Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

Netvarkingi dokumentai – didelė kliūtis atlikti TA

 
2017 05 25 12:20
Kai kurie vairuotojai į privalomosios techninės apžiūros centrus atvyksta su automatiškai išregistruotomis mašinomis.
Kai kurie vairuotojai į privalomosios techninės apžiūros centrus atvyksta su automatiškai išregistruotomis mašinomis. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

2016 metais net 6,5 proc. į privalomosios techninės apžiūros (TA) centrus atvykusių vairuotojų negalėjo kontrolieriams pateikti visų tvarkingų dokumentų, kad galėtų TA atlikti iš pirmo karto. Teigiama, kad šio pažeidimo atvejų staigiai padaugėjo pakeitus TA atlikimo tvarką.

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ direktoriaus pavaduotojo Audriaus Glėbaus teigimu, netvarkingi transporto priemonės dokumentai yra pripažįstami dideliu trūkumu (DT), dėl kurio gauti TA rezultatų kortelės niekaip neišeis.

Portalo vta.lt duomenimis, 2016 metais dėl netvarkingų dokumentų TA iš pirmo bandymo negalėjo atlikti 6,5 proc. lengvųjų automobilių savininkų, ir šis DT atsidūrė net penktoje populiariausių didelių trūkumų sąrašo vietoje.

„Visada būdavo, kad tam tikras, labai mažas procentas vairuotojų į TA atvykdavo iki galo nesutvarkę automobilio dokumentų. Tačiau tokių vairuotojų staigiai padaugėjo, kai nuo 2014 metų liepos 1 dienos įsigaliojo naujos redakcijos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (SEAKĮ)“, – pasakojo A. Glėbus.

Vis dar trikdo įstatymo pataisos

Įsigaliojus naujausios redakcijos SEAKĮ reikalaujama, kad savininkas pirmiausia atliktų savo automobilio TA, o tik tada mašiną registruotų valstybės įmonėje (VĮ) „Regitra“. Tačiau anksčiau dažnas vairuotojas skųsdavosi, kad nors TA kontrolieriai ir pripažindavo, jog mašina techniškai tvarkinga, bet iš pirmo karto apžiūros talono neduodavo.

Išrašydavo tik dokumentą, patvirtinantį, jog mašina neturi trūkumų, dėl kurių neįmanoma būtų atlikti TA. Tada su juo vairuotojui tekdavo lėkti į „Regitrą“, kur jis gaudavo valstybinius numerius. Su numeriais automobiliui TA būdavo „atliekama“ jau oficialiai, o vėliau šeimininkas dar kartą kreipdavosi į VĮ „Regitra“ dėl oficialios registracijos.

Anot A.Glėbaus, šiandien daug mašinų vairuotojų atvyksta atlikti privalomosios apžiūros, kai jų automobilis buvo automatiškai išregistruotas, tačiau savininkas į tai nekreipė dėmesio arba nežinojo apie naują tvarką, kuri įsigaliojo nuo 2014-ųjų vidurio.

„Automatiškai automobilis išregistruojamas, jei per 180 dienų neatliekama mašinos TA ar ji nėra apdraudžiama, o tai irgi buvo numatyta naujausios redakcijos SEAKĮ“, – pasakojo A. Glėbus.

„Transekstos“ direktoriaus pavaduotojo teigimu, iki 2014-ųjų liepos 1-osios vairuotojai į TA centrus taip pat neretai atvykdavo neturėdami galiojančio privalomojo draudimo arba be kai kurių privalomų įrašų techniniame pase, o tokie trūkumai būdavo priskiriami prie didelių.

„Tarkime, neretas vairuotojas į savo automobilį įmontuodavo dujų įrangą, o iki tol jo mašina buvo varoma vien benzinu. Aišku, kad registracijos dokumentuose privalo būti pažymėta, jog automobilis varomas ne tik benzinu, bet ir dujomis.

Audrius Glėbus: "Netvarkingi transporto priemonės dokumentai yra pripažįstami dideliu trūkumu." "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Audrius Glėbus: "Netvarkingi transporto priemonės dokumentai yra pripažįstami dideliu trūkumu." "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Tokių DT yra ir dabar, bet jų nėra tiek, kad „netvarkingi transporto priemonės dokumentai“ taptų vienu populiariausių trūkumų.

Mano nuomone, tai daugiausia atsitiko dėl prieš trejus metus įsigaliojusio SEAKĮ, kuriuo buvo pakeista automobilių registravimo ir išregistravimo tvarka“, – pažymėjo A.Glėbus.

9 didžiausių trūkumų dalis menko

Naujausiais asociacijos „Transeksta“ duomenimis, praėjusiais metais populiariausiu Lietuvoje DT ir toliau išliko nesureguliuoti artimųjų šviesų žibintai – su tokiais trūkumais į TA apžiūros centrus pernai buvo užsukę 14,95 proc. lengvųjų automobilių. Tai – 0,05 proc. mažiau nei 2015-aisiais ir 1,95 proc. mažiau nei 2014-aisiais.

Praėjusiais metais populiariausiu Lietuvoje dideliu trūkumu (DT) ir toliau išliko nesureguliuoti artimųjų šviesų žibintai.

Pernai TA rezultatų kortelės iš pirmo karto negavo ir 12,76 proc. (2-oji vieta) lengvųjų mašinų, kurios turėjo netvarkingas pakabos lankstines jungtis ir lankstus, 7,92 proc. (3-ioji vieta), kuriose buvo aptiktas skysčių nuotėkis iš variklių ir pavarų dėžių, 7,79 proc. (4-oji vieta), kurioms buvo nustatytas per didelis dūmingumas.

Palyginti su 2015 ir ankstesniais metais, devynių iš dešimties pačių didžiausių trūkumų (išskyrus „netvarkingus transporto priemonės dokumentus“) dalis bendrame didelių trūkumų sąraše mažėjo.

Į pačių populiariausių 2016 metų DT dešimtuką taip pat pateko trūkumai, kurie „Transekstos“ dokumentuose įvardijami kaip „netvarkingi priekiniai žibintai“ (su šiuo dideliu trūkumu į privalomosios techninės apžiūros centrus užsuko 6,5 proc. lengvųjų mašinų), „netvarkinga ir nesandari išmetimo sistema“ (6,13 proc.), „netvarkinga vairo traukių ir svirčių būklė“ (6,09 proc.), „netvarkingas darbinių stabdžių veikimas“ (5,67 proc.), „per mažas stovėjimo stabdžių efektyvumas“ (5,16 proc.).

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"