TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Nori logistikos parko, o jo dar nėra

2016 01 27 6:00
Logistikos parkas, kurį ketinama įkurti šalia Vilniaus intermodalinio terminalo, vis dar projektuojamas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šalia Vilniaus intermodalinio terminalo (VIT) turintis iškilti Vilniaus logistikos parkas (VLP) galėtų tapti viena patraukliausių vietų vežėjams ir ekspeditoriams paskirstyti bei sandėliuoti krovinius. Čia susikerta svarbiausi transporto koridoriai, tad kroviniai keliautų nuo geležinkelio į vilkikus ir priešingai – tik vežk! Tačiau veiklą plečiantys ekspeditoriai renkasi sandėlius statyti kitur, nes VLP, kurio dalininkai yra Vilniaus miesto savivaldybė ir „Lietuvos geležinkeliai“, niekaip nebaigiamas projektuoti.

Vienai didžiausių logistikos grupių Europoje priklausanti ekspedijavimo bendrovė „Rhenus Svoris“ buvo tarp pirmųjų, dar prieš ketverius metus pasirašiusių ketinimų protokolą dėl investicijų į sandėlių statybą naujame Vilniaus logistikos parke. Įmonės sandėliuojamų prekių kiekis kasmet didėja, reikia plėsti patalpų plotą, tad pirminės idėjos įsikurti VLP „Rhenus Svoriui“ teko atsisakyti. Mat vis dar nėra sukurtos bazinės VLP infrastruktūros, kuri leistų ekspeditoriams imtis savo sumanymų. Todėl naujas šiuolaikiškas 16 tūkst. kv. m sandėliavimo patalpas ir administracinį pastatą bendrovė, aktyviai veikianti Baltijos šalyse, taip pat Baltarusijoje ir Ukrainoje, nutarė statyti šalia Trakų Vokės.

„Iš tiesų ketinome įsikurti Vilniaus logistikos parke, tačiau ten procesas sustojęs. Intensyviai plečiamės, mūsų poreikiai didėja, tad negalime laukti. Mielai būtume kraustęsi į VLP, o ne į dabartinę vietą. Kur kas efektyviau dirbti šalia kitų logistikos įmonių, naudotis bendra infrastruktūra, nei veikti atskirai. Bet šiuo atveju kito pasirinkimo neturėjome“, – sakė bendrovės „Rhenus Svoris“ generalinis direktorius Arūnas Bertašius.

Pernai apie 17 mln. eurų apyvartą pasiekusi įmonė pastaraisiais metais nuolat plečiasi. Šiuolaikiškos universalios sandėliavimo patalpos projektuotos įžvelgiant teigiamą kelerių metų perspektyvą, nes vežėjams sėkmingai perorientavus veiklą į Vakarų ir Skandinavijos rinkas logistikos sektoriuje nematyti juodų debesų.

Atbaido neapibrėžtumas

Šalia intermodalinio terminalo 23,4 ha teritorijoje numatytas Vilniaus logistikos parkas potencialių investuotojų dėmesiu lyg ir neturėtų skųstis. VLP vadovo Dariaus Čapliko teigimu, pagal ketinimų protokolus interesantų šiuo metu pageidaujamas plotas yra net dvigubai didesnis, nei skirta pirminiam parko plėtros etapui.

„Investuotoją greičiausiai atbaidė neapibrėžtumas. Anksčiau negalėjome nurodyti konkretaus termino, kada bus sukurta bazinė infrastruktūra, kuri leistų įmonėms projektuoti savo sandėlius. Tačiau šiuo metu trukdžiai išspręsti. Jau rugsėjį ketiname skelbti viešus konkursus ir kviesti juose dalyvauti sandėlius mūsų parke planuojančius kurti investuotojus. Privalome pasirengti, turėti bent inžinerinių komunikacijų projektą, kad galėtume įmonėms pasiūlyti ne vien plyną lauką. Kai sukursime pirminę infrastruktūrą, judėsime greičiau. Poreikis šiuo metu yra dvigubai didesnis nei 23,4 ha teritorija, kurią galime pasiūlyti“, – dėstė D. Čaplikas.

Pasak jo, projektu aktyviai domisi ne tik Lietuvos, bet ir Rytų šalių – Kinijos, Turkijos, Kazachstano – įmonės, taip pat Skandinavijos, Vokietijos bendrovės. Iki šiol VLP parengė prie sklypo vedančių kelių projektą, dabar projektuoja komunikacijų – elektros, vandens, dujų tiekimo – tinklus. Be to, neseniai buvo patvirtintos investuotojų atrankos ir kainodaros taisyklės, kurių pagrindu rugsėjį, kaip planuojama, bus skelbiamas viešas konkursas investuotojams pritraukti.

„Suprantama, kai paskelbsime konkursą, dalis investuotojų atkris dėl vienokių ar kitokių priežasčių, nes pasirašyti ketinimų protokolai iš esmės niekuo neįpareigoja. Tačiau jei bent pusė jų liks, mūsų turima teritorija bus pilna“, – neslėpė optimizmo VLP direktorius.

Paaiškėjus viešo konkurso rezultatams investuotojai, D. Čapliko teigimu, pastatyti sandėlius ir įsikurti Vilniaus logistikos parke, kaip rodo rinkos praktika, galėtų per 18–24 mėnesius.

Sėkmingai baigus pirmąjį parko plėtros etapą, ateityje greičiausiai būtų imamasi ir antrojo. Tačiau tuomet tektų spręsti iki šiol sunkiai pajudinamus klausimus, susijusius su žemės nuosavybe. Mat dabartinį plotą parkui panaudos būdu skyrė Vilniaus miesto savivaldybė, o antrajam plėtros etapui numatytos teritorijos Vilniaus rajone jau priklauso privatiems asmenims. Todėl žemę iš savininkų tektų pirkti pagal sutartą kainą arba paimant ją visuomenės reikmėms.

Eksportas pabrango

Lietuvos vežėjams ir ekspeditoriams šiandien veiklos netrūksta. Jie, sėkmingai perorientavę veiklą Rusijai įvedus sankcijas, dabar džiaugiasi stabiliu augimu.

„Iš užsakymų matome, jog didelė dalis vežėjų persiorientavo į Vakarus, Skandinaviją. Pastebime tendenciją, kad mūsų eksportuotojai vis daugiau produkcijos siunčia į Bulgariją, Rumuniją, Kiniją ar kitas anksčiau menkai pažįstamas rinkas. Žinoma, užsivėrusi Rusijos rinka negalėjo neturėti pasekmių, bet tie, kurie sėkmingai persitvarkė procesus, vidinę struktūrą, toliau dirba sėkmingai. Nors pelno gaunama mažiau, nei gabenant krovinius į Rusiją, svarbiausia – jis stabilus. Spėju, kad įvyko lūžis ir nemaža dalis vežėjų atgal jau niekada nebegrįš“, – kalbėjo A. Bertašius.

Bendrovės „Rhenus Svoris“ generalinis direktorius įžvelgė kitą neigiamą niuansą, kuriam įtakos turėjo Rusijos krizė. Rublio kursui pasiekus rekordines žemumas, tie Rusijos ar Baltarusijos gamintojai, kurie gali, taip pat stengiasi kuo labiau didinti eksporto apimtį, o importo srautai į Rusiją smarkiai sumenko. Dėl to krovinių gabenimo Vakarų kryptimi paslaugos pabrango net keletą kartų, Lietuvos eksportuotojams – taip pat.

Tuo metu vidaus rinkoje stebima turimų išteklių konsolidacija. Baltijos šalyse veikiantys gamintojai ir importuotojai į Lietuvą, Latviją bei Estiją pagaliau ėmė žvelgti kaip į vieną rinką. Todėl savo prekių sandėlius dabar jie įrengia vienoje vietoje ir iš ten prekes paskirsto visoms trims Baltijos valstybėms. Sandėliai dažniausiai statomi toje šalyje, kurioje veikia stambiausi tiekėjo klientai. Taip dirbti efektyviau ir pigiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"