TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Nuolaidos elektromobilių nepagausino

2013 06 25 6:00
Kol kas Vilniuje realiausia naują elektromobilį išvysti ne automobilių stovėjimo aikštelėse, o prie autosalonų. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Nuo metų pradžios už elektromobilių stovėjimo leidimą per metus Vilniaus senamiestyje tereikia mokėti 15 litų. Tačiau praėjus pusmečiui ekologiškos transporto priemonės sostinės centro vis dar neužplūdo.

Atrodo, priimdama tokį sprendimą nieko gero nesitikėjo ir Vilniaus miesto savivaldybė. Nors idėjos autoriai sutartinai tvirtino tikintys, jog padarius išimtį elektromobiliams sostinės gyventojai esą daugiau naudos aplinkos neteršiantį transportą, sumažės grūstys senamiestyje ir aplinkos tarša, matyt, tokia vizija yra daugiau nukreipta į ateitį.

Nuo sausio iki birželio mėnesio vilniečiai nenupirko nė vieno naujo elektromobilio. Jų neįsigijo ir įmonės. Bendrovės ankstesniais metais nupirkdavo po vieną kitą naują elektra varomą transporto priemonę - pabandyti.

Šiandien Vilniaus miesto savivaldybės atstovai aiškina, jog padarydami// išimtį privertė Europos Sąjungos (ES) direktyvos.

Pavyzdys kitiems miestams

Teoriškai sostinės istorinėje dalyje dirbantis elektromobilio vairuotojas galėtų sutaupyti ne tiek jau mažai. Leidimas valandą naudotis vieta automobiliui statyti mokamoje brangiausioje mėlynoje zonoje Vilniaus senamiestyje kainuoja 6 litus, mėnesį - net 700 litų. Per metus susidaro 8,4 tūkst. litų. Visiškai nemokėti už statymo paslaugas suteikta teisė specialiųjų tarnybų ir neįgaliųjų naudojamiems automobiliams.

Vis dėlto norint, kad naujas elektromobilis atsipirktų vien iš stovėjimo išlaidų, jo savininkui reikėtų beveik 15 metų. Šiuo metu Lietuvoje vienintelis parduodamas elektromobilis yra „Mitsubishi MiEV“, o jo kaina – 124 tūkst. litų. Nėra abejonių, kad šiuo metu net didžiausius elektra varomų mašinų gerbėjus atbaido jų brangumas ir infrastruktūros joms įkrauti nebuvimas.

Tačiau sostinės vadovai nepraranda optimizmo. Štai Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Eduardas Garbovskis dienraščiui LŽ tvirtino, kad elektromobilių stovėjimo lengvata sostinėje įtvirtinta siekiant įgyvendinti ES direktyvas ekologiško transporto plėtrai ir jam funkcionuoti. Pasak jo, mokestinės lengvatos elektra varomų transporto priemonių statymui taikomos Prancūzijoje, Vokietijoje, Olandijoje ir daugelyje kitų Europos šalių.

„Tikėtina, kad ir kiti Lietuvos miestai organizuodami eismą taikys sprendinius, skatinančius ekologiškų automobilių eismą, arba eismo tvarką, kuri vairuotojus skatins keisti įpročius, racionaliau planuoti keliones lengvaisiais automobiliais, motyvuos kooperuotis ir bendradarbiauti naudojantis lengvaisiais automobiliais. Šios priemonės turės teigiamą poveikį mažinant bendrą automobilių skaičių ir transporto grūstis miestuose, o kartu - oro ir aplinkos užterštumą“, - kalbėjo E.Garbovskis.

Kaune – nerimo nuojauta

Vilnius nėra pirmas miestas, kurio senamiestyje elektromobilių savininkai savo transporto priemones gali pasistatyti pigiau nei tradicinių automobilių vairuotojai. Pasirodo, Kauno miesto savivaldybė jau prieš dvejus metus priėmė sprendimą, kuris elektromobilių vairuotojams suteikė galimybę laikinosios sostinės centre juos statyti nemokamai – tereikia pateikti savivaldybei nustatytos formos prašymą.

Tuo pačiu metu jaučiamas ir nerimas. Štai kokiu patyrimu su dienraščiu LŽ pasidalijo Kaune įsikūrusios Lietuvos elektromobilių asociacijos valdybos pirmininkas Laurynas Jokužis: „Nemokamo statymo tvarka elektromobiliams ypač patraukli jų atsiradimo pradžioje, kol tokių transporto priemonių yra nedaug. Taip skatinama rinktis ekologišką transportą. Tačiau kai elektromobilių atsiranda tiek, kiek, pavyzdžiui, jų yra Norvegijoje, kyla daug nepasitenkinimo, nes tokie automobiliai užima brangiausias stovėjimo vietas, užkemša autobusų juostas, kuriomis važiuoja viešasis transportas.“

Statymu susidomėta ir Seime

Dienraščio LŽ kalbintas Seimo narys Algis Strelčiūnas irgi palaiko iniciatyvą elektromobiliams taikyti bent minimalų stovėjimo apmokestinimą. Be to, jis pažymi, jog automobilių stovėjimo kainos, pavyzdžiui, sostinėje, yra per didelės. Parlamentaro nuomone, jos greičiausiai buvo išpūstos dėl milžiniškų savivaldybės skolų savivaldybės įmonei "Susisiekimo paslaugos".

Todėl, pasak A.Strelčiūno, ateityje jis žada raginti kolegas sostinės savivaldybėje taikyti stovėjimo kainos nuolaidas ne tik elektromobiliams, bet ir tradicinėms transporto priemonėms, jei į vieną standartinę vietą tilptų dvi mašinos. „Galima būtų taikyti nuolaidas mažiems automobiliams, tokiems kaip 2,5 m ilgio vokiški mažyliai „Smart” ir panašiems. Nuolaidos gali būti taikomos ne tik mažų gabaritų, bet ir mažo darbinio tūrio mašinoms. Tai galėtų būti ne didesnio nei vieno litro tūrio automobiliai, o joms skirtos vietos būtų specialiai paženklintos“, - svarstė LŽ pašnekovas.

Pasak A.Strelčiūno, panaši praktika taikoma Norvegijoje. Jei atstumas tarp automobilio ratų yra mažesnis negu du metrai, iš automobilio savininko imama pusė stovėjimo kainos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"