TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Nelegalūs ženklai neverti vairuotojų dėmesio

2014 02 04 6:00
Vieni dažniausių klaidinamų ženklų, kuriuose numatytos išimtys statyti automobilius klientams, nors tai neteisėta. LŽ archyvo nuotraukos

Kelio ženklą be leidimo pastačiusiam žmogui, organizacijai ar bendrovei gresia bauda nuo 100 iki 500 litų, tačiau tikimybė nukentėti finansiškai neatgraso tų, kurie pasišauna ginti savo teritoriją nelegaliomis iškabomis. Daugiausia jų galima pamatyti didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje ir Kaune.

Viename sostinės Ukmergės gatvės daugiabutyje gyvenantį "Lietuvos žinių" skaitytoją V.V. stebina prie įvažiavimo į gretimo namo automobilių stovėjimo aikštelę kaimynų pastatytas ženklas „Privati teritorija“. Beje, labai panašus į tikrą kelio ženklą. Jo tikrumą lyg ir patvirtina balta bei mėlyna spalvos, kuriomis nudažyta ant metalinio stulpo kabanti lenta, taip pat įspėjimas, jog pažeidus šio ženklo reikalavimus automobilis neva bus priverstinai nutemptas į sulaikytų transporto priemonių stovėjimo aikštelę.

LŽ skaitytojas pasakojo kartą savo automobilį per pusę korpuso pastatęs po šiuo ženklu. Iškart tarytum iš po žemių išdygo daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB) pirmininkas ir pradėjo grasinti iškviesiąs policiją – esą nesilaikai reikalavimų. „Dėl šventos ramybės teko pasitraukti. Tačiau buvo keista, kad ženklo veikimo zona pagal pirmininką prasideda gatvėje - iki neva bendrijai privačios nuosavybės teise priklausančios stovėjimo aikštelės likus dviem geriems metrams“, - stebėjosi V.V.

Miestus užkariavo savadarbiai ženklai

Vartydami Kelių eismo taisykles (KET) tarp pavaizduotų tikrų kelio ženklų nė su žiburius nerasite užrašo „Privati valda“. Tad ar gali savadarbis kelio ženklas būti statomas viešoje vietoje? Ar privalu laikytis jo reikalavimus? Ar būtina paklusti net ne pareigūnams, o bendrijos atstovams, pastačiusiems oficialiai nepatvirtintą kelio ženklą?

Tokie ir panašūs klausimai kyla ne vienam. Pastaraisiais metais miestuose, ypač didžiuosiuose, pridygo kelio ženklų, kurie aiškiai yra savadarbiai, tačiau nervus vairuotojams vis tiek tampo.

Antai sostinėje, Birželio 23-iosios gatvėje, ant autoserviso sienos kabantys neva kelio ženklai nurodo, jog dirbtuvių kieme turi teisę stovėti tik darbuotojų ir klientų mašinos. Kalbėdamas su LŽ žurnalistu autoserviso šeimininkės bendrovės „Lidema“ direktorius Linas Jasiuvėnas šventai tikėjo, kad davęs darbuotojams nurodymą pakabinti savadarbius ženklus nepažeidė nė vienos įstatymo raidės.

„Tai privatus kiemas, dėl to mums nereikia jokių leidimų. Informacinį ženklą pakabinome tam, kad kiemu nesinaudotų į greta esančią Vilniaus sporto mokyklą vaikus atvežantys tėvai, nes trukdo autoservisui dirbti. Bet gal geriau pakabinti lentelę su užrašu „Draudžiama parkuotis“, gal ji bus suprantamesnė?“ - verslininko žodžiuose buvo jaučiamas nesusigaudymas.

Gresia dvi baudos per parą

Pasirodo, ir minėta namų bendrija, ir autoservisą valdanti įmonė pažeidė net kelis KET straipsnius, už kuriuos gali būti skiriama bauda. Savadarbius kelio ženklus, kuriuos pareigūnai vadina butaforijomis, griežtai draudžiama statyti.

Butaforinių ženklų, koks yra ir šis, stovintis Vilniaus Ukmergės gatvėje, reikalavimų vairuotojai neprivalo laikytis.

Kaip dienraščiui LŽ sakė Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) Administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Serapinas, įmonės ir fiziniai asmenys dažnai daro klaidą manydami, jog privačioje teritorijoje gali daryti viską, kas tik į galvą šaus. Taip pat ir kabinti kokias nori reklamas ar iškabas, statyti butaforinius kelio ženklus.

„Tokie veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę. Pagal dabar galiojančias įstatymų nuostatas, net tuo atveju, jei Jonas ar Petras gyvena nuosavose valdose Labanoro girios viduryje, nė vienas jų neturi teisės statyti kelio ženklo kada panorėję, kur panorėję ir kokio tik panorėję. Pirmiausia tam reikia gauti policijos leidimą“, - aiškino pareigūnas.

LKPT atstovą papildė Eduardas Garbovskis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo valdymo poskyrio vedėjas. Jo teigimu, eismo reguliavimo priemonių įrenginiai sostinės privačiose teritorijose derinami su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba, o techninės eismo reguliavimo priemonės viešose vietose - dar ir su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentu.

Pasak A.Serapino, teritorijos savininkai ar jos valdytojai, net ir gavę leidimą tam tikroje nustatytoje vietoje pasistatyti kelio ženklą, patys to imtis negali. „Norminiuose aktuose parašyta, kad tai privalo daryti specializuota, licenciją turinti įmonė. Kartu ji pasirūpins, kad ženklas visiškai atitiktų KET specialiuose prieduose nustatytus reikalavimus“, - pabrėžė specialistas.

LKPT atstovas atkreipė dėmesį, kad bet koks savavaliavimas statant ženklus užtraukia baudą nuo 100 iki 500 litų. „Pirmą sykį nusižengusiam žmogui ar įmonei baudos dydis gali būti sumažintas perpus. Vėliau, jei pažeidimas operatyviai netaisomas, baudos galima sulaukti net dukart per parą. Pavyzdžiui, gyventojams pasiskundus pažeidėjas nubaudžiamas iš vakaro, o rytą, jam dar nespėjus pašalinti pažeidimo, policiją pasiekia naujas skundas“, - tvirtino pareigūnas.

Netvarka gresia tragedijomis

Griežtos baudos, anot A.Serapino, nustatytos pirmiausia tam, kad gatvėse ir keliuose nekiltų chaoso, kai kelyje, pristatytame pačių įvairiausių, tarp jų ir savadarbių, ženklų, vairuotojas nebežino, kurių reikalavimų laikytis, o kuriuos ignoruoti. Skaudžia eismo nelaime gali baigtis net kelionė atokioje vietovėje, jei vairuotoją suklaidina ne vietoje arba blogai apie kelio sąlygas informuojantis ženklas.

Pareigūnas patikino, kad vairuotojai neprivalo laikytis butaforinių kelio ženklų reikalavimų. „Jie gali apskritai ignoruoti visus be leidimo pastatytus kelio ženklus. Tačiau sunku tai padaryti, jei ženklas yra tikras, tik pastatytas ne vietoje, arba kai jo neįmanoma atskirti nuo tikrojo“, - dėstė A.Serapinas.

Labai dažni yra savadarbiai kelio ženklai su raide „P“ mėlyname fone (automobilių stovėjimo aikštelė) ir su eismą draudžiančia baltos spalvos „plyta“ raudoname fone. Po šiais paprastai dar kabo lentelė su užrašu „išskyrus (dažniausiai vienos ar kitos bendrovės) transporto priemones“. „KET specialiuose prieduose nėra nė vieno ženklo, kuris prasidėtų žodžiu „išskyrus“. Todėl tokios nuorodos jau savaime yra nelegalios ir jų nebūtina laikytis“, - teigė dienraščio LŽ pašnekovas.

Vilniaus savivaldybės atstovas E.Garbovskis pažymėjo, kad KET nėra ir ženklo, kuriame būtų užrašyta „Privati valda“. „Jeigu užrašai pakabinti viešose, ne privačiose, teritorijose ir nesuderinti su Vilniaus miesto savivaldybe, tai pažeidžia miesto švaros ir tvarkos taisykles. Tada galima kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu juos pašalinti. Jei automobilių stovėjimo vietos yra suformuotame žemės sklype, taigi privačioje teritorijoje, tuomet žemės savininkas gali nustatyti eismo tvarką, nes šios vietos gali būti riboto naudojimo. Tokių atvejų Vilniuje yra buvę“, - aiškino sostinės savivaldybės atstovas.

Tačiau net tada butaforiniai ženklai, tokie kaip „Privati valda“ ir visi kiti, pagaminti auksarankių namudinėmis sąlygomis, privalo būti be išlygų pašalinti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"