Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
TRASA

Nesaugūs automobiliai traiško žmones

 
2016 11 30 6:00
Oro pagalvės eismo įvykio metu gali gerokaii sumažinti patirtų traumų riziką, beti svarbiausias sargas – saugos diržas. LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos keliuose šiais metais žuvusiųjų skaičius sumažėjo daugiau nei penktadaliu, tačiau padaugėjo sužeistųjų. Policijos duomenimis, iki lapkričio 18 dienos mūsų šalyje eismo nelaimėse žuvo 161 eismo dalyvis, o pernai keliuose žuvo 205 žmonės.

Kaip pažymi pareigūnai, automobilių prekybos bendrovės bei autoservisai, bent dalies aukų būtų galima išvengti, jeiguų avarijos metu automobiliuose patikimai veiktų bent jau pasyvioji saugos sistema – saugos diržai ir oro pagalvės, o kėbulas atlaikytų deformaciją taip, kaip numatyta jį gaminant.

„Naujesniuose automobiliuose vairuotojui suvaldyti automobilį padeda ir aktyviosios saugos priemonės. Tačiau matykime situaciją aiškiai: vidutinis automobilių amžius siekia 15 metų, o didelė dalis gyventojų važinėja į trečią dešimtį perkopusiomis ir daugybę šeimininkų pakeitusiomis mašinomis. Atsakyti, kaip avarijos metu veikia tokių „senolių“ diržai ir oro pagalvės, nėra sudėtinga. Orų pagalvių dažnoje jų jau seniai nebelikę. Mano įsitikinimu, tokie automobiliai – kaip riedantys karstai“, – sakė serviso „Audraivas“ atstovas Remigijus Vaitonis.

Apgauna pačius save

Jo teigimu, atsakingai į saugumą pirmiausia nežiūri patys automobilių šeimininkai. Jei norėtų, galėtų patikrinti, ar mašinoje yra oro pagalvės. Patikrinti tai galima prisijungus per diagnostinę jungtį.

„Tačiau tokiu būdu nepavyks nustatyti, ar ten iš tiesų yra pagalvė. Gal iššovus jai tebuvo uždėta varža, vadinamasis apgavikas, klaidinantis automobilio kompiuterį tam, kad prietaisų skydelyje nedegtų SRS lemputė. Mechaniniu būdu viską galima patikrinti. Apžiūrėjus atidžiau, aišku, ar pagalvė yra nauja, ar neperklijuota, ar netuščia“, – aiškino pašnekovas.

Pasak jo, nekeista, nors ir nepateisinama, kai sukčiauti bando po avarijos naujam gyvenimui prikeltų automobilių perpardavėjai. Tačiau kai pats automobilio šeimininkas prašo įstatyti „apgaviką“ ir toliau kuo ramiausiai sėda prie vairo, sunkiai suvokiama.

„Apynaujo automobilio oro pagalvės gali kainuoti ne vieną šimtą eurų, o senesnių populiarių vokiškų mašinų priekines pagalves galima įsigyti ir už 40–100 eurų. Palyginti su potencialiais nuostoliais avarijos atveju, nemanau, kad tai yra kosminiai pinigai. Gal vargingai gyvenančiam seneliui ir taip, bet dauguma besirenkančių vietoj pagalvių dėti varžas toli gražu nepanašūs į varguolius“, – stebėjosi R. Vaitonis.

Be saugos diržų – nė iš vietos

Vis dėlto, kaip teigia jis, situacija gerėja, ir nemažai naujesniais automobiliais prekiaujančių verslininkų jau stengiasi paruošti automobilį pardavimui taip, kad jis būtų saugus, ir visas senas oro pagalves sudeda. „Tačiau apskritai žmonės dar per menkai vertina saugumą, savo bei kitų gyvybę kelyje“, – pabrėžė R. Vaitonis.

Nors vairuotojui ir keleiviams apsaugoti nuo galimo įvairios krypties smūgio naudojama iki dešimties oro pagalvių, jos yra tik pagalbinė priemonė. Eismo dalyviai, kad apsisaugotų nuo nelaimingo atsitikimo, būtinai privalo naudoti saugos diržus. Efektyvumui padidinti gali būti įrengta jų mechaninė fiksacija arba papildomo įtempimo mechanizmas susidūrimo atveju. Šis mechanizmas suveikia anksčiau, nei išsipučia saugos pagalvės – per šimtąsias sekundės dalis.

Papildomas saugos diržo įtempiklio mechanizmo elementas – apkrovos ribotuvas. Jo funkcija – apsaugoti krūtinę nuo traumos staiga įsitempus saugos diržui. Jei apkrova viršija nustatytus dydžius, iš saugos pagalvės bloko ir saugos diržo ateina signalas, aktyvuojantis pirotechninį elementą. Jam suveikus į aplinką pasklinda dujos, stumiančios stūmoklį, sujungtą su dantytu krumpliaračiu, o šis sumažina diržo įtempimą. Deja, pirotechniniai elementai senesniuose automobiliuose, patyrusiuose avarijas, taip pat nebūna pakeisti.

„Frankenšteinai“ – ypač pavojingi

Dar skaudesnė problema – vadinamieji „frankenšteinai“, tai automobiliai, kurių kėbulas būna suvirintas iš dviejų, o kartais ir iš daugiau „donorų“. Lietuvos automobilininkai raginami nerizikuoti savo sveikata bei gyvybe ir perkant naudotą automobilį atidžiai patikrinti jo istoriją.

Štai lapkričio 16-osios rytą kelyje Pilaitė – Čekoniškės – Sudervė, susidūrus automobiliams „Hyundai“ ir „Audi“ pastarasis nuo smūgio beveik lūžo perpus. Vairuotojas žuvo iš karto. Šiuo metu įvykį tiria eismo saugumo specialistai, bet ir prieinamos informacijos pakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog dėl tragiškos nelaimės kaltas ne vien žmogiškasis faktorius ar prastos oro sąlygos.

„Nuotraukose ir filmuotuose kadruose aiškiai matomos netipinės „Audi“ deformacijos. Tai kelia pagrįstų prielaidų, kad šis eismo įvykis nebuvo pirmasis, į kurį automobilis pateko. „Audi“ nebūtų buvęs taip stipriai sumaitotas, jeigu ne anksčiau pažeistas konstrukcinis kėbulo vientisumas“, – apgailestavo „Lietuvos autoverslininkų asociacijos“ (LAA) vadovas Rokas Knyva.

Anot jo, atvejai, kai automobiliai antram gyvenimui prikeliami juos sulipdant iš atskirų dalių, asociacijai labai gerai žinomi. Tokios transporto priemonės pigiai parduodamos, tačiau neatitinka net menkiausių saugumo reikalavimų, todėl eismo įvykio metu jos deformuosis nuo stipraus smūgio ir ne tik neapsaugos žmonių, bet ir jiems gal dar pakenks. Labai tikėtina, kad ir tokios skaudžios minėtos avarijos pasekmės būtų švelnesnės, jei šis „Audi“ nebūtų kadaise praradęs gamintojo sukonstruotų saugumo elementų.

„Tokiame automobilyje nebeveikia esminės pasyviosios saugumo priemonės, kurias sukūrė ir įdiegė automobilių gamintojai. O jie juk remiasi eismo įvykių statistika, savo gaminius testuoja avarijų imitavimo laboratorijose. Ilgametis darbas duoda rezultatų. Užtenka pažvelgti į kitą avarijos dalyvį. „Hyundai“ net ir po stipraus susidūrimo išlaikė kėbulo vientisumą, o vairuotojas gydomas, bet ne laidojamas“, – aiškino R. Knyva.

Būtina nuodugniai patikrinti

Jis ragino atidžiau rinktis naują automobilį, nesusivilioti maža kaina, jeigu negalima atsekti, kokia yra transporto priemonės istorija. Patikusio automobilio VIN (unikalus transporto priemonės identifikacinis numeris) pėdsakų būtina paieškoti internete ar kituose informacijos šaltiniuose.

LAA vadovas perspėjo nepasikliauti tik nuojauta. Reikia kuo nuodugniau tikrinti išsirinktos transporto priemonės techninę būklę gerą reputaciją turinčiuose servisuose, rekomenduotina – tuose, kurie atstovauja automobilių gamintojams. Profesionalų paslaugas teikiantys įgalioti centrai turi daugiau žinių ir geresnes sąlygas tinkamai įvertinti automobilio būklę.

„Jeigu jau esate tikri dėl savo pasirinkimo, nepasiduokite nesąžiningų pardavėjų pinklėms. Pirkimo sandorį galima sudaryti tik su žmogumi, kuris jums faktiškai siūlo automobilį. Pardavėjas turi formaliai prisiimti atsakomybę už tą, ką parduoda. Jeigu jis atsisako tai padaryti, ir sandoris neįvyksta, dar geriau. Greičiausiai jums pavyko išvengti rimtų problemų ateityje“, – teigė R. Knyva.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"