TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Nuo karščio saugo patobulinti stiklai

2014 07 15 6:00
Automobilių stiklų tamsinimas – kruopštumo reikalaujantis darbas. LŽ archyvo nuotrauka

Automobilių stiklų tamsinimas plėvelėmis siejamas su piktais vyrukais ir jų nedorais darbais. Tačiau kokybiškos, naujos rūšies plėvelės gali ne tik apsaugoti nuo pašalinių akių. Jos sėkmingai naudojamos ir kitiems tikslams – pavyzdžiui, vasarą saugo automobilio saloną nuo karščio ir tiesioginių saulės spindulių.

Poreikiai kinta

Stiklų tamsinimo entuziastų teigimu, automobilis su tokiais stiklais atrodo gerokai solidžiau, gražiau ir prabangiau. Įdomu tai, kad pristatydami bei reklamuodami naujus mašinų modelius gamintojai dažniausiai renkasi demonstruoti automobilius tamsintais stiklais.

Tamsinti stiklai gali būti įvairių atspalvių ir skirtingo tamsumo. Šiuo metu Lietuvoje siūloma keliasdešimt rūšių plėvelių stiklams tamsinti.

Automobilio užpakalinių stiklų tamsinimas yra neribojamas. Tačiau reikėtų turėti omenyje, kad tamsesni nei 80 proc. užpakaliniai stiklai jau kliudo matomumui. Jei kalbėtume apie priekinius stiklus, techniniuose reikalavimuose transporto priemonėms yra numatyta, kad automobilių stiklų, patenkančių į priekinį vairuotojo matomumo lauką, šviesos laidumas negali būti mažesnis nei 75 proc. priekinio stiklo ir 70 proc. - priekinių šoninių stiklų.

Gamykliniai priekiniai automobilių stiklai nėra skaidrūs, kaip galėtų pasirodyti. Jų laidumas dažniausiai siekia apie 80 proc., todėl papildomai tamsinti priekinį ir priekinius šoninius stiklus leidžiama tik specialiųjų tarnybų automobiliuose, aukščiausių valstybės pareigūnų eskortui skirtose mašinose, inkasatorių automobiliuose, fiziniams asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirtos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, priklausančiose mašinose.

„Anksčiau pagrindinė priežastis, dėl kurios vairuotojai rinkdavosi tamsinančias plėveles, buvo išvengti pašalinių žvilgsnių ir apsaugoti automobilio viduje esantį turtą. Dabar labiau gilinamasi į kitokius plėvelių teikiamus pranašumus ir parametrus. Aktualesnė tampa automobilio apsauga nuo karščio, ultravioletinių spindulių poveikio. Tam plėvelių gamintojai kuria technologiškai sudėtingesnius, efektyvius gaminius“, - aiškino įmonės „Apertura“ projektų vadovas Artūras Bertašius.

Matuoja skaidrumą

Vienas ryškiausių tokių naujovių pavyzdžių yra nanokeraminės plėvelės technologijos, kurios pritaikomos priekiniams stiklams. Šios vizualiai visiškai skaidrios plėvelės sulaiko ultravioletinius spindulius ir apie 80-90 proc. šiluminių infraraudonųjų spindulių.

Tai reiškia, kad salonas taip neįkaista, o vairuotojai, kurie daugiau laiko praleidžia prie vairo, turi patikimą apsaugą nuo karščio. Vienintelis apribojimas, kaip jau minėta, - plėvele apklijuotas stiklas negali būti mažiau nei 75 proc. skaidrus.

„Prieš plėvelę klijuojant rekomenduojame suminį stiklo ir plėvelės skaidrumą nustatyti tinkamus matuoklius turinčiuose tamsinimo centruose. Priešingu atveju rizikuojate susidurti su problemomis policijai sustabdžius ar techninės apžiūros centre. Šios priekiniams stiklams skirtos plėvelės nuo karščio saugo išties efektyviai, skirtumas vairuojant karštą dieną puikiai juntamas. Žinoma, jei paliksite automobilį saulėkaitoje visai dienai – ir su plėvele, ir be jos mašina prišus“, - pažymėjo A. Bertašius.

Pašnekovas apskaičiavo, kad tokia priekiniam stiklui skirta automobilio plėvelė vidutiniškai yra dukart brangesnė nei //tonavimui skirti produktai. Jos kaina su montavimu, priklausomai nuo automobilio modelio, šiuo metu siekia nuo 350 iki 600 litų.

Žinoma, galima pabandyti šiek tiek sutaupyti ir plėvelę klijuoti pačiam. Tokiu atveju stiklui paruošti A. Bertašius siūlė naudoti tik specialius plėvelės gamintojo siūlomus šampūnus, kitaip rezultatas gali nuvilti, o po nesėkmingo bandymo kreipdamiesi į profesionalus galite sumokėti ne tik už naują plėvelę, bet ir senosios pašalinimą.

Pats klijavimo procesas reikalauja švaros ir kruopštumo. Žinoma, galima kreiptis ir į „garažus", Lietuvoje yra tikrai gerų meistrų, bet arši konkurencija ir klientų spaudimas dėl kainų priverčia juos laikyti ir siūlyti pačius pigiausius variantus. Tad jie ne visada gali užtikrinti plėvelės kokybę bei platų asortimentą ir dažniausiai apsiriboja stiklų „niaukimu". Specialistas pažymėjo, kad kokybiškai užklijuota plėvelė nesunkiai turėtų laikyti apie 7 metus.

Mėnesį geriau neplauti

Vasarą nuo karščio padeda apsisaugoti ir šoniniams užpakaliniams stiklams bei užpakaliniam stiklui skirtos plėvelės. Jos iki 70 proc. sumažina karščio laidumą ir padeda išlyginti temperatūros skirtumus salone dėl kepinančios saulės ir šaldančio kondicionieriaus. Beje, žiemą plėvelės taip pat praverčia, nes sulaiko iki trečdalio šilumos ir padeda palaikyti aukštesnę temperatūrą, stiklai mažiau rasoja. Klijuojant plėvelę reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kiek ji metalizuota.

Stiklą tamsinančios plėvelės skirstomos į pusiau metalizuotas ir nemetalizuotas. Pusiau metalizuotos gaminamos kelių metalo mikrosluoksnio intensyvumo bei tamsumo lygių. Nuo to priklauso šilumos atspindėjimas bei paties stiklo vaizdas.

Nemetalizuotos plėvelės gaminamos įvairaus tamsumo, jos visai neturi įtakos radijo ryšiui bei stebėjimo per palydovą signalui. Šios rūšies plėvelės savo išvaizda artimiausios gamykliniam tamsinimui.

Langų tamsinimo specialistai atkreipia dėmesį ir į tai, kad tamsintų langų pirmąsias tris paras rekomenduotina nedarinėti, pirmąsias 30 dienų – neplauti. Prabėgus šiam laikui, langus galima plauti, tik nereikėtų naudoti chemikalų. Jei laikysitės rekomendacijų, tikrai nekils problemų dėl plėvelės.

Karštis trukdo susikaupti

Medikų teigimu, kuo aukštesnė temperatūra vairuojamame automobilyje vasarą ir kuo labiau pavargę bei susierzinę esame, tuo sunkiau tampa susikaupti. Kaip rodo Danijos mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai, dėl to pailgėja net vairuotojų reakcijos laikas. Kai automobilyje temperatūra siekia 27°C, vairuotojo reakcija yra 22 proc. lėtesnė nei tokioje pat transporto priemonėje esant 21°C temperatūrai.

„Tinkamai veikiantis ir naudojamas kondicionierius automobilyje vasarą yra geros savijautos garantas. O gera savijauta prie vairo yra tiesiogiai susijusi su vairuotojų reakcija, žmogui prastai jaučiantis prie vairo išauga ir nelaimingų atsitikimų rizika. Labai svarbu nuolatos palaikyti komfortiškas vairavimo sąlygas, taip pat ir temperatūrą. Jei kondicionieriaus automobilyje nėra, reikėtų įjungti ventiliacijos sistemą arba atidaryti langus“, - rekomendacijose pabrėžė tyrėjų grupei vadovavęs medicinos profesorius Aleksas Bernstromas.

Per karščio bangas didesnį nelaimingų atsitikimų skaičių pastebėję Prancūzijos tyrėjai taip pat teigė, kad viena šio reiškinio priežasčių yra trumpesnis ir ne toks kietas miegas dėl karštomis vasaros naktimis esančios aukštos oro temperatūros. Nepakankamai išsimiegojusiam vairuotojui gresia didesnė rizika kelyje, nes nuovargis neigiamai veikia koncentraciją ir reakcijos trukmę. Tai taip pat trukdo tinkamai įvertinti įvairias situacijas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"