatsargiuosius keliuose žudo tamsa

2016 01 06 6:00
Saugiausiai dviratininkai jaučiasi važinėdami specialiai jiems skirtais takais. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) skelbia, kad 2016 metų sausio 1–5 dienomis žuvo 50 proc. daugiau žmonių nei tuo pačiu laiku pernai. Eismo saugumo požiūriu praėję metai irgi nenuvylė.

Preliminarią 2015-ųjų eismo įvykių statistiką pateikė Lietuvos kelių policijos tarnyba (LKPT). Anot jos pranešimo žiniasklaidai, praėjusiais metais mūsų šalyje per 3185 avarijas, pirminiais duomenimis, žuvo 241 žmogus, tarp jų – 12 nepilnamečių, o 3801 eismo dalyvis buvo sužeistas. Pernai sužeista 16, arba 0,4 proc., žmonių daugiau negu 2014 metais. Kiti skaičiai rodė teigiamus pokyčius. 2015-aisiais, palyginti su užpraėjusiais metais, per eismo įvykius gyvybę prarado 26 eismo dalyviais, arba 9,7 proc., mažiau žmonių, taip pat nutiko 2,2 proc. mažiau avarijų.

Stulbinamas neatsargumas

Tiesa, 2015-ųjų pradžia, kaip iš šųmetė, nedavė peno optimizmui. Pavyzdžiui, iki kovo 13-osios LAKD valdomuose valstybiniuose keliuose žuvo net 33,3 proc. daugiau eismo dalyvių, nei per tą patį laikotarpį 2014-aisiais. Tada dienraščiui LŽ direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas aiškino, kad „pagal pustrečio mėnesio rezultatus daryti išvadų apie tariamai smarkiai pablogėjusią eismo situaciją valstybiniuose keliuose nevertėtų“. „Labai trumpo laikotarpio statistika toli gražu ne visada atspindi realią situaciją. Tarkime, neduok Dieve, Lietuvoje įvyktų tokia pat avarija, kokia nutiko (2015 metų pradžioje – aut.) Brazilijoje, kai į tarpeklį nusiritus autobusui gyvybės neteko 42 žmonės. Po tokio eismo įvykio statistika mūsų šalyje rodytų keliskart šoktelėjusį žūčių skaičių“, – sakė LAKD atstovas.

Panaši padėtis stebima ir prasidėjus 2016-iesiems. Nors sausi skaičiai rodo, kad nuo metų pradžios keliuose žuvo 50 proc. daugiau žmonių, iš penkių dienų statistikos vargu ar galima daryti toli siekiančias išvadas. Pernai per pirmas penkias dienas gyvybę prarado 2, šiemet – 3 eismo dalyviai. „Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kaip jie žmonės žuvo. Pavyzdžiui, Riešėje (Vilniaus r.), pirminiais duomenimis, šalčio arba alkoholio paveikti žmonės esant tamsiam paros laikui gulėjo tiesiog važiuojamojoje kelio dalyje. Juos abu pervažiavo automobilis, vienas mirė. Dar viena avarija, kai apvirto neblaivaus vyro vairuojamas BMW ir žuvo keleivis, taip pat veda prie minties, kad kartais net griežčiausia kontrolė ar pačios aktyviausios šviečiamosios kampanijos yra bejėgės prieš gyventojų neatsargumą“, – vakar duodamas interviu LŽ kalbėjo N. Abukauskas.

Kaip įveikti tamsą

LKPT pateikta statistika atskleidė, kad 2015-aisiais daugiau kaip ketvirtadalis – 61 (iš 241), arba 25,3 proc., – eismo dalyvių, kurie visi buvo ne automobilių vairuotojai, žuvo tamsoje. „Apskritai daugiau eismo įvykių nutinka šviesiuoju paros metu, tačiau tamsoje įvykusios avarijos yra skaudesnės. Todėl 2016-aisiais į šią problemą kreipsime ypač daug dėmesio“, – dėstė LAKD Eismo saugumo skyriaus vadovas.

Nemunas Abukauskas: "Lietuvoje eismo saugumas smarkiai pagerėtų, jei per artimiausius dešimt metų būtų nutiesta dar bent 1000 kilometrų dviratininkų ir pėsčiųjų takų." /LŽ archyvo nuotrauka

Pasak pašnekovo, pernai trečdalis (81) žuvusiųjų keliuose buvo pėstieji, bet tik du jų segėjo atšvaitus. „Tai labai iškalbingas faktas. Jis puikiai pasako, kiek pėsčiųjų prieš išeidami į kelią pasirūpino savo saugumu“, – teigė N. Abukauskas.

LAKD atstovas tvirtino, kad siekiant apsaugoti kuo daugiau eismo dalyvių nuo beprasmės mirties tamsoje ateityje būtina priimti kompleksinius sprendimus. „Šviesą atspindinčios liemenės ar atšvaito dėvėjimas labai padidina tikimybę tamsiuoju paros metu išlikti gyvam, nes vairuotojai gali anksčiau pamatyti pėsčiuosius ir išvengti nelaimės. Metų laiko, kai viešpatauja tamsa, mes „nepašviesinsim“ – ji karaliaus kaip karaliavusi. Bet galime padaryti bent tai, kas nuo mūsų priklauso. Pirmiausia, žinoma, didinti pėsčiųjų ir dviratininkų eismo kultūrą, kad stojus tamsai jie visada segėtų atšvaitus. Didelės reikšmės tamsoje gelbėjant gyvybes turi ir gera kelių infrastruktūra“, – pabrėžė N. Abukauskas.

Jis svarstė, jog daugumos pėsčiųjų žūčių būtų buvę įmanoma išvengti, jei šie tamsiu paros metu būtų žingsniavę ne važiuojamąja kelio dalimi, kuria juda automobiliai, o saugiais pėsčiųjų ar dviratininkų takais. „Žinoma, visur dviratininkams ir pėstiesiems skirtų takų nenutiesi. Tai supranta net daug geriau už mus gyvenantys olandai ar švedai. Pasirūpinkime bent jau tuo, kad jie atsirastų šalia pačių avaringiausių vietų. Mano skaičiavimais, Lietuvoje eismo saugumas smarkiai pagerėtų, jei per artimiausius dešimt metų būtų nutiesta dar bent 1000 kilometrų dviratininkų ir pėsčiųjų takų. Šiandien mums (LAKD – aut.) skiriama tiek lėšų, kad per metus šalia valstybinių kelių galime nutiesti tik 10–12 kilometrų tokių takų. Taigi dabartiniu tempu geidžiamą rezultatą pasieksime nebent po šimto metų. Ar tikrai verta tiek laukti matant beprasmes žūtis?“ – retoriškai klausė už eismo saugumą atsakingo Kelių direkcijos skyriaus vedėjas.

FAKTAI

* 2015 metais žuvusių nepilnamečių skaičius sumažėjo perpus (2014-aisiais jų žuvo 24, 2013-aisiais – 11, 2012 metais – 14).

* Tarp pernai žuvusių žmonių daugiausia buvo pėsčiųjų ir vairuotojų – atitinkamai 81 ir 80. Gyvybės taip pat neteko 56 keleiviai, 21 dviratininkas, iš jų 15 – šviesiuoju paros metu, ir 1 mopedo vairuotojas.

* Dėl neblaivių vairuotojų kaltės, pirminiais duomenimis, 2015-aisiais užregistruoti 236 eismo įvykiai – ketvirtadaliu mažiau negu 2014 metais. Dėl tokių vairuotojų kaltės žuvo 15 eismo dalyvių, t. y. 69,4 proc. mažiau negu 2014 metais. Per šias avarijas sužeista 350 žmonių (19,4 proc. mažiau).

* Pernai dėl asmenų, neturinčių teisės vairuoti, kaltės įvyko 17,8 proc. mažiau eismo nelaimių nei 2014-aisiais (2015 metais – 176 įvykiai, 2014 metais – 214). Per jas žuvo 18 žmonių (28 proc. mažiau negu užpernai), o 243 buvo sužeisti (13,5 proc. mažiau).

Eismo įvykių statistika 2013–2015 metais*

MetaiĮvyko avarijųŽuvo eismo dalyviųSužeista eismo dalyvių
201333922564008
201432552673785
201531852413801

* 2015 metų duomenys dar tikslinami.

Šaltinis: lkpt.lt.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"