TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Neįgalūs vairuotojai juda savo jėgomis

2010 06 30 0:00
Neįgaliam žmogui net įsėsti į automobilį - nelengva užduotis.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Judėjimo negalią turintys asmenys pripažįsta, kad automobilis jiems - tarsi kojos. Plačiai eskaluojama problema dėl kitų vairuotojų užimamų mašinų stovėjimo vietų, skirtų neįgaliesiems, yra tik viena iš daugelio, su kuriomis tenka susidurti šiems žmonėms.

Kad neįgaliajam būtų aktualus automobilio statymo klausimas, pirmiausia jam būtina turėti vairuotojo pažymėjimą ir patį automobilį. Tačiau neįgaliam žmogui įsigyti šiuos daiktus be artimųjų paramos labai sunku.

Dešimt mokinių.

Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos prezidentas Egidijus Jagminas neslėpė, kad valstybės parama neįgaliesiems, norintiems tapti vairuotojais, yra tik simbolinė. Šios asociacijos vairuotojų ruošimo centras - vienintelė Lietuvoje vieta, kurioje kojų nevaldantis asmuo gali išmokti vairuoti. Daugiau tokių mokymo įstaigų Lietuvoje nėra. Neįgalūs žmonės patys neišgali susimokėti už kursus, nes jiems tai labai brangu, o valstybė skiria neįtikimai menką paramą. "Kadangi pageidaujančiųjų vairuoti nėra daug, mes vieninteliai Lietuvoje mokome neįgaliuosius. Valstybė sumoka vos už 10 žmonių mokymą per metus, nors norinčių yra penkiskart daugiau", - tvirtino E.Jagminas.

Mokymai rengiami tik Vilniuje, tad atvykusiesiems iš kitų miestų tenka pasirūpinti ir laikinu būstu, o tam apskritai neskiriama paramos. Pašnekovas atskleidė, kad į aklavietę įstumtiems būsimiems vairuotojams stengiasi pagelbėti patys vairuotojų rengimo centro darbuotojai. "Nėra kur apgyvendinti atvykusių žmonių. Jie negali glaustis bet kur, dažnas į nepritaikytą butą išvis nepatektų. Centro darbuotojai priglaudžia neįgaliuosius savo namuose. Ir aš į laisvą kambarį priimu po keletą žmonių, bet visi norintieji netelpa", - dėstė E.Jagminas.

Judėjimo galimybė

Nevažiuoti į Vilnių ir mokytis įprastose Lietuvos vairavimo mokyklose neįgaliesiems nevalia. Tam reikalingi specialiai pritaikyti automobiliai - kojų nevaldantiems vairuotojams stabdžių ir akceleratoriaus pedalus atstoja pirmyn ir atgal stumdoma svirtis, o ant vairo montuojama jo sukimą supaprastinanti rankena. Be to, būsimiems vairuotojams, be įprasto mokymo, dar vedamos pamokėlės, kaip įsėsti į automobilį iš neįgaliojo vežimėlio, kaip jį išardyti, sulankstyti ir padėti ant užpakalinės sėdynės, paskui - kaip išimti ir vėl surinkti.

Pasak E.Jagmino, kiekvienam neįgaliajam automobilį reikia pritaikyti individualiai, pagal jo negalią. "Visų negalia skirtinga - vieni nevaldo abiejų kojų arba vienos, kiti neturi rankos. Pritaikymo kaina taip pat skirtinga. Ji priklauso nuo reikiamos įrangos", - aiškino jis. Anot pašnekovo, vienas dažniausiai naudojamų mechanizmų - stabdžių ir akceleratoriaus pedalus atstojanti svirtis - kainuoja 300-600 litų, įskaitant montavimą. Bet jei reikia sudėtingesnės įrangos, be abejo, suma pakyla.

E.Jagminas pats turi negalią ir daugiau kaip dvidešimt metų vairuoja rankomis valdomą automobilį, taigi supranta neįgaliųjų problemas. "Automobiliai yra mūsų kojos. Be jų iš tikrųjų neįmanoma gyventi. Mokausi, sportuoju ir dirbu, tad neturėdamas mašinos niekur nenuvažiuočiau. Liktų tik užsidaryti namie tarp keturių sienų. Galimybė gyventi aktyviai ypač svarbi jaunimui", - kalbėjo E.Jagminas.

Paramos trupiniai

Šiuo metu vairuoti norintys neįgalieji yra kaip niekad suvaržyti. Anksčiau jie galėjo pretenduoti į vienkartinę (kartą per šešerius metus) valstybės skiriamą 4160 litų paramą automobiliui įsigyti ir pritaikyti specialiesiems poreikiams bei kas mėnesį mokamą 32,5 lito išmoką transporto išlaidoms kompensuoti. Taigi jei žmogus nusipirkdavo automobilį, jis kiekvieną mėnesį gaudavo ir šiek tiek pinigų nors trupučiui degalų. Tačiau nuo praėjusių metų liepos 1 dienos neįgaliesiems tenka rinktis: arba prašyti vienkartinės išmokos automobiliui įsigyti ir nežinia, kaip jį išlaikyti, arba kas mėnesį gauti išmoką, kurios užtenka vos vienai dviem kelionėms taksi, nes Lietuvoje vežimėlyje sėdinčiam žmogui vis dar praktiškai neįmanoma savarankiškai keliauti viešuoju transportu. "Neįgalieji pakliuvo į spąstus. Jie susiskaičiuoja ir supranta, kad automobilis būtų vargas, todėl pasirenka pinigus", - apibūdino padėtį E.Jagminas.

Valstybės sprendimą taupyti mažinant paramą neįgaliesiems jis įvardijo kaip didelį žingsnį atgal, kuris ardo neįgalių asmenų integracijos proceso pažangą, pasiektą per kelerius pastaruosius metus. "Žmonės vertino jiems teiktą paramą - siekė mokytis, rasdavo darbo, nesėdėdavo namie, o dabar praranda pasitikėjimą savo jėgomis", - tikino E.Jagminas.

Trūksta supratingumo

Vairuotojo pažymėjimus ir automobilius turintys neįgalieji susiduria ir su kita, visuomenėje labiau matoma problema - specialiai jiems skirtos vietos prie parduotuvių ar valstybinių įstaigų dažnai būna užimtos kitų vairuotojų.

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) projektų koordinatorius Jaroslavas Vincevič patvirtino, kad mašinų statymo problema neįgaliems vairuotojams - tik vienas iš daugelio sunkumų, bet prie jo sprendimo lengviausiai gali prisidėti aplinkiniai. Tam nereikia daug pastangų, užtenka supratingumo neužimti specialiu ženklu pažymėtos vietos.

J.Vincevič manymu, dažnas vairuotojas nepiktybiškai pastato automobilį neįgaliesiems skirtoje vietoje - jis tiesiog nesuvokia, kaip sunku ribotų galimybių judėti žmogui įveikti keliasdešimt papildomų metrų. Be to, nepritaikytos vietos nėra pakankamai plačios, kad būtų galima iki galo atidaryti automobilio dureles ir išimti bei surinkti vežimėlį. Tačiau, pašnekovo žodžiais, pasitaiko ir agresyviai nusiteikusių vairuotojų: "Kartais neįgaliojo vietoje sustojusiam žmogui bandau ką nors pasakyti, o tas mane apšaukia ir iškeikia."

Jis pridūrė, jog tokių atvejų pasitaiko vis rečiau, bet visuomenėje dar gaji nuomonė: jei vieta laisva, vadinasi, ją galima užimti. Taip yra dėl to, kad iki šiol valstybiniu mastu nevykdoma šviečiamųjų programų.

Atsiremia į pinigus

LŽNS jau penkerius metus įgyvendina socialinio švietimo programą šiurpiu pavadinimu "Užėmei mano vietą, paimk ir mano negalią". Tai jau duoda matomų rezultatų, tačiau programos vykdymą riboja lėšų trūkumas. "Valdžia visai neskiria pinigų akcijoms, nors jų reikia visur, ypač transliacijoms per televiziją. Valstybė remia neįgaliųjų integraciją į visuomenę, bet atskiroms akcijoms, tokioms kaip ši, lėšų neskiria", - apgailestavo J.Vincevič. Jo teigimu, sąjunga daugiau paramos sulaukia iš verslo atstovų ir pavienių žmonių.

Pašnekovas pripažino, kad problemos prie prekybos centrų po truputį mažėja, tačiau prie valstybinių įstaigų ar kultūros objektų neįgaliam vairuotojui vis dar sunku rasti laisvą vietą automobiliui pastatyti. Ten jų yra vos viena ar dvi, o ir šios neretai būna užstatytos prabangių limuzinų savininkų arba "trumpam" atvykusių siuntų tarnybos darbuotojų. Pasak J.Vincevič, kartais judėjimo negalios kamuojamas žmogus negali pastatyti mašinos ir dėl to, kad vietą būna užėmęs nedidelę negalią turintis vairuotojas.

Pagal galiojančius teisės aktus statyti automobilį neįgaliesiems skirtose vietose gali asmenys, turintys sutrikusią judėjimo funkciją ir vairuojantys rankiniam valdymui pritaikytą transporto priemonę, taip pat žmonės, kuriems nustatytas mažesnis nei 55 proc. darbingumo lygis arba sulaukę senatvės pensijos amžiaus, jei yra nustatytas didelis ar vidutinis specialiųjų poreikių lygis. Tokia teisė suteikta ir sveikiems vairuotojams, vežantiems neįgalų vaiką arba asmenį, turintį I invalidumo grupę, pripažintą nedarbingu ar sulaukusį senatvės pensijos amžiaus, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis. Šią teisę turinčių vairuotojų mašinos privalo būti pažymėtos skiriamuoju ženklu "Neįgalusis" arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele.

Naudojasi padėtimi

Dėl tokių menkai ribojančių taisyklių gana nesunku gauti leidimą statyti automobilį neįgaliųjų vietoje. Pasak J.Vincevič, specialiose vietose mašinas gali statyti ir vežiojantieji klausos ar regos sutrikimų turintį žmogų, nors iš esmės jos turėtų būti skirtos tik riboto judėjimo asmenims. Juk būtent todėl šios aikštelės įrengiamos arčiau įėjimo. J.Vincevič atskleidė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje jau svarstoma galimybė siaurinti ribas, kas galėtų statyti automobilius neįgaliesiems skirtose vietose. Gali būti, jog ateityje jomis galės naudotis tik 0-25 proc. darbingumo turintys žmonės.

Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas patvirtino, kad vairuotojų požiūris į neįgaliuosius pamažu keičiasi. Daugelis ima suvokti, jog žmonėms, turintiems judėjimo sunkumų, specialios vietos iš tiesų yra būtinos. Tačiau pareigūnas įtaria, kad atsiranda ir piktnaudžiaujančiųjų lengvata. Jis neslėpė, jog dalis vairuotojų, ženklinančių savo automobilius neįgaliesiems skirtu simboliu, iš tiesų yra sveiki arba turi nedidelę, judėjimo neribojančią negalią. "Nenoriu pasakyti, kad taip negali būti, bet keistai atrodo, kai iš prabangaus automobilio išlipa iš pažiūros visiškai sveikas žmogus. Kyla dviprasmiškų minčių. Manau, galimybe statyti automobilį neįgaliesiems skirtoje vietoje kartais piktnaudžiaujama, nes konkrečiai nėra apibrėžta, kokią negalią turintys asmenys gali ten statyti mašiną", - dėstė jis.

D.Šalomsko teigimu, kasdien tarnybą pasiekia apie 20 fotografijų, kuriose užfiksuoti neleistinose vietose pastatyti automobiliai, daugelis jų - užėmę neįgaliesiems skirtas vietas. Dažniausiai tokiose nuotraukose įamžintų mašinų vairuotojai įžūliai teisinasi pareigūnams sustoję tik trumpam arba turėję nueiti į parduotuvę, o vietos arti nebuvę. Kai kurie apskritai nesivargina teisintis. "Tačiau tokių jau mažėja. Manau, viešumas padėjo, be to, ir mes nesnaudžiame", - pabrėžė D.Šalomskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"