TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Neturi teisės dalyvauti eisme – bet važiuoja

2016 06 07 6:00
Draudikų duomenimis, per eismo įvykius susidūrę su neturinčiais privalomojo draudimo avarijų kaltininkais, nukentėjusieji beveik visada kviečia policiją. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Draudikai žino, kad Lietuvoje dabar maždaug 50 tūkst. automobilių yra neapdrausti ir neturi teisės dalyvauti viešajame eisme. Tačiau daug jų savininkų įžūliai nepaisydami įstatymų važinėja ir net sukelia avarijas. Jeigu nukentėję nuo tokio automobilio neiškvietėte policijos į eismo įvykio vietą, o tik užpildėte įvykio deklaraciją, vėliau bausti pažeidėją už šį nusikaltimą neleis įstatymai, reikalaujantys sučiupti jį nusikaltimo vietoje.

Vairuotojas iš Vilniaus Ernestas Z. (tikroji pavardė redakcijai žinoma – aut.) „Lietuvos žinioms“ tvirtino esąs priblokštas žinių, kad šiuo metu daug vairuotojų važinėja automobiliais neturėdami tam teisės – mašinoms neatlikta techninė apžiūra ir jos neapdraustos privalomuoju draudimu.

Sostinės gyventojui akys atsivėrė po to, kai į jo automobilį „Audi“ įvažiavo kita mašina, kurios vairuotojas neturėjo nei privalomos techninės apžiūros (TA) paso, nei privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo.

Taigi, tas vairuotojas tuo automobiliu, nuo 2014 metų liepos 1 dienos įsigaliojus naujoms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, iš viso negali dalyvauti eisme, bet jis įžūliai nepaisydamas įstatymų važinėja ir sukelia avarijas.

Toks elgesys, pašnekovo vertinimu, nusikalstamas ir turi būti labai griežtai baudžiamas, o įgaliotos valstybės institucijos ir visuomenė turi tokią savivalę sustabdyti. Tuo labiau kad viešojo eismo dalyvių savivalė pastaruoju metu Lietuvoje didėja neįsivaizduojamais mastais.

„Lietuvos žinios“ prieš savaitę rašė, kad per šiuos metus Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) pareigūnai nustatė jau beveik 3000 asmenų, kurie vairavo neturėdami ir niekada neįgiję teisės vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemones („Prie vairo be vairuotojo pažymėjimo – tūkstančiai“, birželio 1 d.).

Laiko draudikų aplaidumu

Vilniečio teigimu, jo automobiliui padaryta žala buvo minimali, dėl to policijos jis nekvietė. Paprasčiausiai užpildė eismo įvykio deklaracijas, susitarė, kaip kaltininkas su juo atsiskaitys, ir išsiskirstė. Bet dabar jis svarsto, kad gal avarijos galėjo išvis nebūti, jei eismo įvykio kaltininkas būtų važinėjęs techniškai tvarkingu automobiliu. Mat jo mašina galėjo tapti nevaldoma, pavyzdžiui, dėl techninio stabdžių sistemos defekto. „O kas, jeigu kaltininkas būtų užvažiavęs ant žmogaus ir jį pražudęs?“ – svarstė nukentėjęs „Audi“ vairuotojas.

Vėliau Ernestas sakė girdėjęs daugybę panašių istorijų, nutikusių jo pažįstamiems. Jie irgi susidūrę su tais, kurie įžūliai važinėjasi automobiliais, neturėdami tam teisės. Negana to, jo paties kolegos esą nė neslėpė – važinėja nieko nepaisydami, nors privalomasis draudimas nežinia kada pasibaigęs, ir nesirūpina juo.

Vyras susidomėjo, kas turėtų gaudyti neteisėtai besielgiančius vairuotojus. „Puikiai suprantu, kad policijos pajėgų ne visur užtenka. Tačiau viską žino, pavyzdžiui, draudikai. Ar jie neturėtų pranešti policijai apie asmenį, važinėjantį be leidimų ir sukėlusį eismo įvykį, kuriame nukentėjo jų klientas. Net jei avarijos padaryta žala būna nedidelė ir nukentėjusieji nekviečia policijos, o tik užpildo įvykių deklaracijas, draudikai apie ją sužino. Tarkim, mano „Audi“ yra apdrausta ir privalomuoju civilinės atsakomybės, ir kasko draudimu, tad norėdamas gauti žalos atlyginimą juk kreipsiuosi į draudikus. O šie, gavę iš manęs informacijos apie įvykio kaltininką, savo ruožtu turėtų kreiptis į policiją, kad važinėjantis leidimo dalyvauti viešajame eisme neturintis asmuo būtų nubaustas už šio reikalavimo pažeidimą. Galbūt tada daug kam praeitų noras važinėti netvarkinga mašina?“ – kalbėjo „Audi“ vairuotojas.

Algimantas Križinauskas: "Pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, galima bausti tik tuos vairuotojus, kurie sugaunami pažeidinėjantys norminius aktus keliuose, arba jų pažeidimai yra užfiksuoti policijos turimomis techninėmis priemonėmis." /LŽ archyvo nuotrauka

Nedraustų automobilių – 50 tūkstančių

Lietuvos draudikų biuro, koordinuojančio su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu susijusių draudimo įmonių veiklą, direktorius Algimantas Križinauskas pirmiausia atkreipė dėmesį, kad nukentėjusiajam žalą atlygins šis biuras. „Ir visai nesvarbu, ar jis apdraudęs savo automobilį vien civilinės vairuotojų atsakomybės draudimu, ar tiktai kasko, ar abiem, ar netgi neapdraudęs savo mašinos išvis – jam vis tiek žala bus atlyginta. Ir tai padarys Lietuvos draudikų biuras. Vėliau mes padarytą žalą visu šimtu procentų išsireikalausime iš eismo įvykio kaltininko regreso tvarka“, – sakė „Lietuvos žinių“ pašnekovas.

Pasak A. Križinausko, draudikai puikiai žino, kiek iš viso Lietuvoje yra automobilių, kurie neapdrausti ir neturi teisės dalyvauti viešajame eisme. „Maždaug 50 tūkstančių“, – sakė Lietuvos draudikų biuro direktorius.

Tačiau, anot jo, tuo draudikų pareigos ir pasibaigia. „Sistema veikia taip: jeigu į avarijos vietą buvo kviesta policija, tai ji ir tikrina, ar vairuotojas turi draudimą ir TA pasą. Jei neturi – rašo protokolą, subendrina pažeidimus ir išrašo baudos lapą“, – kalbėjo A. Križinauskas.

Nepatiklieji kviečia policiją

Kitaip procesas vyksta tuomet, kai po avarijos eismo dalyviai pildo deklaracijas, bet nekviečia policijos. „Nukentėjusysis tikrai turėjo teisę iškviesti pareigūnus. Bet tuo atveju, jei nebuvo nukentėjusių žmonių ir jam nekilo įtarimų, kad kaltininkas buvo neblaivus, įstatymai leidžia ta teise ir nepasinaudoti“, – pasakojo Lietuvos draudikų biuro vadovas.

Pasak A. Križinausko, neiškvietus policijos į eismo įvykio vietą, o tik užpildžius deklaracijas, vėliau bausti kaltininką dar ir už važinėjimą neturint privalomojo draudimo jau būna per vėlu. „Net jei ir būtų pranešta policijai apie nedrausmingą vairuotoją, kai eismo įvykio dalyviai išsiskirstė kas sau, policija pagal dabar galiojančius įstatymus jo nubausti negalėtų. Pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, galima bausti tik tuos vairuotojus, kurie sugaunami pažeidinėjantys norminius aktus keliuose, arba jų pažeidimai yra užfiksuoti policijos turimomis techninėmis priemonėmis. Mano žiniomis, tos pačios nuostatos galios ir nuo 2017 metų sausio 1-osios įsigaliosiančiame naujajame Administracinių nusižengimų kodekse“, – sakė pašnekovas.

Vis dėlto dažniausiai, kaip įsitikino A.Križinauskas, nukentėjusieji eismo įvykiuose, pamatę, kad jų kaltininkai neturi draudimo, iškviečia policiją. „Tai nėra privaloma, bet paprasčiausiai nepasitikima kaltininku“, – pažymėjo Lietuvos draudikų biuro vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"