TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Nelaimių šmėkla vėl parodė nagus

2009 08 19 0:00
Rugpjūčio 7-13 dienomis per eismo įvykius žuvo net 12 žmonių. Tai viena kruviniausių savaičių šiais metais.
LŽ archyvo nuotrauka

Kurį laiką padėtis Lietuvos keliuose gerėjo, bet rugpjūtį vėl buvo paženklinta krauju - vos per vieną savaitę žuvo 12 žmonių. Tai bene pats liūdniausias ir tragiškiausias "karo keliuose" scenarijus šiemet.

Vos tik eismo saugumu Lietuvoje besirūpinančių institucijų atstovai paskelbė, kad šiemet, palyginti su ankstesniais metais, avarijų ir per jas žuvusiųjų skaičius sumažėjo, keliuose ir gatvėse vėl stojo "karo padėtis". Santykinai ramią žiemą ir pavasarį pakeitė tragiški vasaros mėnesiai. Nuo birželio žuvusiųjų keliuose kreivė nepaliaujamai kyla aukštyn. Saugaus eismo specialistų nuomone, tokią situaciją lėmė keletas veiksnių.

LŽ aiškinosi, kas atsitiko, kad į Lietuvos kelius vėl sugrįžta nelaimių šmėkla.

Kruvinoji savaitė

Per dvi pirmąsias rugpjūčio savaites avarijose jau žuvo 17 žmonių. Itin daug eismo dalyvių neteko gyvybės rugpjūčio 7-13 dienomis - net 12. Neką labiau džiugina ir praėjęs mėnuo - liepą per avarijas žuvo 35 žmonės. Šiek tiek mažiau eismo įvykių aukų užfiksuota pirmąjį vasaros mėnesį - 27. Iki rugpjūčio 17 dienos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, žuvo beveik penktadaliu mažiau žmonių. Specialistai neslepia, kad šiemet pavyko sumažinti eismo įvykių ir per juos žuvusiųjų skaičių, tačiau prisipažįsta, jog pastarųjų mėnesių statistika vėl verčia nerimauti.

Avaringumo rodikliai jau kurį laiką gerėja ir tai nuteikia optimistiškai, bet mūsų krašte, kaip ir kitose Baltijos valstybėse, per eismo įvykius vis tiek žūsta daugiau žmonių negu bet kurioje kitoje Europos Sąjungos šalyje. Tai patvirtino Europos transporto saugumo taryba, šio fakto neneigia ir Lietuvos atstovai.

Specialistams kyla vis daugiau abejonių, ar mūsų kraštui pavyks tesėti prieš keletą metų Europos Sąjungai duotą pažadą iki 2010-ųjų žuvusiųjų keliuose skaičių sumažinti perpus. Lietuva įsipareigojo tai padaryti, kai kartu su kitomis ES šalimis pasirašė Veronos deklaraciją. Tiesa, jeigu Lietuvai ir nepavyktų to pasiekti, jokios sankcijos jai negrėstų, mat už deklaracijoje išdėstytų ketinimų nevykdymą ES nenumato baudų ar kitokių priemonių. Tai daugiau kiekvienos valstybės garbės reikalas.

Ilgalaikių sprendimų stoka

Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento vadovas Vigilijus Sadauskas vėl prastėjančią padėtį krašto keliuose sieja su keliais veiksniais. Jo nuomone, kurį laiką mažėjęs avaringumas buvo praėjusiais metais įsigaliojusių griežtesnių priemonių pasekmė: "Padidintos baudos už tam tikrus nusižengimus išties turėjo teigiamos įtakos, tačiau tos priemonės buvo trumpalaikio pobūdžio. Dabar, atrodo, vairuotojai apsiprato su naujovėmis ir vėl dažniau pervertina savo galimybes. Nors avaringumas sumažėjo, vis tiek esame paskutiniai Europoje, nes Lietuvos keliuose dar žūsta labai daug žmonių."

Pasak pašnekovo, jei norima, kad šalyje ir toliau mažėtų avaringumas, būtina neapsiriboti jau esamomis drausminimo priemonėmis, tokiomis kaip didesnės baudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir panašiomis. Saugaus eismo specialistas sako pasigendantis nuoseklių ir ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų Lietuvai išbristi iš avaringumo liūno. "Čia būtinas vieningas politikų požiūris. Kai vieni daro vienaip, o kiti - kitaip, labai sunku pasiekti gerų rezultatų. Reikia priimti nuoseklius ir ilgalaikius sprendimus", - neabejoja V.Sadauskas.

Lakstūnai įsisiautėjo

Vilniaus eismo priežiūros tarnybos kelių patrulių rinktinės vadas Marius Putrimas atkreipė dėmesį, kad vasarą vairuotojai labiau atsipalaidavo ir ėmė dažniau piktnaudžiauti automobilių variklių galia. Jo teigimu, bene pusė visų avarijų, per kurias žuvo žmonių, įvyko dėl leistino greičio viršijimo. "Neįsivaizduoju, kaip galima žūti važiuojant laikantis visų taisyklių. Tiesa, pasitaiko išimčių, bet dažniausiai dėl tokių eismo įvykių neabejotinai yra kaltas viršytas leistinas greitis", - sako pareigūnas.

M.Putrimas neslėpė, kad bent jau Vilniaus gatvėse lakstūnų pastaruoju metu padaugėjo ir dėl to, jog sostinėje neveikia nė vienas stacionarus greičio matuoklis. Vairuotojai tai žino, todėl yra linkę dažniau ir labiau spustelėti greičio pedalą.

Vilniaus miesto meras Vilius Navickas neseniai kalbėjo, kad greičio matuoklių problema sprendžiama ir kad jau nuo rugsėjo šie prietaisai vėl turėtų pradėti veikti. Anot sostinės mero, nauja greičio kontrolės sistema leis nubausti daugiau pažeidėjų. "Senoji sistema per metus fiksuodavo apie 15 tūkst. greitį viršijančių vairuotojų, tačiau nubausti pavykdavo tik maždaug 3 tūkstančius. Kai nauja sistema ims visiškai funkcionuoti, padidės ir įplaukos į miesto biudžetą", - įsitikinęs V.Navickas.

Meras teigia, jog padaugėjus nubaustų asmenų atsipirks ir investicijos į greičio matuoklius, kurių vienas kainuoja nuo 35 iki 50 tūkst. litų. Be to, Vilniaus vadovas žada ir pigesnių greičio ribojimo priemonių: "Kone 5 kartus mažiau už greičio matuoklius kainuojančių "gulinčių policininkų" mieste turėtų atsirasti dar daugiau kaip 10. Šios priemonės gana efektyvios, kai reikia staiga sumažinti automobilio greitį, tačiau ne visur jas galima įrengti."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"