TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Oro keliai į Lietuvą ves po kelerių metų

2015 08 26 6:00
Naujoje Lietuvos oro uostų kainodaroje nebeliks išskirtinių sąlygų pigių skrydžių oro linijoms. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vilniaus apygardos teismui pirmadienį iškėlus bankroto bylą nacionaline oro vežėja svajojusiai tapti „Air Lituanicai“, Lietuvos pasiekiamumo problemos ir vėl aštrios. Vienu iš problemos sprendinių galėtų tapti Lietuvos oro uostų inicijuota Maršrutų plėtros skatinimo programa, kuriai jau pritarė Susisiekimo ministerija.

Jei Lietuvos oro uostų paskelbta programa bus veiksminga, po kelerių metų turėsime naujus oro koridorius ne tik su aplinkinių Europos Sąjungos šalių didžiaisiais miestais, bet ir su Atėnais, Lisabona bei Dubajumi. Tiesa, dar neaišku, kokį poveikį skrydžių geografijai gali turėti nuo kitų metų pradžios lengvatinių veiklos sąlygų neteksiančių pigių skrydžių bendrovių sprendimai.

Lietuvos pasiekiamumo oro transportu skatinimui pritaria ne tik Susisiekimo ministerija ir Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos savivaldybės, bet ir privatus verslas. Tačiau konkrečią finansinę pagalbą kol kas skyrė tik Susisiekimo ministerija ir Klaipėdos savivaldybė, kuriai itin aktualu, kad miestas būtų geriau pasiekiamas per Palangos oro uostą.

„Ši iniciatyva yra būtina, nes iki šiol taikytos pavienės rinkodaros priemonės, siekiant pritraukti į Lietuvą daugiau skrydžių ir turistų, neduoda tokio reikšmingo efekto, kokio galima tikėtis bendrai koordinuojant veiksmus. Iki šiol Lietuvos oro uostai maršrutų plėtrą galėjo skatinti tik savo lėšomis, kurios per menkos išjudinti skrydžių plėtrą“, – pažymėjo susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas.

Susisiekimo ministerija per šiuos ir 2016 metus programai iš biudžeto lėšų numatė skirti 1 mln. eurų.

Evalda Šiškauskienė: "Pirmiausia, mus labai domina pritraukti gausesnį srautą svečių iš Skandinavijos." / LŽ archyvo nuotrauka

Rems „pagalvės mokesčiu“

Pirmąjį 2015 metų pusmetį Lietuvos oro uostų keleivių skaičius, palyginti su tuo pačiu 2014-ųjų laikotarpiu, išaugo daugiau nei 10 procentų. Per šešis mėnesius trys oro uostai aptarnavo daugiau nei 1,9 mln. keleivių. Kyla klausimas, ar papildoma parama skrydžių geografiją ketinančioms plėsti oro bendrovėms yra tikslinga.

„Daugiau keleivių Lietuvos oro uostuose nenukrito iš dangaus. Tai yra tiesioginis Lietuvos oro uostų aktyvaus darbo rezultatas. Tačiau neturėtume sustoti. Juolab kad šalies pasiekiamumą galima smarkiai gerinti ne tik per Vilniaus, bet ir Kauno bei Palangos oro uostus“, – LŽ sakė A. Šliupas.

Vilniaus ir Kauno savivaldybės, o kartu ir privatus verslas prie maršrutų plėtros skatinimo ketina prisidėti „pagalvės mokesčiu“, planuojamu įvesti nuo kitų metų. Šią rinkliavą mokės viešbučiuose apsistojantys turistai. Jeigu bus patvirtintas dabartinis planas, Vilniuje rinkliava sieks 0,5 euro už naktį, o 2017-aisiais – 1 eurą.

Tokiai rinkliavai pritarimą su viena sąlyga pareiškė ir Lietuvos viešbučių bei restoranų asociacija (LVRA). „Sutarėme pritarti šiai rinkliavai, bet tik su sąlyga, kad visos iš viešbučiuose apsistojančių svečių surenkamos lėšos bus tiesiogiai skirtos skrydžių skatinimo fondui ir šalies rinkodarai, o ne su turizmu nedaug bendro turinčioms sritims. Mes tikrai matome naujų skrydžių poreikį. Pirmiausia, mus labai domina pritraukti gausesnį srautą svečių iš Skandinavijos. Taip pat norime, kad atsirastų naujos oro jungtys su kitų arčiau Lietuvos esančių valstybių sostinėmis, pavyzdžiui, su Varšuva“, – kalbėjo LVRA prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Laukia oro vežėjų sprendimų

Pašnekovė kaip teigiamos naujų maršrutų įtakos turistų srautui pavyzdį nurodė prieš pusantrų metų bendrovės „Wizzair“ atidarytą maršrutą Vilnius-Tel Avivas. Turistų iš Izraelio pernai sulaukta net du kartus daugiau nei ankstesniais metais. Be to, pasak E. Šiškauskienės, nemaža dalis svečių iš šios šalies Lietuvoje linkę apsistoti vidutiniškai net dviem ar trims savaitėms, taigi ir išleidžia kur kas daugiau pinigų.

Maršrutų plėtros skatinimo priemonių efektas paprastai patiriamas po pusantrų ar dvejų metų, nes oro bendrovės paprastai savo maršrutus planuoja kelis sezonus į priekį. „Maršrutų skatinimas mums yra itin svarbi užduotis – kuo daugiau valstybių ir miestų galės pasiekti mūsų keleiviai ir kuo daugiau svečių sulauksime, tuo patrauklesnė taps Lietuva. Šie procesai reikšmingi šalies turizmui plėtoti, vietiniam turizmo, transporto ir aptarnavimo verslui, ekonomikos rodikliams kelti ir ekonominiam bendradarbiavimui skatinti. Turime puikią pradžią – sunkiausias žingsnis žengtas, dabar laukia nuoseklus darbas, reikalaujantis visų – tiek viešojo, tiek privataus – sektorių aktyvaus įsitraukimo“, – sakė Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas.

Pasak jo, Lietuvos oro uostai naująją Maršrutų plėtros skatinimo programą jau pateikė oro bendrovėms ir laukia jų pasiūlymų bei pastabų. Programoje numatyta, jog maksimali pagalbos vienam vežėjui suma per 3 metų laikotarpį negalės viršyti 200 tūkst. eurų.

„Paramą kiekvienam maršrutui svarstysime individualiai. Vienokios yra oro bendrovei tenkančios maršruto paleidimo į Ciurichą išlaidos, kitokios – į pigesnius oro uostus. Numatytų krypčių sąrašas nėra baigtinis, laukiame pačių bendrovių pasiūlymų. Paramos sulauksiantys oro vežėjai turės prisiimti tam tikrus įsipareigojimus“, – priminė G. Almantas.

Pigiems nebeteiks nuolaidų

Lietuvos oro uostai yra paskelbę savo principinę poziciją nuo kitų metų nebeteikti pigių skrydžių bendrovėms lengvatų, kuriomis jos į Lietuvą priviliotos po „flyLAL“ bankroto 2009 metais, Lietuvai tapus beveik nepasiekiama oro transportu. Viešojoje erdvėje pasigirdo nuogąstavimų, jog tokia pozicija gali paskatinti pigiuosius vežėjus atsitraukti ar smarkiai sumažinti skrydžių. „Tokia rizika yra. Tačiau siekiame bendros kainodaros, kuri motyvuotų oro bendroves ne tik dirbti oro uoste, bet ir plėsti maršrutų geografiją, didinti skrydžių skaičių“, – teigė G. Almantas.

Tokiai Lietuvos oro uostų pozicijai teigė pritarianti ir LVRA prezidentė E. Šiškauskienė. „Vilniui reikia tradicinių oro bendrovių ir patogesnių maršrutų į gerus oro uostus. Jei po kelerių metų vietoj apgriuvusio Sporto rūmų komplekso turėsime modernų konferencijų centrą, konferencinis turizmas galės sparčiai augti“, – pažymėjo E. Šiškauskienė.

Pasak pašnekovės, Kaunui taip pat būtina platesnė skrydžių geografija, ne tik „Ryanair“ skrydžiai, populiariausiomis „emigrantų“ kryptimis. Tuo metu pajūrio kurortams, kurie pasiekiami per Palangos oro uostą, esą reikėtų patiems daugiau dėmesio sutelkti į poilsio ir pramogų turistams gausinimą.

„Nida iki šiol neturi geriausius standartus atitinkančio, visus metus veikiančio viešbučio, galinčio turistams pasiūlyti reikalingas paslaugas. Druskininkų ir Birštono pavyzdžiai rodo, jog tinkamai tvarkantis gausėja ir turistų srautas“, – sakė E. Šiškauskienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"