Nuo karščio saugo patobulinti stiklai

Tomas FEDARAVIČIUS t.fedaravicius@lzinios.lt 2014-07-15 06:00
Tomas FEDARAVIČIUS
t.fedaravicius@lzinios.lt 2014-07-15 06:00
Automobilių stiklų tamsinimas – kruopštumo reikalaujantis darbas. LŽ archyvo nuotrauka
Au­to­mo­bi­lių stik­lų tam­si­ni­mas plė­ve­lė­mis sie­ja­mas su pik­tais vy­ru­kais ir jų ne­do­rais dar­bais. Ta­čiau ko­ky­biš­kos, nau­jos rū­šies plė­ve­lės ga­li ne tik ap­sau­go­ti nuo pa­ša­li­nių akių. Jos sėk­min­gai nau­do­ja­mos ir ki­tiems tiks­lams – pa­vyz­džiui, va­sa­rą sau­go au­to­mo­bi­lio sa­lo­ną nuo karš­čio ir tie­sio­gi­nių sau­lės spin­du­lių.

Po­rei­kiai kinta

Stik­lų tam­si­ni­mo en­tu­zias­tų tei­gi­mu, au­to­mo­bi­lis su to­kiais stik­lais at­ro­do ge­ro­kai so­li­džiau, gra­žiau ir pra­ban­giau. Įdo­mu tai, kad pri­sta­ty­da­mi bei rek­la­muo­da­mi nau­jus ma­ši­nų mo­de­lius ga­min­to­jai daž­niau­siai ren­ka­si de­mons­truo­ti au­to­mo­bi­lius tam­sin­tais stik­lais.

Tam­sin­ti stik­lai ga­li bū­ti įvai­rių at­spal­vių ir skir­tin­go tam­su­mo. Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je siū­lo­ma ke­lias­de­šimt rū­šių plė­ve­lių stik­lams tam­sin­ti.

Au­to­mo­bi­lio už­pa­ka­li­nių stik­lų tam­si­ni­mas yra ne­ri­bo­ja­mas. Ta­čiau rei­kė­tų tu­rė­ti ome­ny­je, kad tam­ses­ni nei 80 proc. už­pa­ka­li­niai stik­lai jau kliu­do ma­to­mu­mui. Jei kal­bė­tu­me apie prie­ki­nius stik­lus, tech­ni­niuo­se rei­ka­la­vi­muo­se trans­por­to prie­mo­nėms yra nu­ma­ty­ta, kad au­to­mo­bi­lių stik­lų, pa­ten­kan­čių į prie­ki­nį vai­ruo­to­jo ma­to­mu­mo lau­ką, švie­sos lai­du­mas ne­ga­li bū­ti ma­žes­nis nei 75 proc. prie­ki­nio stik­lo ir 70 proc. - prie­ki­nių šo­ni­nių stik­lų.

Ga­myk­li­niai prie­ki­niai au­to­mo­bi­lių stik­lai nė­ra skaid­rūs, kaip ga­lė­tų pa­si­ro­dy­ti. Jų lai­du­mas daž­niau­siai sie­kia apie 80 proc., to­dėl pa­pil­do­mai tam­sin­ti prie­ki­nį ir prie­ki­nius šo­ni­nius stik­lus lei­džia­ma tik spe­cia­lių­jų tar­ny­bų au­to­mo­bi­liuo­se, aukš­čiau­sių vals­ty­bės par­ei­gū­nų es­kor­tui skir­to­se ma­ši­no­se, in­ka­sa­to­rių au­to­mo­bi­liuo­se, fi­zi­niams as­me­nims, ku­riems tei­sės ak­tų nu­sta­ty­ta tvar­ka pa­skir­tos ap­sau­gos nuo nu­si­kals­ta­mo po­vei­kio prie­mo­nės, pri­klau­san­čio­se ma­ši­no­se.

„Anks­čiau pa­grin­di­nė prie­žas­tis, dėl ku­rios vai­ruo­to­jai rink­da­vo­si tam­si­nan­čias plė­ve­les, bu­vo iš­veng­ti pa­ša­li­nių žvilgs­nių ir ap­sau­go­ti au­to­mo­bi­lio vi­du­je esan­tį tur­tą. Da­bar la­biau gi­li­na­ma­si į ki­to­kius plė­ve­lių tei­kia­mus pra­na­šu­mus ir par­ame­trus. Ak­tua­les­nė tam­pa au­to­mo­bi­lio ap­sau­ga nuo karš­čio, ul­tra­vio­le­ti­nių spin­du­lių po­vei­kio. Tam plė­ve­lių ga­min­to­jai ku­ria tech­no­lo­giš­kai su­dė­tin­ges­nius, efek­ty­vius ga­mi­nius“, - aiš­ki­no įmo­nės „A­per­tu­ra“ pro­jek­tų va­do­vas Ar­tū­ras Ber­ta­šius.

Ma­tuo­ja skaidrumą

Vie­nas ryš­kiau­sių to­kių nau­jo­vių pa­vyz­džių yra na­no­ke­ra­mi­nės plė­ve­lės tech­no­lo­gi­jos, ku­rios pri­tai­ko­mos prie­ki­niams stik­lams. Šios vi­zua­liai vi­siš­kai skaid­rios plė­ve­lės su­lai­ko ul­tra­vio­le­ti­nius spin­du­lius ir apie 80-90 proc. ši­lu­mi­nių inf­ra­rau­do­nų­jų spin­du­lių.

Tai reiš­kia, kad sa­lo­nas taip ne­įkais­ta, o vai­ruo­to­jai, ku­rie dau­giau lai­ko pra­lei­džia prie vai­ro, tu­ri pa­ti­ki­mą ap­sau­gą nuo karš­čio. Vie­nin­te­lis ap­ri­bo­ji­mas, kaip jau mi­nė­ta, - plė­ve­le apk­li­juo­tas stik­las ne­ga­li bū­ti ma­žiau nei 75 proc. skaid­rus.

„Prieš plė­ve­lę kli­juo­jant re­ko­men­duo­ja­me su­mi­nį stik­lo ir plė­ve­lės skaid­ru­mą nu­sta­ty­ti tin­ka­mus ma­tuok­lius tu­rin­čiuo­se tam­si­ni­mo cen­truo­se. Prieš­in­gu at­ve­ju ri­zi­kuo­ja­te su­si­dur­ti su prob­le­mo­mis po­li­ci­jai su­stab­džius ar tech­ni­nės ap­žiū­ros cen­tre. Šios prie­ki­niams stik­lams skir­tos plė­ve­lės nuo karš­čio sau­go iš­ties efek­ty­viai, skir­tu­mas vai­ruo­jant karš­tą die­ną pui­kiai jun­ta­mas. Ži­no­ma, jei pa­lik­si­te au­to­mo­bi­lį sau­lė­kai­to­je vi­sai die­nai – ir su plė­ve­le, ir be jos ma­ši­na pri­šus“, - pa­žy­mė­jo A. Ber­ta­šius.

Pa­šne­ko­vas aps­kai­čia­vo, kad to­kia prie­ki­niam stik­lui skir­ta au­to­mo­bi­lio plė­ve­lė vi­du­ti­niš­kai yra du­kart bran­ges­nė nei //to­na­vi­mui skir­ti pro­duk­tai. Jos kai­na su mon­ta­vi­mu, pri­klau­so­mai nuo au­to­mo­bi­lio mo­de­lio, šiuo me­tu sie­kia nuo 350 iki 600 li­tų.

Ži­no­ma, ga­li­ma pa­ban­dy­ti šiek tiek su­tau­py­ti ir plė­ve­lę kli­juo­ti pa­čiam. To­kiu at­ve­ju stik­lui par­uoš­ti A. Ber­ta­šius siū­lė nau­do­ti tik spe­cia­lius plė­ve­lės ga­min­to­jo siū­lo­mus šam­pū­nus, ki­taip re­zul­ta­tas ga­li nu­vil­ti, o po ne­sėk­min­go ban­dy­mo kreip­da­mie­si į pro­fe­sio­na­lus ga­li­te su­mo­kė­ti ne tik už nau­ją plė­ve­lę, bet ir se­no­sios pa­ša­li­ni­mą.

Pats kli­ja­vi­mo pro­ce­sas rei­ka­lau­ja šva­ros ir kruopš­tu­mo. Ži­no­ma, ga­li­ma kreip­tis ir į „ga­ra­žus", Lie­tu­vo­je yra ti­krai ge­rų meis­trų, bet ar­ši kon­ku­ren­ci­ja ir klien­tų spau­di­mas dėl kai­nų pri­ver­čia juos lai­ky­ti ir siū­ly­ti pa­čius pi­giau­sius va­rian­tus. Tad jie ne vi­sa­da ga­li už­ti­krin­ti plė­ve­lės ko­ky­bę bei pla­tų asor­ti­men­tą ir daž­niau­siai ap­si­ri­bo­ja stik­lų „niau­ki­mu". Spe­cia­lis­tas pa­žy­mė­jo, kad ko­ky­biš­kai užk­li­juo­ta plė­ve­lė ne­sun­kiai tu­rė­tų lai­ky­ti apie 7 me­tus.

Mė­ne­sį ge­riau neplauti

Va­sa­rą nuo karš­čio pa­de­da ap­si­sau­go­ti ir šo­ni­niams už­pa­ka­li­niams stik­lams bei už­pa­ka­li­niam stik­lui skir­tos plė­ve­lės. Jos iki 70 proc. su­ma­ži­na karš­čio lai­du­mą ir pa­de­da iš­ly­gin­ti tem­pe­ra­tū­ros skir­tu­mus sa­lo­ne dėl ke­pi­nan­čios sau­lės ir šal­dan­čio kon­di­cio­nie­riaus. Be­je, žie­mą plė­ve­lės taip pat pra­ver­čia, nes su­lai­ko iki treč­da­lio ši­lu­mos ir pa­de­da pa­lai­ky­ti aukš­tes­nę tem­pe­ra­tū­rą, stik­lai ma­žiau ra­so­ja. Kli­juo­jant plė­ve­lę rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kiek ji me­ta­li­zuo­ta.

Stik­lą tam­si­nan­čios plė­ve­lės skirs­to­mos į pu­siau me­ta­li­zuo­tas ir ne­me­ta­li­zuo­tas. Pu­siau me­ta­li­zuo­tos ga­mi­na­mos ke­lių me­ta­lo mi­kros­luoks­nio in­ten­sy­vu­mo bei tam­su­mo ly­gių. Nuo to pri­klau­so ši­lu­mos at­spin­dė­ji­mas bei pa­ties stik­lo vaiz­das.

Ne­me­ta­li­zuo­tos plė­ve­lės ga­mi­na­mos įvai­raus tam­su­mo, jos vi­sai ne­tu­ri įta­kos ra­di­jo ry­šiui bei ste­bė­ji­mo per pa­ly­do­vą sig­na­lui. Šios rū­šies plė­ve­lės sa­vo iš­vaiz­da ar­ti­miau­sios ga­myk­li­niam tam­si­ni­mui.

Lan­gų tam­si­ni­mo spe­cia­lis­tai at­krei­pia dė­me­sį ir į tai, kad tam­sin­tų lan­gų pir­mą­sias tris par­as re­ko­men­duo­ti­na ne­da­ri­nė­ti, pir­mą­sias 30 die­nų – ne­plau­ti. Pra­bė­gus šiam lai­kui, lan­gus ga­li­ma plau­ti, tik ne­rei­kė­tų nau­do­ti che­mi­ka­lų. Jei lai­ky­si­tės re­ko­men­da­ci­jų, ti­krai ne­kils prob­le­mų dėl plė­ve­lės.

Karš­tis truk­do susikaupti

Me­di­kų tei­gi­mu, kuo aukš­tes­nė tem­pe­ra­tū­ra vai­ruo­ja­ma­me au­to­mo­bi­ly­je va­sa­rą ir kuo la­biau pa­var­gę bei su­sier­zi­nę esa­me, tuo su­nkiau tam­pa su­si­kaup­ti. Kaip ro­do Da­ni­jos moks­li­nin­kų at­lik­to ty­ri­mo re­zul­ta­tai, dėl to pa­il­gė­ja net vai­ruo­to­jų reak­ci­jos lai­kas. Kai au­to­mo­bi­ly­je tem­pe­ra­tū­ra sie­kia 27°C, vai­ruo­to­jo reak­ci­ja yra 22 proc. lė­tes­nė nei to­kio­je pat trans­por­to prie­mo­nė­je esant 21°C tem­pe­ra­tū­rai.

„Tin­ka­mai vei­kian­tis ir nau­do­ja­mas kon­di­cio­nie­rius au­to­mo­bi­ly­je va­sa­rą yra ge­ros sa­vi­jau­tos ga­ran­tas. O ge­ra sa­vi­jau­ta prie vai­ro yra tie­sio­giai su­si­ju­si su vai­ruo­to­jų reak­ci­ja, žmo­gui pra­stai jau­čian­tis prie vai­ro iš­au­ga ir ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų ri­zi­ka. La­bai svar­bu nuo­la­tos pa­lai­ky­ti kom­for­tiš­kas vai­ra­vi­mo są­ly­gas, taip pat ir tem­pe­ra­tū­rą. Jei kon­di­cio­nie­riaus au­to­mo­bi­ly­je nė­ra, rei­kė­tų įjung­ti ven­ti­lia­ci­jos sis­te­mą ar­ba ati­da­ry­ti lan­gus“, - re­ko­men­da­ci­jo­se pa­brė­žė ty­rė­jų gru­pei va­do­va­vęs me­di­ci­nos pro­fe­so­rius Alek­sas Berns­tro­mas.

Per karš­čio ban­gas di­des­nį ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų skai­čių pa­ste­bė­ję Pra­ncū­zi­jos ty­rė­jai taip pat tei­gė, kad vie­na šio reiš­ki­nio prie­žas­čių yra trum­pes­nis ir ne toks kie­tas mie­gas dėl karš­to­mis va­sa­ros nak­ti­mis esan­čios aukš­tos oro tem­pe­ra­tū­ros. Ne­pa­kan­ka­mai iš­si­mie­go­ju­siam vai­ruo­to­jui gre­sia di­des­nė ri­zi­ka ke­ly­je, nes nuo­var­gis ne­igia­mai vei­kia kon­cen­tra­ci­ją ir reak­ci­jos truk­mę. Tai taip pat truk­do tin­ka­mai įver­tin­ti įvai­rias si­tua­ci­jas.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ra­gi­na ge­ne­ra­li­nį po­li­ci­jos ko­mi­sa­rą Li­ną Per­na­vą įver­tin­ti pir­muo­sius po­li­ci­jos pert­var­kos re­zul­ta­tus ir tęs­ti ją tik įsi­ti­ki­nus, kad tai pagerino po­li­ci­jos dar­bą [...]
Itin bran­giai vir­tu­vės įran­kius Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei par­da­vu­si bend­ro­vė „No­ta Be­ne“ pri­pa­žįs­ta su­kly­du­si, kad ne­in­for­ma­vo ka­riuo­me­nės, jog „auk­si­nius šaukš­tus“ perpardavė iš Lie­tu­vos [...]
Sau­do Ara­bi­jos ka­ra­lius Sal­ma­nas pir­ma­die­nį 20 proc. su­ma­ži­no ka­bi­ne­to mi­nis­trų at­ly­gi­ni­mus ir ap­kar­pė iš­mo­kas ki­tiems vals­ty­bės par­ei­gū­nams, tęs­da­mas tau­py­mo po­li­ti­ką, kurią pa­ska­ti­no su­ma­žė­ju­sios [...]
Is­lan­di­ja pir­ma­die­nį pa­sis­kun­dė, kad Ru­si­jos oro pa­jė­gų bom­bo­ne­šiai skrai­do per­ne­lyg ar­ti ci­vi­li­nių lai­ne­rių, o nau­jau­sias in­ci­den­tas įvy­ko per vie­ną reisą iš Reik­ja­vi­ko.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Sce­nos erd­vės, de­ko­ra­ci­jų pro­jek­ta­vi­mas, es­ki­zų, brė­ži­nių kū­ri­mas ir rea­li­za­vi­mas, apš­vie­ti­mo par­in­ki­mas – 45-erių bri­tės Es Dev­lin kas­die­nis dar­bas. Sce­nog­ra­fę traukte įtrau­kė spal­vin­gas [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Klai­pė­dos jau­ni­mo tea­tras (KJT) pa­si­tin­ka penk­tą­jį sa­vo se­zo­ną. Kū­rė­jai nau­ją į star­tą žen­gia su pir­mo­jo mo­nos­pek­tak­lio prem­je­ra ir pla­nuo­ja at­ei­ties dar­bus. Iš­skir­ti­nį KJT re­per­tua­rą jau [...]
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Ku­lau­tu­vos pa­grin­di­nė mo­kyk­la kar­tu su Ku­lau­tu­vos jau­ni­mo cen­tru bai­gė įgy­ven­din­ti pro­jek­tą, ku­ris įga­li­no at­nau­jin­ti da­lį mo­kyk­los pa­tal­pų ir jo­se įkur­ti vai­kų die­nos cen­trą su at­vi­ra erd­ve [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Ki­tą mė­ne­sį Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) va­do­vai ofi­cia­liai pa­dė­kos Jo­nui Kaz­laus­kui už dar­bą na­cio­na­li­nė­je vyrų krep­ši­nio rink­ti­nė­je.
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Kos­mi­nis te­les­ko­pas „Hubb­le“ pa­ste­bė­jo iki 200 km aukš­čio van­dens čiurkš­les, trykš­tan­čias vie­na­me apledėjusiame Ju­pi­te­rio pa­ly­do­ve.
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
De­vy­ni iš 10 žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je kvė­puo­ja pra­stos ko­ky­bės oru, an­tra­die­nį pa­skel­bė Pa­sau­li­nė svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) ir par­agi­no im­tis dra­ma­tiš­kų veiks­mų prieš tar­šą, nu­le­mian­čią [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lan­ky­to­jai, no­rin­tys pa­ma­ty­ti gar­sią­ją Ro­mos Boc­ca del­la Ve­rità (Tei­sy­bės bur­ną), nuo šiol tu­rės su­si­mo­kė­ti. Už 2 eu­rų mo­kes­tį smal­suo­liai ga­lės iš­vys­ti šį objektą ir nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja par­agi­no pa­sku­bė­ti dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to vandens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Ja­po­ni­jos su­perg­rei­ta­sis trau­ki­nys pir­ma­die­nį bu­vo pri­vers­tas įvyk­dy­ti ava­ri­nį su­sto­ji­mą, nes ja­me tarp krės­lų bu­vo ap­tik­ta be­si­ran­gan­ti gy­va­tė, pranešė vie­ti­nė ži­niask­lai­da.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami