TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Nelaimės nutinka saugiausiose vietose

2012 09 26 8:01
LŽ archyvo nuotrauka/Tragiški eismo įvykiai kyla ne tik dėl vairuotojų ar pėsčiųjų kaltės - prie nelaimių prisideda nepastebimos ir nesaugios perėjos.

Pėsčiųjų perėjos turėtų būti pati saugiausia viso gatvių tinklo zona, tačiau jose kasmet žūsta ir sužeidžiama šimtai žmonių. Paprasčiausia būtų kaltę dėl nelaimių suversti žmonėms, tačiau specialistai sutinka, kad būtina gerinti pačių perėjų saugumą.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, pernai pėsčiųjų perėjose įvyko 522 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 28 ir buvo sužeisti 536 žmonės. Užpernai nelaimių skaičius buvo panašus - 545 eismo įvykiuose žuvo 23 ir sužeisti 551 žmonės. Tai reiškia, kad kasmet apie dešimtadalį visų tragedijų įvyksta ten, kur žmogus jaučiasi saugiausiai - pėsčiųjų perėjoje.

Šių metų statistiniai duomenys ne tokie gąsdinantys: per pirmus aštuonis mėnesius šalyje užregistruoti 272 susidūrimai su pėsčiaisiais perėjose, žuvo 9 ir buvo sužeisti 275 žmonės. Rugsėjį statistikos lentelę papildė dar dvi žūtys. Lentelėse tai tik skaičiai, kurių mažėjimu galima pasidžiaugti, bet už jų slypi   aplinkinių sukrėtimas, šeimų gedulas ir sulaužyti likimai.

Perėjos skendi tamsoje

Kaltųjų paieškos ramybės nesuteikia, nes dažniausiai nelaimę lemia ne viena aplinkybė. LŽ kalbinti pašnekovai pripažino, kad perėjų saugumas Lietuvoje yra kompleksinė problema. Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius patikino, kad dažnokai kalti būna patys pėstieji, neatidžiai žengiantys į gatvę, bet ne mažesnę dalį atsakomybės turi prisiimti ir vairuotojai, kurie prieš perėjas nesumažina greičio. Tačiau jis pažymėjo, kad dažniausiai į nelaimę pastūmėja prastas pačių perėjų įrengimas. Dauguma pėsčiųjų perėjų Lietuvoje - tai tik ant asfalto nubraižytas "zebras" ir dangaus fone ar tarp medžių lapų skendintis mėlynas perėjos ženklas. Apšvietimas, atšvaitai, ryškus ženklo rėmelis, greičio mažinimo kalneliai ar saugumo salelės atokvėpiui vis dar reta pagalba pėsčiajam. "Saugumas - tai ir apšvietimas, saugumo salelės, kitos inžinerinės priemonės, skatinančios sulėtinti automobilių greitį. Perėja turėtų būti saugi vieta, kur žmogus tikrai galėtų nesibaiminti dėl savo gyvybės", - sakė G.Aliksandravičius. Jis pabrėžė, jog tamsiu paros metu perėjos turėtų išsiskirti iš aplinkos, ir baisėjosi, kad iki šiol miestuose yra nereguliuojamų perėjų per didžiąsias gatves, kur iš karto pėsčiasis turi kirsti net šešias eismo juostas. Žinoma, perėjų atnaujinimas nemažai kainuotų, bet, pašnekovo manymu, be investicijų apsieiti nepavyks, mat vienintelė nekainuojanti priemonė - tai vairuotojų ir pėsčiųjų atsargumas, kurį įskiepyti prireiktų dar daugiau laiko ir investicijų.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka/Pasak V.Pumpučio, iki šiol perėjų saugumas buvo vertinamas subjektyviai ir pražiūrima daugybė problemų.

Saugumas apibūdintas taisyklėmis

Saugaus eismo specialistai pažymėjo, kad nors dažniausiai nelaimę formaliai sukelia žmogus, jo veiksmus nulemia prasta infrastruktūra. Todėl Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) kartu su Susisiekimo ministerija (SM) parengė pėsčiųjų perėjų įrengimo taisykles, kuriose detaliai numatyta, kaip perėjos turi būti įkomponuotos į gatvių tinklą ir kokios saugumo priemonės reikalingos. SM Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis minėjo, kad diskusijos dėl tokių taisyklių reikalingumo prasidėjo prieš trejus metus, kai specialistams sukritikavus didžiųjų miestų perėjas savivaldybių specialistai ėmė atsikirsti, esą saugumo vertinimas subjektyvus, ir nėra jokių dokumentų, nurodančių, kaip perėja turi būti įrengta. Deja, savivaldybių atstovai buvo teisūs - egzistavo tik nurodymai įrengti perėjas, bet apie saugumo priemones jokiuose dokumentuose nebuvo užsiminta. Taip miestuose atsirado perėjų itin intensyvaus eismo gatvėse, kur automobiliai lekia didžiuliu greičiu, o žmogui tenka laviruoti per keturias arba šešias eismo juostas. "Taisyklės labai reikalingos. Iš pradžių jos bus kaip rekomendacijos savivaldybėms, o po metų susipažinimo planuojame, kad jos bus patvirtintos ministro įsakymu ir taps privalomos", - tvirtino V.Pumputis.

Pagal gerus pavyzdžius

Naujose sudarytose taisyklėse aiškiai numatyta, kada ir kur galima įrengti nereguliuojamą perėją. Vienas svarbiausių nurodymų, kad nereguliuojama perėja negali būti įrengta, jeigu yra daugiau nei dvi eismo juostos į vieną pusę, o jei pėsčiajam iš karto reikia pereiti daugiau nei dvi eismo juostas, viduryje gatvės turi būti įrengta saugumo salelė. Be to, perėjos gali būti įrengtos tik ten, kur leistinas greitis ne didesnis nei 50 km/h, o tamsiu paros metu perėjos turi būti apšviestos. Kitais atvejais bus būtinas šviesoforas arba požeminė perėja ar pėsčiųjų viadukas - rinktis galės pačios savivaldybės. Pasak jo, taisyklių patvirtinimas nėra darbo pabaiga. Iki metų pabaigos specialistų grupės ketina apsilankyti avaringiausiuose miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei Panevėžyje ir patikrinti juose perėjas.

Kol kas taisykles atitinkančių perėjų yra vienetai, tačiau LAKD Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas tikino, kad rekonstruoti jas pagal naująsias taisykles nebus sudėtinga. "Taisyklėse sudėta geroji praktika, tai, kas pasiteisino Lietuvoje ir užsienyje. Dažniausios perėjų problemos - jų neatpažįstamumas ir inžinerinis netobulumas. Perėjas išskiria tik ženklai, bet mieste ženklų daug, vairuotojai, apkrauti informacija, ženklo gali nepastebėti. O pėstieji tikisi, kad prieš perėją automobilis tikrai sustos, bet juk ženklas mistiniu būdu automobilio nesulaiko. Svarbu, kad perėjos būtų atpažįstamos, ir vairuotojai prieš jas sumažintų greitį", - aiškino pašnekovas. Pasak jo, perėjų įrengimo taisyklės aktualios tik gyvenvietėse, mat prieš penkerius metus ėmus naikinti perėjas užmiestyje jų ten beveik nebelikę.

Salelė parūpo labiau

V.Pumpučio teigimu, neigiamos reakcijos iš savivaldybių dėl naujųjų taisyklių neteko sulaukti, nors atsakomybė už perėjų įrengimą tenka būtent savivaldoms. "Kol taisyklių nebuvo, savivaldybių specialistai tvirtindavo, kad pas juos visur tvarka. Patvirtinus taisykles paaiškėjo, kad dauguma perėjų jų neatitinka", - dėstė pašnekovas. Pasak V.Pumpučio, jei kas ir nesutikdavo su naujovėmis, po trumpų diskusijų abejojančiųjų nelikdavo. "Pavyzdžiui, diskusijose kildavo klausimų: kas bus, jei vairuotojas užklius už salelės? Bet kas bus, jei jis užklius už pėsčiojo, klausimų nekildavo, nors žmogų pastebėti sunkiau nei salelę", - pažymėjo jis.

Patvirtinus taisykles, jos neįpareigos savivaldybių iškart pertvarkyti visas perėjas. Tačiau naujas dokumentas bus labai naudingas įrengiant naujas perėjas arba rekonstruojant esamas.

Specialistai sutiko, kad sudėtingiausia bus rekonstruoti perėjas, kertančias didžiausias miestų gatves, kur leistinas greitis didesnis nei 50 km/h. "Pastačius greitį ribojantį ženklą būtų įvykdytas tik formalumas. Kelias turi pats save paaiškinti. Beprasmiška tikėtis, kad pastačius iki 50 km/h ribojantį ženklą greito eismo gatvėje niekas neviršys greičio. Sulauktume tik priekaištų, kad pristatėme ženklų ten, kur nereikia. Projektuotojo darbas - stengtis, kad vairuotojas būtų priverstas sumažinti greitį, tam įrengiami kalneliai, salelės, dirbtinis dangos siaurinimas", - aiškino N.Abukauskas. Tačiau jis pabrėžė, kad prieš stabdant eismą pagrindinėse miestų gatvėse reikėtų gerai pagalvoti, ar neįmanoma apsieiti be perėjos, mat apstu gatvių, kur nereguliuojamų perėjų apskritai neturėtų būti.

Investicijos atsipirktų

Gali būti, kad norėdamos atsikratyti atsakomybės už naujųjų taisyklių, taikomų tik nereguliuojamoms perėjoms, vykdymą, savivaldybės pasuks lengviausiu keliu ir daugumą perėjų pavers reguliuojamomis. Tačiau V.Pumputis tikėjosi, kad savivaldybės nepuls be saiko įrenginėti šviesoforų, nes pagrindinėse gatvėse jie sukelia kitų problemų. Kaip pavyzdį pašnekovas minėjo šviesoforais ir posūkiais į prekybos centrus nusėtą vieną pagrindinių Vilniuje Ukmergės gatvę, kurioje greta įrengtos net trys šviesoforais reguliuojamos perėjos. "Piktnaudžiauti šviesoforais nereikėtų. Tokioje gatvėje per daug reguliuojamų perėjų, buvo galima padaryti nukreipimą po viaduku. O jei prekybos centras nori, kad pirkėjai patektų tiesiai prie durų, galėjo už savo lėšas įrengti požeminę perėją", - ironizavo pašnekovas. Pasak jo, greito eismo gatvėse apskritai neturėtų būti trukdoma eismui pėsčiųjų perėjomis. Vilnius galėtų sekti Varšuvos pavyzdžiu ir pėsčiųjų perėjas pagrindiniuose tansporto koridoriuose pakeisti požeminėmis arba viadukais - taip užtikrinamas pėsčiųjų saugumas ir miesto nebekemša transporto spūstys. Ar esamos pėsčiųjų perėjos bus perdarytos į saugias, priklausys nuo savivaldybių sprendimų, bet V.Pumputis paragino jas nesidangstyti įprasta fraze "nėra pinigų". "Racionalus sprendimas visada bus pigus. Iš pradžių naujovės pareikalaus išlaidų, bet jos greitai atsiperka per patenkintus gyventojus", - tvirtino jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"