Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

Nebaigę vienų karų su PVM grobstytojais, žada kitus

 
2016 12 07 10:00
Pildamiesi į savo automobilių bakus degalus vairuotojai dažnai net neįtaria, kad jų sumokėtas PVM neretai nusėda į nusikaltėlių kišenes.
Pildamiesi į savo automobilių bakus degalus vairuotojai dažnai net neįtaria, kad jų sumokėtas PVM neretai nusėda į nusikaltėlių kišenes. Lietuvos žinių archyvo nuotraukos

2015 ir 2016 metais, kaip skaičiuojama, dėl degalinėse sukurtos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) vengimo schemos į valstybės biudžetą galėjo būti nesumokėta apie 19 mln. eurų. Be to, 2015 metų viduryje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pranešė, kad Latvijos ir Lietuvos pareigūnai kartu išaiškino tarptautinę PVM grobstytojų grupuotę, kuri sukčiavo pirkdama brangius automobilius. Tačiau bylų baigtis neaiški.

Bendradarbiaujant Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir FNTT 2015 ir 2016 metais buvo atskleistos organizuotos grupės, tarptautiniu mastu vykdžiusios nusikalstamą prekybą benzinu ir dyzeliniais degalais.

„Mažosiose degalinėse tokios schemos įsuktos... Atrodo, kad negali būti lengviau, nei nusipirkti naftos produktų iš Mažeikių, bet yra tiek tarpininkų, o tiesioginių pirkimų nėra. Jie vyksta per Latviją, Lenkiją, galutinis rezultatas – nesumokamas PVM“, – vienoje konferencijoje kalbėjo FNTT vadovas Kęstutis Jucevičius.

Pasak jo, žinomas ne vienas atvejis, kai dėl kai kurių įmonių taikomų PVM grobstymo schemų nukenčia sąžiningai dirbantys verslininkai. „Praėjusių metų pavyzdys rodo, kad ir ateinančių metų problema bus PVM. Tikrai sukurta daug schemų, kaip nemokėti PVM. Prieš metus ar dvejus viskas vyko Lietuvos teritorijoje, o dabar sienos išsiplėtė, ir schemos egzistuoja kelių valstybių teritorijose. Lietuvoje schemas organizuoja ir latviai, o lietuviai – Latvijoje“, – atskleidė FNTT vadovas.

Tiesa, sužinoti, kokie degalinių tinklai dalyvavo nusikalstamose schemose, šiuo metu neįmanoma. Ir FNTT, ir VMI prisidengia tyrimo paslaptimis. Vis dėlto užsimenama, kad K. Jucevičius pirmiausia galėjo turėti omenyje kai kuriuos lietuviško kapitalo degalinių tinklus. Lietuviškų degalinių sąjungos interneto puslapyje minimi 26 degalinių tinklai, kuriuos, labai tikėtina, valdo vietinis kapitalas. Tačiau neaišku, ar nors vienas jų dalyvavo nusikalstamoje PVM grobstymo veikoje.

Artūras Klerauskas: "Tarptautinių PVM sukčiavimų atvejų tyrimas neišvengiamai reikalauja Europos Sąjungos valstybių mokesčių administratorių bendradarbiavimo".
Artūras Klerauskas: "Tarptautinių PVM sukčiavimų atvejų tyrimas neišvengiamai reikalauja Europos Sąjungos valstybių mokesčių administratorių bendradarbiavimo".

Veikia tarptautinis tinklas

VMI savo raštiškame komentare „Lietuvos žinioms“ aiškina apie mažus degalinių tinklus. Inspekcijos viršininko pavaduotojo Artūro Klerausko žodžiais, per praėjusius dvejus metus iš Latvijos į Lietuvos rinką iš viso atgabenta apie 89 tūkst. tonų degalų, kurie, užbaigiant sandorių grandinę, buvo tiekiami šalies degalinėms, nepriklausančioms didiesiems tinklams. Dažniausiai, o gal ir visais atvejais, tokie degalinių tinklai yra lietuviško, keletas – rusiško kapitalo.

A. Klerauskas informavo, kad nusikalstamos grupuotės naudojosi 35 Lietuvos bendrovėmis, kurios nevykdė realios ekonominės veiklos ir nemokėjo mokesčių. Tai šiek tiek daugiau, nei Lietuviškų degalinių sąjunga turi narių. „Be to, organizuotos grupuotės, siekdamos užmaskuoti savo nusikalstamą veiklą ir išvengti PVM mokėjimo į Lietuvos biudžetą, savo veikloje naudojo fiktyvias Latvijoje, Estijoje, Kipre, Lenkijoje, Čekijoje ir Bulgarijoje registruotas bendroves“, – vardijo VMI viršininko pavaduotojas.

Pasak A. Klerausko, tarptautinis nusikaltėlių voratinklis per dvejus metus sugebėjo nuo Lietuvos biudžeto nuslėpti 19 mln. eurų PVM.

Į darbą įkinkė i.MAS ir i.SAF

Kad nepakenktų tyrimui ir niekuo dėtų fizinių ar juridinių asmenų reputacijai, kurių atžvilgiu VMI ir FNTT atlieka tyrimus, jų sąrašai kol kas neviešinami. „Valstybinė mokesčių inspekcija informaciją apie juridinių asmenų patikrinimus teikia tik tuomet, kai kontrolės procedūros yra baigtos ir įsiteisėja teismo nutartis“, – pažymėjo VMI viršininko pavaduotojas.

Jis atskleidė, kad šiuo metu VMI vykdo tikslinius didmeninės nefasuotų energinių produktų (prie jų priskiriami ir nafta, benzinas, dyzelinas, kiti degūs skysčiai – aut.) prekybos kontrolės veiksmus užkertant kelią sukčiavimui ir neapskaitytų produktų realizavimui, kontroliuojant PVM atskaitos ir 0 procentų PVM tarifo taikymo pagrįstumą. „Šio tikslo siekiama vykdant tikslines „tarpininkų“ / „priedangos“ įmonių identifikavimo priemones, užkertant kelią jų dalyvavimui sukčiavimuose, stebint ir analizuojant įmonių deklaruojamus duomenis bei teikiamus PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis – pagal sukurtus įvairius PVM mokėtojams taikomus duomenų filtrus atrenkami rizikingi PVM mokėtojai, galimai dalyvaujantys PVM sukčiavimo schemose, o pačių rizikingiausių mokėtojų deklaruoti sandoriai ir schemos aptariami Rizikos analizės centre dėl galimų tolesnių tyrimų“, – pasakojo A. Klerauskas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad naujų analizės galimybių suteikia mokesčių mokėtojų per Išmaniosios mokesčių sistemos (i.MAS) PVM sąskaitų faktūrų posistemį i.SAF teikiami pirkimų ir pardavimų sandorių duomenys, kurie atidžiai vertinami siekiant nustatyti rizikingus sandorius, identifikuoti PVM deklaracijų / teikiamų duomenų klaidas / neatitikimus, kaip ir galbūt asmenis, prisidedančius prie PVM grobstymo. Be to, rizikingų mokesčių mokėtojų atžvilgiu taikomos tam tikros poveikio priemonės.

„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu, ikiteisminių tyrimų institucijų ir VMI bendradarbiavimo taisyklėmis, mokesčių administratorius, atlikdamas kontrolės veiksmus ir nustatęs galimų nusikalstamos veikos požymių asmenų veikloje, teisėsaugos institucijoms perduoda pranešimus apie asmenų veikas, turinčias finansinių nusikaltimų požymių“, – aiškino A. Klerauskas.

Kadangi i.MAS ir jo posistemis i.SAF veikia dar tik apie mėnesį, reikia tikėtis, kad išaiškintų PVM grobstymo atvejų ateityje turėtų tik daugėti.

Automobilių PVM grobstytojai – ne Lietuvos dantims?

Kita vertus, VMI ir ypač FNTT ir iki šiol paskelbdavo skambių pranešimų apie PVM grobstymą transporto sektoriuje. Tačiau vėliau bylų baigtis dėl neaiškių priežasčių tapdavo neaiški.

Antai 2015 metų viduryje FNTT pranešė, kad padedant Latvijos pareigūnams ir Lietuvos VMI išaiškino gerai organizuotą tarptautinių PVM grobstytojų grupuotę. Buvo skelbiama, kad operacijos metu sulaikyta apie 20 įtariamųjų, kurie susiję su PVM grobstymu. Jie naudojosi apie 40 Lietuvoje įregistruotų įmonių, 43 Latvijoje ir trimis Estijoje. Esą jie pirkdavo ir parduodavo brangias transporto priemones („Porsche“, BMW X5, BMW X6, „Toyota Land Cruiser“, „Lexus RX450h“, „Audi Q7“ ir kitas), kurias iš pradžių įregistruodavo savo įsteigtų įmonių vardu. Paskui, iš anksto susitarę su Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis, mašinas parduodavo, vėliau vėl jas įsigydavo ir gabendavo į Latviją. Ratas buvo apsukamas po kelis kartus, siekiant sumėtyti pėdas. Tuomet kalbėta, kad nuo 2012 iki 2015 metų grupuotė Lietuvai padarė 3 mln. eurų nuostolį, bet dėl tyrimo paslapties nei jos pagrindinių veikėjų, nei jų įkurtų priedangos firmų neatskleista.

Šią istoriją publikacijoje „Pirkdamas prabangų automobilį pasidomėk pardavėju“ (2016 01 12) narpliojo ir „Lietuvos žinios“.

Tačiau iki šiol negirdėti, kuo baigėsi ši byla ir kas jos dalyviai, ar jie buvo nuteisti, nors nuo to laiko praėjo pusantrų metų.

Šių metų lapkričio pabaigoje VMI informavo „Lietuvos žinias“ apie panašų, o gal net ir tą patį tyrimą. „2015 metais buvo nustatyta, kad tie patys nauji ir naudoti automobiliai būdavo 5–6 kartus įregistruojami valstybės įmonėje „Regitra“, apdraudžiami, suteikiami laikini valstybiniai numeriai ir tą pačią ar kitą dieną parduodami Latvijos įmonėms bei išgabenami atgal į Latviją ir ten registruojami. Šių sandorių grandinėje keičiamos Lietuvos ir Latvijos įmonės, kurių vardu automobiliai registruojami, išrašomos pardavimo PVM sąskaitos faktūros. 2015 metais buvo pradėtas daugiašalis patikrinimas siekiant išsiaiškinti tikruosius automobilių galutinius gavėjus / naudotojus, išsiaiškinti kurioje sandorių grandinės dalyje padaryta žala valstybių biudžetams. Šiuo metu daugiašalis patikrinimas tęsiamas, atliekami įmonių kontrolės veiksmai“, – pranešė VMI.

Ir vėl – nei pavardžių, nei įmonių. Mat tyrimo paslaptis.

Paklaustas, dėl ko taip vangiai vyksta tyrimai dėl PVM grobstymo, VMI viršininko pavaduotojas A. Klerauskas teisinosi vienai Lietuvai sunkiai įkandamu tyrimų mastu. „Tarptautinių PVM sukčiavimų atvejų tyrimas neišvengiamai reikalauja Europos Sąjungos valstybių mokesčių administratorių bendradarbiavimo. Vienas iš efektyvių PVM sukčiavimo tyrimų būdų yra daugiašaliai patikrinimai, atliekami kartu su kitų valstybių narių mokesčių administratoriais“, – pažymėjo VMI atstovas.

FNTT savo komentarus „Lietuvos žinioms“ pažadėjo atsiųsti vėliau.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"