Nematomi žalieji Vilniaus transporto koridoriai

Vidmantas UŽUSIENIS v.uzusienis@lzinios.lt 2016-04-22 06:00
Vidmantas UŽUSIENIS
v.uzusienis@lzinios.lt
2016-04-22 06:00
Žaliaisiais koridoriais smagu važinėti tik ne piko valandomis - kai transporto srautas mažas, nes antraip vilniečiai laiko sutaupo labai mažai arba jo išvis nesutaupo. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Skan­da­lais pra­si­dė­jęs Vil­niaus au­to­ma­ti­zuo­tos švie­so­fo­rų re­gu­lia­vi­mo ir val­dy­mo sis­te­mos kū­ri­mas te­bė­ra gy­va bė­da ir pra­ėjus 7 me­tams. Jau įvy­ko kon­kur­sas ir at­rink­ta įmo­nė, ku­ri dar 2,5 me­tų pri­žiū­rės šią sis­te­mą, nes anks­tes­nė pri­žiū­rė­to­ja ban­kru­ta­vo. Bet kam nau­din­gas 42 mln. eu­rų kai­na­vęs pro­jek­tas: vil­nie­čiams ar tik jo ini­cia­to­riams? Mat ža­liai­siais ko­ri­do­riais sma­gu va­žiuo­ti tik ne pi­ko va­lan­do­mis, nes an­traip vil­nie­čių au­to­mo­bi­liai vis tiek sto­ja spūs­ty­se ir lai­ko ne­su­tau­po.

„Lie­tu­vos ži­nių“ žur­na­lis­tas iš­ban­dė, ko iš tie­sų ver­ta Vil­niaus val­di­nin­kų gi­ria­ma 2011 me­tais įdieg­ta au­to­ma­ti­nė švie­so­fo­rų re­gu­lia­vi­mo ir val­dy­mo sis­te­ma, ku­ri sos­ti­nė­je esą su­kū­rė 6 va­di­na­muo­sius ža­liuo­sius trans­por­to ko­ri­do­rius.

Jais va­žiuo­jant tu­rė­tų bū­ti tau­po­mas vil­nie­čių lai­kas, nes pir­mu­mo tvar­ka tu­rė­tų įsi­jung­ti ža­li švie­so­fo­rų sig­na­lai va­žiuo­jan­tiems vie­na kryp­ti­mi vi­sa apib­rėž­ta tra­sa – švilp­tum sau su vė­je­liu.

O kaip yra iš ti­krų­jų: kas ir kur ran­da tuos ža­liuo­sius ko­ri­do­rius, jei­gu jie ti­krai eg­zis­tuo­ja?

Modesta Gusarovienė: „Kiekvienais metais augant automobilizacijos lygiui, sunku būtų šiandien įvertinti, kokios spūstys susidarytų, jei nebūtų automatiškai parenkamų tinkamiausių eismo valdymo ir reguliavimo programų."/LŽ archyvo nuotrauka

Ža­lia švie­sa – tik ypa­tin­giems at­ve­jams?

Pir­ma­sis toks ža­lias ko­ri­do­rius drie­kia­si nuo Tarp­tau­ti­nio Vil­niaus oro uos­to (TVOU) iki pa­čio­je sos­ti­nės šir­dy­je esan­čio Ža­lio­jo til­to. Vi­si ki­ti ko­ri­do­riai yra vie­naip ar ki­taip su­si­ję su šia ar­te­ri­ja. Tar­kim, at­va­žia­vus pir­muo­ju ko­ri­do­riu­mi iki Ža­lio­jo til­to, to­liau ke­lio­nę ga­li­ma tęs­ti an­truo­ju (Ža­lia­sis til­tas-Kal­va­ri­jų g.) ir tre­čiuo­ju (Ža­lia­sis til­tas-Ar­se­na­lo g.-An­ta­kal­nio g.-Ne­men­či­nės plen­tas (iki Sau­lė­te­kio alė­jos) ko­ri­do­riais. Nuo iš TVOU į mies­to cen­trą ve­dan­čio pir­mo­jo ko­ri­do­riaus pra­si­de­da ir ket­vir­ta­sis (J. Ba­sa­na­vi­čiaus g.– Sa­va­no­rių pros­pek­tas (iki Rio­vo­nių g.), ir penk­ta­sis (Va­sa­rio 16-osios g.-Tau­ro g.-Šo­pe­no g.-Py­li­mo g.), ir šeš­ta­sis (Pa­mėn­kal­nio g.– T. Nar­bu­to g.) ža­lie­ji ko­ri­do­riai.

Ta­čiau te­ko pa­tir­ti, kad vi­sais ža­liai­siais ko­ri­do­riais sma­gu va­žiuo­ti tik ne pi­ko va­lan­do­mis – kai trans­por­to srau­tas ma­žas. Nes pi­ko me­tu nau­dos duo­da ne­bent spe­cia­lio­mis juo­sto­mis va­žiuo­jan­čiam vie­ša­jam trans­por­tui ir tak­si, o pri­va­čia ma­ši­na va­žiuo­jan­tis vil­nie­tis, iš ku­rio su­mo­kė­tų mo­kes­čių fi­nan­suo­ja­ma ši eis­mo re­gu­lia­vi­mo sis­te­ma, lai­ko su­tau­po la­bai ma­žai ar­ba jo iš­vis ne­su­tau­po.

Taip pat au­to­ma­ti­nė švie­so­fo­rų sis­te­ma efek­ty­vi, kai spūs­tys su­si­da­ro, pa­vyz­džiui, dėl ava­ri­jų – tuo­met ga­li­mas toks pat nuo­to­li­nis trans­por­to srau­tų val­dy­mas prie­tai­sais, kaip įvy­kio vie­to­je tai da­ry­tų eis­mo re­gu­liuo­to­jas.

To­kią iš­va­dą pa­da­riau nu­va­žia­vęs pi­ko me­tu apy­ti­kriai vie­no­dus at­stu­mus tiek ža­liai­siais ko­ri­do­riais, tiek to­mis jud­riau­sio­mis Vil­niaus vie­to­mis, ku­rio­se nė­ra au­to­ma­tiš­kai re­gu­liuo­ja­mų švie­so­fo­rų.

Pa­vyz­džiui, ne pi­ko me­tu pir­myn ir at­gal 6,8 ki­lo­me­tro pir­muo­ju trans­por­to ko­ri­do­riu­mi nuo Ža­lio­jo til­to iki TVOU nu­va­žia­vau per vie­no­dą lai­ką – 13 mi­nu­čių. Va­žiuo­jant leis­ti­nu 50 ki­lo­me­trų per va­lan­dą grei­čiu ge­res­nį lai­ką to­kio il­gio at­kar­po­je su­nku bū­tų pa­siek­ti net teo­riš­kai, jei ko­ri­do­riu­je ne­sto­vė­tų nė vie­nas švie­so­fo­ras ir ne­bū­tų nė vie­no au­to­mo­bi­lio.

Ta­čiau vis­kas pa­si­kei­tė pi­ko va­lan­do­mis, kai šį eis­mo ko­ri­do­rių užp­lū­do ma­ši­nos. To­je pa­čio­je tra­so­je su­gai­šau jau 19 mi­nu­čių.

Per pa­tį pi­ką (17–18 va­lan­dą) ban­džiau įveik­ti ir maž­daug 7 km at­stu­mą Lais­vės pros­pek­tu nuo Vil­niaus Laz­dy­nų mi­kro­ra­jo­no iki Ga­bi­jos gat­vės Pa­ši­lai­čiuo­se. Čia ke­lią pa­sto­jo di­džiu­lės spūs­tys Lais­vės pr. ir T. Nar­bu­to g., Lais­vės pr. ir Jus­ti­niš­kių g., Lais­vės pr. ir Vir­šu­liš­kių g., Lais­vės pr. ir Bui­vy­diš­kių g. san­kry­žo­se, jų švie­so­fo­rai nė­ra re­gu­liuo­ja­mi au­to­ma­ti­niu bū­du.

Bet re­zul­ta­tas bu­vo toks pat – 19 mi­nu­čių!

Pa­si­va­ži­nė­jus pi­ko ir ne pi­ko me­tu tre­čiuo­ju ža­liuo­ju ko­ri­do­riu­mi (Ža­lia­sis til­tas – Sau­lė­te­kio g.) skir­tu­mas bu­vo net 20 mi­nu­čių. O dau­giau­sia lai­ko (apie 10 min.) te­ko su­gaiš­ti per pa­tį pi­ką įvei­kiant jud­rų švie­so­fo­rais ne­re­gu­liuo­ja­mą eis­mo žie­dą ties Šv. Pe­tro ir Po­vi­lo baž­ny­čia, kur bai­gia­si T. Kos­ciuš­kos ir pra­si­de­da An­ta­kal­nio gat­vė.

Automatinė šviesoforų sistema efektyvi, kai spūstys susidaro, pavyzdžiui, dėl avarijų – tuomet per nuotolį transporto srautus galima valdyti taip, kaip juos įvykio vietoje valdytų reguliuotojas./Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Pra­džia – in­tri­gų pinklės

Pla­nas įdieg­ti Vil­niu­je pa­žan­giau­sią au­to­ma­ti­zuo­tą švie­so­fo­rų val­dy­mo sis­te­mą bu­vo su­kur­tas dar 2006 me­tais. Bu­vo tei­gia­ma, kad įdie­gus šią sis­te­mą esą vien eko­no­mi­nė pro­jek­to nau­da per me­tus su­da­rys 19 mln. li­tų (5,5 mln. eu­rų). Sa­vi­val­dy­bė pa­tei­kė ano­ni­mi­nių eks­per­tų skai­čia­vi­mus, kad per me­tus be­veik 1 mln. va­lan­dų su­ma­žės ke­lio­nės lai­ko są­nau­dos, 13 proc. su­ma­žės ava­rin­gu­mas, de­ga­lų su­nau­do­ji­mo eko­no­mi­ja sieks 2 mln. li­tų, vi­du­ti­nis grei­tis pa­grin­di­niuo­se Vil­niaus mies­to trans­por­to ko­ri­do­riuo­se pa­di­dės 10–25 proc., o pra­lai­du­mas – 20 pro­cen­tų.

Prieš de­šimt me­tų Lie­tu­vo­je, kaip ir dau­ge­ly­je ki­tų Va­ka­rų ša­lių, bu­vo eko­no­mi­kos pa­ki­li­mas, sep­tyn­my­liais žings­niais au­go au­to­mo­bi­lių skai­čius gat­vė­se, Vil­nius ir ki­ti Lie­tu­vos mies­tai pra­dė­jo dus­ti nuo di­džiu­lių spūs­čių, tad tuo­me­ti­nio me­ro Ar­tū­ro Zuo­ko idė­ja bu­vo ver­ti­na­ma kaip vais­tas nuo vi­sų sos­ti­nės gat­ves ka­muo­jan­čių li­gų.

Vil­tys bu­vo to­kios di­de­lės, kad 2006-ai­siais ma­žai kas at­krei­pė dė­me­sį į pro­jek­to kai­ną. O ji vis la­biau į sko­las klimps­tan­čiam mies­tui bu­vo mil­ži­niš­ka – Vil­niaus au­to­ma­ti­zuo­tai švie­so­fo­rų sis­te­mai įreng­ti ir 10 me­tų pri­žiū­rė­ti bu­vo nu­ma­ty­ta skir­ti 145 mln. li­tų (42 mln. eu­rų), iš jų prie­žiū­rai – 43 mln. Lt (12,4 mln. eu­rų).

„Į­ver­ti­nus tai, kiek į pro­jek­tą bu­vo in­ves­tuo­ta lė­šų, Vil­niui tai ne­bu­vo op­ti­ma­lus va­rian­tas“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė doc. dr. Sau­gir­das Pu­kals­kas, Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to Au­to­mo­bi­lių trans­por­to ka­ted­ros ve­dė­jas.

Pro­jek­tą įgy­ven­din­ti bu­vo nu­spręs­ta pa­ti­kė­ti Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės kon­kur­są lai­mė­ju­siam įmo­nių kon­sor­ciu­mui, ku­rį su­da­rė UAB „Ur­bi­co“, UAB „Fi­ma“, UAB „Hnit-Bal­tic Geoin­fo­ser­vi­sas“ ir UAB „Sie­mens“. Va­do­vau­ja­mas vaid­muo čia bu­vo skir­tas UAB „Ur­bi­co“, o kaip ofi­cia­li už­sa­ko­vė bu­vo įvar­dy­ta Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės įmo­nė (SĮ) „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­gos“.

Ta­čiau pats mo­der­niau­sias Eu­ro­po­je gat­vių švie­so­fo­rų val­dy­mo pro­jek­tas ne­tru­kus vil­nie­čiams bu­vo lyg šu­niui penk­ta ko­ja. Sis­te­mos die­gi­mo dar­bai tu­rė­jo bū­ti baig­ti 2008 me­tais, ta­čiau juos bai­gė 2011-ai­siais. Ka­dan­gi at­lie­kant dar­bus Vil­niaus cen­tro gat­ves užg­rioz­di­no že­mės ka­si­mo tech­ni­ka, at­si­ra­do per­ka­sų, tran­šė­jų ir pa­na­šiai, spūs­tys mies­te ta­po dar di­des­nės nei prieš pra­de­dant pro­jek­tą. Sos­ti­nę nuo vi­siš­ko už­du­si­mo au­to­mo­bi­lių grūs­ty­se „iš­gel­bė­jo“ 2009 me­tais įsi­siau­tė­ju­si eko­no­mi­nė kri­zė, kai au­to­mo­bi­lių srau­tas sa­vai­me su­men­ko.

Su­si­pe­šė ir kon­sor­ciu­mo par­tne­riai. Pri­va­čio­se ran­ko­se jau anks­čiau at­si­dū­ru­si UAB „Ur­bi­co“ pa­da­vė į teis­mą bend­ro­vę „Sie­mens“. Lie­tu­viš­ko ka­pi­ta­lo įmo­nė kar­tu no­rė­jo pri­si­teis­ti 35 mln. li­tų (10,4 mln. eu­rų) ne­va už tai, kad UAB „Sie­mens“ ta­ria­mai su­lau­žė bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tį, dėl to esą tra­giš­kai vė­la­vo pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo ter­mi­nai, o „Ur­bi­co“ at­seit pa­ty­rė mil­ži­niš­kų nuo­sto­lių. Ta­čiau 2013 me­tų pa­bai­go­je Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas (LAT) sa­vo ga­lu­ti­ne ir ne­skun­džia­ma nu­tar­ti­mi at­me­tė lie­tu­viš­ko ka­pi­ta­lo įmo­nės pre­ten­zi­jas, pa­skui jai bu­vo pa­skelb­tas ban­kro­tas.

Kęs­tu­tis Čip­lys, UAB „Sie­mens“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius, šian­dien tei­gia, kad jo at­sto­vau­ja­mai bend­ro­vei LAT nu­tar­tis bu­vo pa­lan­ki dėl to, jog lai­ky­da­ma­si „su­tar­ties įsi­pa­rei­go­ji­mų „Sie­mens“ at­li­ko au­to­ma­ti­zuo­tos švie­so­fo­ri­nio re­gu­lia­vi­mo ir val­dy­mo sis­te­mos die­gi­mo dar­bus, ta­čiau 2009 me­tais įmo­nė „Ur­bi­co“, ku­ri bu­vo at­sa­kin­go­ji jung­ti­nės veik­los par­tne­rė, pa­ty­rė fi­nan­si­nių su­nku­mų, to­dėl ne­at­sis­kai­tė už at­lik­tus dar­bus su jung­ti­nės su­tar­ties par­tne­riais ir ne­si­lai­kė ki­tų su­tar­ty­je nu­ma­ty­tų są­ly­gų“.

Kaip ga­li­ma spręs­ti iš sko­lų val­dy­mo bend­ro­vės cr.lt pa­tei­kia­mų duo­me­nų, 2013 me­tais dėl sko­lų bu­vo areš­tuo­ta bend­ro­vės „Ur­bi­co“ tur­to be­veik už 90 mln. li­tų (26,1 mln. eu­rų), tad ne­tgi jei LAT bū­tų bend­ro­vei iš UAB „Sie­mens“ pri­tei­su­si pra­šy­tus 35 mln. li­tų (10,3 mln. eu­rų), bu­vu­sią kon­sor­ciu­mo ly­de­rę tie pi­ni­gai nuo žlu­gi­mo var­gu ar bū­tų iš­gel­bė­ję.

Ta­čiau UAB „Ur­bi­co“ vis tiek bu­vo pa­ti­kė­ta Vil­niaus au­to­ma­ti­nės švie­so­fo­rų re­gu­lia­vi­mo ir val­dy­mo sis­te­mos 10 me­tų prie­žiū­ra, ku­ri tu­rė­jo baig­tis 2020 me­tais.

Pu­sę su­tar­to ter­mi­no „Ur­bi­co“ sis­te­mą pri­žiū­rė­jo, bet pa­skui ban­kru­ta­vo. Vė­liau SĮ „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­gos“, ku­rios pa­tal­po­se vei­kia ir cen­tra­li­zuo­tas sis­te­mai pri­klau­san­čių švie­so­fo­rų san­kry­žų val­dy­mo cen­tras, su­da­rė prie­žiū­ros su­tar­tis su nau­jais par­tne­riais.

Tei­gia­ma, kad da­bar au­to­ma­ti­zuo­tos švie­so­fo­rų sis­te­mos prie­žiū­ra Vil­niui kai­nuo­ja ge­ro­kai pi­giau nei anks­čiau, ta­čiau kiek ta su­ma yra ma­žes­nė, į „Lie­tu­vos ži­nių“ klau­si­mus raš­tiš­kai at­sa­kiu­si da­bar­ti­nė „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­gų“ di­rek­to­rė Mo­des­ta Gu­sa­ro­vie­nė ne­atsk­lei­džia.

Mat kon­sor­ciu­mas, ku­rį su­da­rė UAB „Fi­ma“, UAB „Sie­mens“, UAB „HNIT-Bal­tic Geoin­fo­ser­vi­sas“ ir UAB „Ur­bi­co“, yra iš Šve­di­jos ban­ko „Nor­dea“ pa­ėmęs pa­sko­lą. Jos dy­dį lai­ky­da­mi ko­mer­ci­ne pa­slap­ti­mi ne­atsk­lei­džia nei pa­tys ban­ki­nin­kai, nei Vil­niaus val­džia. Sle­pia­ma net tai, ka­da pa­sko­la bu­vo pa­im­ta. Pa­sak „Lie­tu­vos ži­nių“ ne­ofi­cia­lių šal­ti­nių, tai ga­lė­jo įvyk­ti 2009 ar 2010 me­tais. Vė­liau ban­kui „Nor­dea“ bu­vo per­leis­ti vi­si kon­sor­ciu­mo rei­ka­la­vi­mai Vil­niaus mies­tui, ta­čiau dėl jų dy­džio ir ter­mi­nų in­for­ma­ci­ja lai­ko­ma po de­vy­niais už­rak­tais. Šiuo me­tu UAB „Ur­bi­co“ mo­kė­ji­mus Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės var­du grą­ži­na SĮ „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­gos“. „Pas­ko­los dy­dis, pa­sko­los pa­lū­ka­nos yra ban­ko „Nor­dea“ ir kon­sor­ciu­mo su­da­ry­tos pa­sko­los su­tar­ties są­ly­gos, jų ne­ga­li­me ko­men­tuo­ti“, – lyg kir­viu nu­kir­to „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­gų“ va­do­vė M. Gu­sa­ro­vie­nė.

Bent pa­gir­ti­na, kad ji ne­kal­bė­jo apie tai, kiek mi­li­jo­nų su­tau­po Vil­nius, įdie­gęs au­to­ma­ti­nę švie­so­fo­rų re­gu­lia­vi­mo ir val­dy­mo sis­te­mą. Di­rek­to­rė tik at­krei­pė dė­me­sį, kad esą, pa­vyz­džiui, „po sis­te­mos įdie­gi­mo ke­lio­nės truk­mė vie­šuo­ju trans­por­tu nuo oro uos­to iki Ža­lio­jo til­to vi­du­ti­niš­kai su­ma­žė­jo 5–7 min., o ke­lio­nė au­to­mo­bi­liu su­trum­pė­jo net iki 10 mi­nu­čių“. „Kiek­vie­nais me­tais au­gant au­to­mo­bi­li­za­ci­jos ly­giui, su­nku bū­tų šian­dien įver­tin­ti, ko­kios spūs­tys su­si­da­ry­tų, jei ne­bū­tų au­to­ma­tiš­kai par­en­ka­mų tin­ka­miau­sių eis­mo val­dy­mo ir re­gu­lia­vi­mo prog­ra­mų, ku­rios re­gu­liuo­ja trans­por­to srau­tus vi­sa­me koor­di­nuo­ta­me trans­por­to ko­ri­do­riu­je, o ne pa­vie­nė­se san­kry­žo­se, kaip kad bu­vo iki sis­te­mos die­gi­mo“, – ti­ki­no M.Gu­sa­ro­vie­nė.

Pro­jek­tas ga­lė­jo bū­ti geresnis

VGTU Au­to­mo­bi­lių ka­ted­ros ve­dė­jo doc. dr. S. Pu­kals­ko nuo­mo­ne, at­siž­vel­giant į tai, kiek į Vil­niaus au­to­ma­ti­nę švie­so­fo­rų re­gu­lia­vi­mo ir val­dy­mo sis­te­mą bu­vo in­ves­tuo­ta lė­šų, sos­ti­nei tai nė­ra op­ti­ma­lus va­rian­tas trans­por­to spūs­tims su­ma­žin­ti. „Kiek va­ži­nė­da­mas tais ža­liai­siais trans­por­to ko­ri­do­riais pa­ste­biu, jie tu­rė­tų veik­ti ki­taip, nei vei­kia da­bar“, – sa­kė „Lie­tu­vos ži­nių“ pa­šne­ko­vas.

Moks­li­nin­kas at­krei­pė dė­me­sį, kad Vil­niaus ža­lių­jų ko­ri­do­rių vei­ki­mo efek­ty­vu­mą ge­ro­kai ri­bo­ja jų su­si­kir­ti­mai. Ma­tyt, klai­dų pri­da­ry­ta pro­jek­tuo­jant ža­liuo­sius ko­ri­do­rius.

Sos­ti­nė­je vi­si ža­lie­ji ko­ri­do­riai pra­si­de­da nuo pir­mo­jo, tai­gi su­si­ker­ta. „Kai yra vie­nas pa­grin­di­nis ko­ri­do­rius, ga­li­ma for­muo­ti ir va­di­na­mą­ją ža­lią­ją ban­gą. Bet kai su­si­ker­ta ke­lios pa­na­šios ar­te­ri­jos, pa­vyz­džiui, An­ta­kal­nio-Ža­lio­jo til­to ir Ža­lio­jo til­to-TVOU, ku­rio­mis pi­ko me­tu va­žiuo­ja toks pat di­de­lis srau­tas au­to­mo­bi­lių, ta­da ky­la su­maiš­tis, nes ne­aiš­ku, ku­ris ko­ri­do­rius yra pri­ori­te­ti­nis“, – aiš­ki­no S. Pu­kals­kas.

Anot moks­li­nin­ko, ža­liuo­siuo­se ko­ri­do­riuo­se ne­tu­rė­tų bū­ti ne­re­gu­liuo­ja­mų žie­di­nių san­kry­žų. Jos stab­do eis­mą ir ta­da, kai ko­ri­do­riai pa­si­bai­gia ne­re­gu­liuo­ja­mo­mis žie­di­nė­mis san­kry­žo­mis. Tar­kim, kad ir tas, ku­ris vai­ruo­to­jų lau­kia iš­va­žia­vus iš J. Ba­sa­na­vi­čiaus g.-Sa­va­no­rių pros­pek­to ža­lio­jo ko­ri­do­riaus. Prie jo pi­ko va­lan­do­mis su­si­da­ro di­džiu­lės spūs­tys. „Ne­re­gu­liuo­ja­mos san­kry­žos iš­ba­lan­suo­ja sklan­dų eis­mą“, – sa­kė moks­li­nin­kas.

Pa­sak S. Pu­kals­ko, gal­būt Vil­niaus trans­por­to pi­kų prob­le­mas iš­spręs­tų in­ži­ne­ri­niai įren­gi­niai (til­tai, via­du­kai), bet jie yra ne­ap­sa­ko­mai bran­gūs. „Be to, to­kiems įren­gi­niams rei­kia daug plo­to, o Vil­nius yra kom­pak­tiš­kas mies­tas. Ma­žos jo ir san­kry­žos, ypač Vil­niaus se­na­mies­ty­je. Prie dau­ge­lio jų įren­giant via­du­kus rei­kė­tų nu­griau­ti iš­ti­sus na­mų kvar­ta­lus“, – aiš­ki­no moks­li­nin­kas.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Progresas  213.252.196.2 2016-04-22 12:39:51
Na kažką jau sumąstė: "Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ praneša, kad jau nuo antradienio visose sostinėje esančiose vairuotojų informavimo švieslentėse pradėta skelbti informacija apie kelionės trukmę. Nuo šiol pagrindinėmis sostinės gatvėmis važiuojantys vairuotojai galės sužinoti, kiek apytikriai laiko užtruks jų kelionė iki artimiausios pagrindinės sankryžos ar kito objekto esant dabartiniam eismo srautui."
0 0  Netinkamas komentaras
Aitvaras  81.7.92.151 2016-04-22 09:49:50
Straipsnyje nepaminėtos akis badančios švieslentės, kurių mintinai žinoma banali informacija beveik neduoda jokios naudos vairuotojams. Dabar tapo akivaizdu, kad tokių pasenusių švieslenčių įrengimas ir jų aptarnavimas yra veltui išmesti pinigai. Štai ištrauka iš Fimos projekto aprašymo apie švieslentes: •13 vairuotojų informavimo švieslenčių miesto gatvėse. Jose nuolat pateikiama informacija apie vairavimo sąlygas, susidarančias automobilių spūstis, siūlomi alternatyvūs maršrutai, informuojama apie vykdomus kelio darbus ar kitus eismo apribojimus. Ar yra kada nors švieslentės padėjusios rasti alternatyvų maršrutą?? Labai "naudinga" informacija, kai važiuoji kamštyje, o švieslentėje pamatai informaciją apie grūstį ir jokios maršruto alternatyvos paprasčiausiai nėra.
1 0  Netinkamas komentaras
Ry­tų Ang­li­jo­je įsi­kū­ręs Pe­ter­bo­rough jau ne vie­nus me­tus at­si­du­ria Lie­tu­vos mu­zi­kan­tų gas­tro­lių są­ra­šuo­se, pra­de­dant And­riu­mi Ma­mon­to­vu ir bai­giant le­gen­di­ne gru­pe „Ron­do“. Šiemet šis mies­tas [...]
Lie­tu­vos žy­dų (lit­va­kų) bend­ruo­me­nė pik­ti­na­si ke­ti­ni­mais Vil­niaus se­na­mies­ty­je plė­to­ti abe­jo­ti­nus vers­lo pro­jek­tus, pri­si­den­gus is­to­ri­nės Di­džio­sios si­na­go­gos var­du. LŽB pra­ne­šė at­si­ri­bo­jan­ti [...]
Prieš­in­gai nei ma­nė dau­ge­lis ana­li­ti­kų ir eks­per­tų, Naf­tą eks­por­tuo­jan­čių ša­lių or­ga­ni­za­ci­jos (OPEC) na­rės tre­čia­die­nį Al­žy­re ne­ti­kė­tai, vi­sos rin­kos ir sa­vo pačių nuo­sta­bai, su­ge­bė­jo [...]
Šve­di­jo­je nuo 2018 me­tų bus grą­žin­ta vi­suo­ti­nė ka­ro prie­vo­lė, pra­ne­šė gy­ny­bos ministras Pe­te­ris Hultq­vis­tas.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Spa­lio 1 ir 2 die­no­mis Pa­ne­vė­žio Juo­zo Mil­ti­nio dra­mos tea­tre įvyks iš­skir­ti­nė prem­je­ra – gar­saus len­kų ki­no ir tea­tro re­ži­sie­riaus, sce­na­ris­to, pro­diu­se­rio Krzysz­to­fo Zanussio „Hyb­ris (Pui­ky­bė)“. [...]
Ka­dai­se, so­viet­me­čiu, tai bu­vo mies­te­lio ar kai­mo kul­tū­ros na­mai, ku­riuos sta­tant bu­vo sie­kia­ma už­gož­ti vie­tos baž­ny­čią. Da­bar kai ku­rie jų te­be­vei­kia, ki­ti ap­leis­ti, o kai kurių pa­tal­po­mis nau­do­ja­si [...]
Jau vie­nuo­lik­tus me­tus iš ei­lės ru­duo moks­lei­viams aso­ci­juo­ja­si ne tik su mo­kyk­li­ne ru­ti­na, bet ir su jiems skirtais pra­smin­gais fil­mais.
Nau­jau­sias re­ži­sie­riaus Ig­no Miš­ki­nio dar­bas – tai tre­čia­sis jo pil­no me­tro fil­mas, po sėk­min­gai pa­si­ro­džiu­sių „Di­rin­gas“ ir „Ar­ti­mos švie­sos“.
Įvai­riems pra­šy­mams ir pa­žy­moms, raš­tams ir do­ku­men­tams vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos kas­met su­eik­vo­ja vis ma­žiau po­pie­riaus. Tarp­ži­ny­bi­niam su­si­ra­ši­nė­ji­mui per­si­kė­lus į skaitmeninę erd­vę – [...]
Du penk­ta­da­liai ar­ba 40 proc. lie­tu­vių yra svars­tę pra­dė­ti nuo­sa­vą vers­lą, ro­do „Swed­bank“ Fi­nan­sų ins­ti­tu­to už­sa­ky­mu at­lik­ta Bal­ti­jos ša­lių apk­lau­sa apie pa­pil­do­mas pa­ja­mas.
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Baig­tas svar­bus Ve­liuo­nos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios (Jur­bar­ko raj.) tvar­ky­bos dar­bų eta­pas. Jo me­tu res­tau­ruo­ti Vy­tau­ti­ne va­di­na­mos baž­ny­čios pa­ma­tai ir fa­sa­dai. Šie­met [...]
Kau­no ra­jo­no „Hop­trans-Si­re­nų“ ko­man­dą pa­pil­dė dar vie­na ame­ri­kie­tė. Lie­tu­vos mo­te­rų krep­ši­nio ly­gos (LMKL) čem­pio­nės pa­si­ra­šė su­tar­tį su 28 me­tų puolėja Can­da­ce Wil­liams. 
Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jo­je (LFF) rink­ti­nių di­rek­to­riu­mi dir­bęs Ro­ber­tas Taut­kus ėmė­si nau­jos veik­los. Jo ini­cia­ty­va įkur­ta Lie­tu­vos fut­bo­lo žai­dė­jų są­jun­ga (LFŽS), kuri rū­pi­na­si pro­fe­sio­na­lių [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, be gim­to­sios kal­bos di­džio­ji dau­gu­ma lie­tu­vių mo­ka bent vie­ną už­sie­nio – pa­gal šią sta­tis­ti­ką esa­me vie­na iš pir­mau­jan­čių ša­lių Eu­ro­po­je. Vis dėl­to šiais lai­kais vie­nos [...]
Vie­nos di­džiau­sių Lie­tu­vos la­ze­ri­nių pro­duk­tų ir spren­di­mų tie­kė­jų „Al­tech­na R&D“ su­kur­ta itin plo­nų pjū­vių tech­no­lo­gi­ja šie­met pri­pa­žin­ta ge­riau­siu vers­lo ir moks­lo bend­ra­dar­bia­vi­mo [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Lan­ky­to­jai, no­rin­tys pa­ma­ty­ti gar­sią­ją Ro­mos Boc­ca del­la Ve­rità (Tei­sy­bės bur­ną), nuo šiol tu­rės su­si­mo­kė­ti. Už 2 eu­rų mo­kes­tį smal­suo­liai ga­lės iš­vys­ti šį objektą ir nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pe­ru pie­tuo­se pa­upį tvar­kę dar­bi­nin­kai ap­ti­ko da­lį se­no­vės in­kų al­to­riaus, ku­ris bu­vo lai­ko­mas din­gu­siu, tre­čia­die­nį pranešė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja.
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar išvados dėl numušto Malaizijos keleivinio lėktuvo pakeis Vakarų politiką Rusijos atžvilgiu?
Taip. Vakarai su Rusija elgsis griežčiau
Ne. Toliau bus vykdoma "dialogo ir kompromiso paieškos" politika
Išvados dar labiau išgąsdins Vakarus. Pozicija Maskvos atžvilgiu taps švelnesnė
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami