Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

Neprivalomi purvasaugiai kelyje saugoja nuo katastrofų

 
Virš „nuogo“ rato esanti puspriekabė purvasaugio funkcijos neatlieka – pro užsklandos neturinį tarpą taškomas purvas, apsunkinantis kitų eismo dalyvių darbą kelyje."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Virš „nuogo“ rato esanti puspriekabė purvasaugio funkcijos neatlieka – pro užsklandos neturinį tarpą taškomas purvas, apsunkinantis kitų eismo dalyvių darbą kelyje."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Nors nuo iš po priekyje važiuojančios mašinos ratų darganotą dieną taškomas purvas bei akmenys iš paskos sekančias mašinas gali apsaugoti nuo avarijos, lengviesiems automobiliams juos turėti nebūtina.

„Šiuo metu Lietuvoje galiojančiuose norminiuose dokumentuose užfiksuota, kad jei automobilio kėbulo projekcija kelyje dengia ratų projekciją, naudoti purvasaugių nereikia. Kadangi būtent taip sukonstruoti beveik visi lengvieji (M1 klasės) vakarietiški automobiliai, bazinės įrangos modeliai purvasaugių neturi“, – pastebėjo techninių ekspertizių įmonės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius. Tačiau, anot jo, technikos ekspertai pastebi, kad purvasaugiai gerokai sumažina abrazyvinį (iš pranc. abrasifer – nugramdyti) poveikį mašinos kėbului (ypač slenksčiams), o sumontuoti prie galinių ratų užpakalinio lango užterštumą bei riziką, kad bus staiga užterštas iš paskos važiuojančios mašinos priekinis langas. „Manau, kad lengvųjų automobilių purvasaugių funkcinė reikšmė yra nepelnytai nuvertinta“, – apgailestavo vienas „Transporto studijų“ vadovų.

Ramūnas Vėlavičius: "Viršutinės purvasaugių sekcijos sunkvežimiuose paprastai sulaužomos netinkamai naudojant pneumatinę pakabą (pakeliamas ašis) ar manevruojant statybų aikštelėse"."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Ramūnas Vėlavičius: "Viršutinės purvasaugių sekcijos sunkvežimiuose paprastai sulaužomos netinkamai naudojant pneumatinę pakabą (pakeliamas ašis) ar manevruojant statybų aikštelėse"."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Priminė sovietinius laikus

R.Vėlavičiaus tvirtinimu, saugaus eismo ekspertai teigia, kad net iki 90 proc. avarijų priežastis yra blogas matomumas. Kitaip tariant, teisingų ir adekvačių sprendimų vairuotojai nesugeba priimti tik todėl, kad paprasčiausiai nenutuokia apie šalikelėse ar judėjimo trajektorijoje tykančius pavojus. Vienas būdų šiai problemai spręsti – purvasaugiai, gerokai palengvinantys vairavimą kelyje darganotu oru. Anot įmonės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojo, dabar būti virš ratų primontavus purvasaugius privali tik komerciniam transportui.

Kai dar Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos, reikalavimai, sakė R.Vėlavičius, buvo kitokie. „Žigulių ir moskvičių laikais prieš kiekvieną valstybinės techninės apžiūros sesiją vairuotojai sukdavo galvas, kaip spręsti pamestų arba suplyšusių purvasaugių problemą. Šis elementas būdavo privalomas. Radikaliai pasikeitus šalies automobilių parkui, Kelių eismo taisyklėse, taip pat ir techninių apžiūrų nuostatuose apie šią detalę nebeliko nė žodžio. Viena priežasčių, dėl kurių anksčiau būdavo reikalaujama naudoti purvasaugius – siekis sumažinti iš po ratų „išspjaunamų“ ir galinčių iškulti iš paskos važiuojančių automobilių žibintus ar stiklus akmenų riziką“, – sakė technikos ekspertas.

Kartu jis pripažino, kad važinėjant kokybiškais keliais, kurių paviršius švarus, rizikos, jog važiuodami lengvieji automobiliai per darganą į visas puses taškysis purvais, „iš esmės nėra“. Puikiai žinoma, kad po Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais labai šalyje sumažėjo neasfaltuotų kelių, o sovietų laikais asfaltuotų transportų arterijų danga šiandien yra neatpažįstamai atnaujinta ar nuolat atnaujinama.

Todėl M1 klasės automobilių vairuotojams paliekama galimybė patiems spręsti, ar jiems reikalingi purvasaugiai. Šios dalies reikėtų tiems iš jų, kurie dažnai išsuka į bekelę ar važinėja purvinais rajoniniais keliais, pavyzdžiui, medžioti.

Purvasaugių labiausiai reikėtų tiems vairuotojams, kurie dažnai išsuka į bekelę ar važinėja purvinais rajoniniais keliais, pavyzdžiui, medžioti.

Be purvasaugio nepraeina techninės apžiūros

Kas kita – sunkvežimiai. „Vilkiko su puspriekabe bendras ilgis paprastai siekia maždaug 16 metrų, o kai kuriais atvejais 25 metrus. T. y. toks junginys yra nuo trijų iki penkių kartų ilgesnis už daugelį lengvųjų automobilių. Jei transporto priemonės juda paisydamos KET, tarp tokių mašinų yra sąlyginai nedidelis greičių skirtumas ir net automagistralėje aplenkti sunkvežimį gali užtrukti keliolika sekundžių, per kurias įveikiamas iki 200 metrų atstumas. Jei 5 – 8 ašimis įmis į kelio paviršių besiremiantis sąstatas neturi tvarkingų purslų taškymo ribojimo sistemų, lietingu oru toks lenkimo manevras tampa dideliu lengvojo automobilio vairuotojo galvos skausmu: visą šį laiką jis juda itin prastai matydamas kur važiuoja“, – teigia bendrovės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas.

Dar daugiau problemų gali išspręsti arba priešingai – sukelti sunkvežimiai, jei jų purvasaugiai „nedirba“ taip, kaip turėtų. Kokie reikalavimai ir kodėl keliami komerciniam transportui?

Purvu aptaškytas priekinis automobilio stiklas labai mažina matomumą kelyje, o tai gali tapti eismo įvykio priežastimi."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Purvu aptaškytas priekinis automobilio stiklas labai mažina matomumą kelyje, o tai gali tapti eismo įvykio priežastimi."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Pasak R. Vėlavičiaus, sprendžiant šią problemą numatoma, kad sunkvežimiai, jų priekabos bei puspriekabės privalo turėti purslų taškymo ribojimo sistemas. Jos paprastai būna sudarytos iš 4 dalių (kiekvienam vienam ratui) ir „dirbti“ taip, kad automobiliui judant nuo kelio paviršiaus pakeliamas purvas kuo mažiau sklistų ir nekomplikuotų matomumo kitiems eismo dalyviams.

Kokius purslų taškymo ribojimo sistemos trūkumus dažniausiai fiksuoja techninės apžiūros (TA) centruose dirbantys kontrolieriai ir kaip jie atsiranda? R. Vėlavičiaus teigimu, viršutinės purvasaugių sekcijos paprastai sulaužomos netinkamai naudojant pneumatinę pakabą (pakeliamas ašis) ar manevruojant statybų aikštelėse. „Vengdami tokių nemalonumų vairuotojai kartais tiesiog išmontuoja viršutinę purvasaugio sekciją ir važinėja be jos. Deja, virš tokio „nuogo“ rato esanti puspriekabė purvasaugio funkcijos neatlieka – pro užsklandos neturinį tarpą taškomas purvas, apsunkinantis kitų eismo dalyvių darbą kelyje. Techninės apžiūros metu bent vieną iš purslų taškymo ribojimo sistemos fragmentų „praganęs“ sunkvežimis ar vilkikas su puspriekabe laikomas turinčiu didelių trūkumų ir būna priverstas vizitą į TA centrą kartoti“, – perspėjo vienas „Transporto studijų“ vadovų, kuris buvo cituojamas įmonės pranešime žiniasklaidai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"