TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Nelauktas miesto visureigių kaprizas

2016 10 25 20:00
Šiuolaikinė visų varančiųjų ratų važiuoklė – automobilių inžinierių meno kūrinys. „Wikipedia“ nuotrauka

Šiuolaikinėse transporto priemonėse sukimo momento galia nuolat didinama, o transmisijai tenka užduotis šią jėgą perduoti ratams. Vis daugiau vairuotojų patogiai įsitaiso prie visais ratais varomų (all wheel drive, AWD) automobilių vairo, tad kyla iššūkių, kaip suvaldyti vis galingesnį sukimo momentą ir remontuoti tokiai pavarai būdingus gedimus.

„Ne veltui šiuolaikinės transmisijos vadinamos inžinerijos stebuklu, mat sudarytos iš daugybės subtilių jungčių. Tikslumas būtinas sprendžiant automobilio kardaninio veleno problemas, mat net veleno perdažymas gali lemti pastebimus balanso skirtumus. Po kardaninio veleno remonto būtina jį subalansuoti, kitaip labai tikėtina, kad atsiradęs disbalansas sukels triukšmą ir vibraciją“, – pažymėjo AKG serviso, atliekančio važiuoklių remontą, vadovas Donatas Liesys.

Komponentai neardomi

Miesto visureigiams ir kitoms keturiais ratais varomoms transporto priemonėms skirti šiuolaikiniai kardaniniai (išilginiai) velenai pritaikyti atlaikyti ekstremalias dinamines apkrovas ir įtempimą. Kardaninio veleno konstrukcijai dažnai naudojamas aliuminis, kuris užtikrina mažesnį jo svorį ir leidžia taupyti energiją.

Tiek aliuminiai, tiek plieniniai kardaniniai velenai privalo būti atsparūs temperatūrai, esant dideliems posūkio kampams ir veleno ilgio pokyčiams. Visos šios savybės užtikrina ilgesnę prietaiso eksploataciją, mažesnį triukšmo lygį ir vibracijų sukeliamus įtempimus.

„Iš esmės kiekvienas gamintojas transmisijos komponentus gamina konkrečiam modeliui, todėl kilus problemų dėl kardaninio veleno gali tekti keisti jį visą, o ne jo dalis. Daugeliu atvejų remontuojant velenus neįmanoma pakeisti presuotų ar suvirintų lankstų, atskirų presuotų gaubtų komponentų. Kai kurių jų komponentų dažnai net neįmanoma išardyti nesugadinant. Todėl atsiradus rimtesnių kardaninio veleno pažeidimų tenka susitaikyti su tuo, kad reikės keisti visą veleną, o ne jo komponentus „, – sakė D. Liesys.

Išilginio veleno dalys atskirai ne visuomet keičiamos – tenka „persodinti“ visą veleną. /LŽ archyvo nuotrauka

Ieškoti pakaitalų rizikinga

Kardaninio veleno konstrukciją sudaro viena, dvi arba trys dalys, gaminamos iš aliuminio arba plieno. Tačiau kiekvienas gamintojas turi savų technologijų, naudojamų konkrečiame modelyje.

Pavyzdžiui, Lietuvoje populiariame visureigyje „Audi Q7“ montuojamas dvigubas išilginis velenas, galintis išlaikyti dideles perkrovas ar smūgius – abi jo dalys nuo smūgio susijungia teleskopo principu. Tačiau, kaip ir daugelyje „Volkswagen“ miesto tipo visureigių, kardaniniame velene esantys sukimo momento tiesioginio perdavimo (DTF) lankstai ir jų gaubtai yra įpresuoti, o slydimo lankstas suvirintas. Todėl šių dalių pakeisti servise neįmanoma.

Kardaninių velenų gamintojai pažymi, kad tik tiksliai apibrėžti, nuoseklūs aukštos kokybės standartai, taikomi atskirai visiems komponentams, leidžia maksimaliai užtikrinti Europoje automobiliams keliamus itin griežtus saugumo reikalavimus. Vienas tokių didelio įdirbio reikalaujančių komponentų, pavyzdžiui, yra didelės spartos VL lankstas. Šiuos lankstus inžinieriai kuria specialiai konkretaus modelio transporto priemonei. Kad perjungimo jėgos tinkamai kompensuotų viena kitą, rutulinio guolio takelio kampas VL tipo lankstuose kardaniniams velenams skiriasi nuo to paties lanksto takelių šoniniuose pusašiuose.

Gamintojų teigimu, jei originalų lankstą išilginiame velene pakeisime kito gamintojo, kuris nežino tikslių konkurentų pagaminto veleno specifikacijų ir neprojektuoja lankstų pagal individualius reikalavimus, detale, tai, labai tikėtina, sukels stiprų disbalanso padidėjimą esant didesnėms variklio apsukoms.

Remontuojant kardaninius velenus dažnai neįmanoma pakeisti presuotų ar suvirintų lankstų, atskirų presuotų gaubtų komponentų. /"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Išnaudoja variklio jėgą

Visais ratais varomų egzempliorių galima rasti net subkompaktinių ar sportinių automobilių klasėse. O pastaraisiais metais, kilus miesto visureigių karštligei, tokia pavara labai išpopuliarėjo.

„Sukimo momento galia šiuolaikinėse transporto priemonėse nuolat didėja, ir transmisijos pavara privalo turėti galimybę šią jėgą perduoti ratams. Tuo pat metu visų varančių ratų pavara padidina sukibimą su keliu, o tai reiškia, jog efektyviau išnaudoja varomąją variklio jėgą. Manome, kad tai viena iš priežasčių toliau mūsų keliuose populiarėti visureigiams bei keturių ratų varomiems automobiliams“, – akivaizdžias dabartines automobilių tendencijas savo pranešime pažymėjo žymaus automobilių dalių gamintojo „GKN Service International“ direktorius Manfredas Neumanas.

Pasak Didžiojoje Britanijoje įsikūrusio detalių gamintojų vado, populiarėjant visų varančiųjų ratų sistemoms, kur kas daugiau dėmesio tenka skirti kardaninių velenų inžinerijai ir tobulinimui: „Ši besitęsianti tendencija didina visureigių pavarų komponentų, pavyzdžiui, kardaninių velenų, paklausą, įskaitant ir atsarginių dalių rinką“.

Nuo „Quattro“ iki miesto visureigių

Keturių varančiųjų ratų (4WD, arba 4x4) sistemą, sukurtą būtent visureigiams, vėliau į platųjį automobilių pasaulį išrideno visais ratais varomų (AWD) automobilių krikštatėvis „Audi Quattro“.

Neretai vairuotojai sutrinka paklausti, koks pagrindinis 4WD ir AWD sistemų skirtumas. Vadinant daiktus tikraisiais vardais reikia pažymėti, kad 4WD įprasta vadinti senojo sukirpimo visureigius, kuriuose sukimo momentas vienodai paskirstomas visiems keturiems ratams. Tai sukelia šiokių tokių problemų posūkiuose, bet yra pranašumas važiuojant bekele. Tuo tarpu AWD priimta vadinti naujuosius visais ratais varomus egzempliorius, kuriuose variklio galią kiekvienam ratui individualiai paskirsto diferencialas.

„Quattro“ laikais diferencialai buvo mechaniniai, o dabar – elektroniniai. Kiekvienam ratui reikalingą sukimo momentą atskirai apskaičiuoja kompiuteris, kuriam duomenis apie sukibimo jėgą, rato sukimosi greitį ir kitus parametrus šimtus kartų per sekundę perduoda kiekviename rate įmontuoti davikliai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"