TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Orai pavertė miško kelius klampyne

2014 01 14 6:00
Klampiuose keliuose miškininkai laužo savo automobilius. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Vakar atšalę orai turėjo suteikti vilčių ne tik šilumininkams, žiemai skirtų prekių pardavėjams ar žiemos sporto paslaugų teikėjams, bet ir miškininkams - jau kurį laiką dėl pažliugusių kelių iš miškų neįmanoma visu pajėgumu gabenti medienos.

„Viskas būtų puiku, jeigu atšaltų bent iki minus 15 laipsnių ir šaltis laikytųsi ne mažiau kaip savaitę. Tada purvyne skendintys ir neišvažiuojami tapę keliai pakankamai įšaltų paviršiuje ir taptų tinkami važiuoti medieną vežančiai miško technikai. Tačiau kol kas šąla vos kelis laipsnius, be to, pirmiau, nei sulaukėme didesnių šalčių, iškrito sniegas, todėl laiko, kai keliai taps išvažiuojami, dar teks palaukti“, - "Lietuvos žinioms" kalbėjo valstybės įmonės (VĮ) Kupiškio miškų urėdijos miškų urėdas Dainius Stonkus.

Jo teigimu, dešimties - penkiolikos centimetrų sniego sluoksnis kelių įšalą gali pristabdyti ilgesniam laikui netgi stojus dideliems šalčiams. O esant vos vieno - trijų laipsnių neigiamai temperatūrai sniegu padengta kelių danga gali neįšalti ir iki žiemos pabaigos. „Miškininkams ši neįprastai šilta žiema sukūrė daug problemų“, - pripažino kupiškėnas.

Mediena dūla pakelėse

Paprastai miško keliai tampa neišvažiuojami prasidėjus rudens darganai. Įprastai Lietuvoje, kai oro temperatūra nebūdavo aukštesnė nei vidutinė daugiametė, miško arterijos išvažiuojamos tapdavo paspaudus lapkričio, vėliausiai – gruodžio šalčiams. Tuomet ir prasidėdavo intensyviausias medienos paruošimo metas.

Anot D.Stonkaus, darbai nėra sustoję ir šiemet. Miškuose dūzgia miško kirtimo technika, kertami medžiai, supjaustyta mediena guldoma šalia kelių. Tačiau išvežti jos niekas nemėgina, nes dėl neįprastos šiam metų laikui šilumos keliai primena purvo duobes, kuriose gali įklimpti net pati galingiausia miško technika.

VĮ Kupiškio miškų urėdijos vadovo tvirtinimu, labai panorėjus galbūt miško kelius būtų galima eksploatuoti ir dabar. "Kai prisninga, bet nėra įšalo, kartais sniegą nuvalome nuo kelio ir laukiame, kol danga įšals. Tačiau ši technologija nėra stabili, nes šaltuoju metu orai yra labai permainingi ir po vieno snygio gali prasidėti kitas - taip ir nesulaukus, kol kelias įšals“, - sakė D.Stonkus.

Urėdo teigimu, jei sunkiasvorė technika bandytų rudeniškai pažliugusius kelius įveikti nesant įšalo, miško arterijos būtų galutinai suniokotos, o joms taisyti pavasarį prireiktų milžiniškų pinigų. „Keliams remontuoti pinigų niekuomet nėra per daug. Tačiau viskam yra ribos“, - sakė dienraščio "Lietuvos žinios" pašnekovas.

Nerimauja dėl privatininkų

Šalia neišvažiuojamų miško kelių - į krūvas sukrauta mediena. / Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Raguvos girininkijos girininkas, vykdantis VĮ Panevėžio miškų urėdijos miškų urėdo funkcijas, Vaclovas Šiūšis atkreipė dėmesį, kad dėl šiltos žiemos labiausiai niokojami Šiaurės ir Vidurio Lietuvos miško keliai. „Šalies rytuose ir pietuose, kur labai daug miškingų plotų, medžiai auga smėlynuose. Smėliu padengtus kelius palyginti lengva remontuoti – dažniausiai užtenka greideriu palyginti atsiradusią duobę. O daugumoje Panevėžio apskrities miškų dominuoja juodžemis ir molžemis, technikos pažeistos tokios miško kelių dangos lengvai nesutaisysi. Duobes iš pradžių reikia užpilti žvyru, vėliau – išlyginti, ir tai atima daug laiko ir lėšų “, - "Lietuvos žinioms" dėstė miškų specialistas.

Pasak V.Šiūšio, miško keliams daug žalos pridaro ir privačių miškų savininkai. „Tuos miško kelius, kurie priklauso rajonų savivaldybėms, jos ir prižiūri. Valstybiniuose miškuose esantys keliai, kurie nepriklauso savivaldybėms, yra urėdijų žinioje. Juos nuolat remontuojame mes. Daugiausia problemų kyla dėl kelių, šaunančių per privačių miškų masyvus. Privatininkai nėra vieningi, kelių remontu retai rūpinasi. Todėl urėdijoms su jais labai daug ir kantriai reikia dirbti“, - guodėsi V.Šiūšis.

Anot vyriausiojo Panevėžio apskrities miškininko pareigas einančio urėdo, dėl sutrikusio medienos išvežimo iš miškų kol kas priekaištų iš užsakovų urėdijos neturėjo. „Klientai, su kuriais sudarytos sutartys, pretenzijų nereiškė. Su visais jais atsiskaitėme pernai, o šiais metais darbai dar tik įsibėgėja“, - sakė pašnekovas.

Jo nuomone, problemų dėl užsakymų vykdymo ir medienos kainų kiltų nebent tada, jei šiltos žiemos kartotųsi kelerius metus iš eilės. „Tuomet dėl kelių remonto turėtume daugiau išlaidų ir urėdijos būtų priverstos branginti medieną, tarp jų – ir gyventojams skirtas malkas. Tikėkimės, kad ateis šalčiai ir kraštutinių priemonių neprireiks“, - teigė V.Šiūšis.

Baiminasi pataisų

D.Čygas / LŽ archyvo nuotrauka

Kelių inžinierius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanas prof. dr. Donatas Čygas dienraščiui "Lietuvos žinios" sakė, jog šiuo metu jo vadovaujamiems mokslo darbuotojams tikroji kelių būklė Lietuvos miškuose nėra aiški: „Problema ta, kad miškų kelių netyrinėjame. Mūsų tyrimo objektas yra magistraliniai, krašto ir rajoniniai keliai."

Mokslininkas tiktai teoriškai prognozavo, kad visų be išimties kelių būklė pablogėtų nebent tada, jei Seimas pritartų anksčiau Generalinės miškų urėdijos inicijuotoms Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisoms, kuriomis būtų leista į kelius išvažiuoti aštuoniomis tonomis sunkesniems miškavežiams. „Dabar leidžiama važinėti medieną vežančioms transporto priemonėms, kurių bendroji masė neviršija 40 tonų. Galbūt aštuoniomis tonomis sunkesnis sunkvežimis gilyn neprasmegs penkis metrus, tačiau kad kelių danga bus sugadinta – tai tikrai“, - yra sakęs VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto profesorius.

...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"