TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Oro trasų dirigentai

2006 10 19 0:00
Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"

Rytoj, spalio 20-ąją, - Tarptautinė skrydžių vadovų diena. Būtent tą dieną prieš 55 metus 12 Europos valstybių atstovai Amsterdame įkūrė Tarptautinę skrydžių vadovų asociacijų federaciją (FATCA).

Ši nepolitinė nevyriausybinė organizacija, vienijanti 127 asociacijas, atstovaujančias daugiau nei 40 tūkst. skrydžių vadovų.

Pagrindiniai Federacijos tikslai ir uždaviniai, suformuluoti dar 1961 metais, tebėra nepakitę ir šiandien. Pirmiausia tai - skrydžių saugumas, profesinių žinių tobulinimas, kvalifikacijos kėlimas, skrydžių vadovų interesų gynimas, taip pat abipusiškai naudingų santykių plėtojimas su su civiline aviacija susijusiomis tarptautinėmis organizacijomis.

Lietuvos skrydžių vadovų asociacija, vienijanti 86 profesionalus, yra IFATCA narė nuo 1995 metų.

Suaugusių žmonių "žaidimai"

Žmogui, pirmą kartą patekusiam į Vilniaus regioninį skrydžių valdymo centrą, gali atrodyti, jog jame dirbantys specialistai pasinėrę į nepaprastai įdomų ir rimtą... kompiuterinį žaidimą. Didžiulių monitorių ekranuose - tankus susikertančių linijų tinklas, ten juda kažkokie simboliai, skaičių kombinacijos.

Tačiau tai ne žaidimas. Tai iš tikrųjų nepaprastai įdomus, rimtas ir labai atsakingas darbas. Ekrane - ne kokios nors chaotiškos linijos, o visos Lietuvos aviacinės trasos, bendras jų ilgis 5561 kilometras. Ekrane šviečia ne beprasmiai simboliai, o lėktuvai, skrendantys tomis trasomis ir kertantys mūsų šalies oro erdvę, kurios plotas - daugiau nei 76 tūkst. kvadratinių kilometrų. paslaptingieji skaičiai - lėktuvo skrydžio parametrai: greitis, aukštis, reiso numeris ir pan.

Skrydžių vadovai puikiai suvokia, kokias pasekmes gali sukelti netinkama komanda, net neaiškiai ištartas žodis, todėl sėdėdami prie pulto jie visiškai atsiduoda darbui: sutelkia dėmesį į kiekvieną orlaivį, nesvarbu, kokia jo markė, - ar tai būtų didžiulis "Boeing", skraidinantis kelis šimtus keleivių, ar sportinis lėktuvėlis su vienu keleiviu.

Statistika

Jau daug metų Lietuvos oro erdvėje neįvyko nė vieno rimtesnio incidento. Tačiau nuo klaidų neapdraustas niekas, ir tokių atvejų tarptautinėje praktikoje, deja, ne vienas.

Kiekvienais metais skrydžių intensyvumas Lietuvos oro erdvėje vis didesnis. Štai statistika. Pernai Lietuvos skrydžių vadovams teko kontroliuoti 122 176 skrydžius, iš jų daugiau kaip 80 tūkst. - tranzitiniai. Šiemet tik per 8 mėnesius Lietuvos skrydžių vadovų paslaugomis naudojosi kone 90 tūkst. orlaivių. Tiek skrydžių nebuvo per visus 2003 metus.

Be regioninio skrydžių valdymo centro, valstybės įmonei "Oro navigacija" priklauso ir keturi aerodrominiai skrydžių valdymo centrai Vilniuje, Kaune, Palangoje ir Šiauliuose.

Profesijos gimimas

Skrydžių vadovo profesijos ištakas šiandien nustatyti būtų kebloka. Tiksliai galima pasakyti tik viena: kai tame pačiame skrydžių lauke atsirado iškart bent dvi oro mašinos, prireikė žmogaus, kuris sektų jų judėjimą žemėje ir užkirstų susidūrimo galimybę.

Iš pradžių tas žmogus komandas duodavo dviem vėliavėlėmis: iškelta raudonoji reiškė "Lauk!", baltoji - "Judėjimą leidžiu". Tas eismo organizatorius taip pat privalėjo pilotui nurodyti atitinkamas lėktuvo nutupdymo ir skrydžio kryptis. Kadangi ir vienas, ir kitas manevras privalėjo būti atliekamas tik prieš vėją, laikui bėgant prireikė pirmojo prietaiso, nustatančio vėjo kryptį.

Taigi pirmųjų "starterių", kaip anuomet, aviacijos aušroje, vadindavo būsimus skrydžių vadovus, techninis arsenalas buvo sudarytas vos iš dviejų vėliavėlių ir vėtrungės.

Pradėjus aviacijoje naudoti radijo ryšį, atsirado komandinė radijo stotis ir tada buvo įmanomas dialogas "žemė-oras". Praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pradžioje Kauno oro uoste buvo sumontuotas pirmasis Lietuvoje radijo švyturys. Tiesa, tas įrenginys nepriklausė Lietuvai, o Rusijos ir Vokietijos bendrovei "Deruluft". Bendrovės lėktuvai skraidė maršrutu Karaliaučius-Maskva ir nusileisdavo Kaune.

1935 metais Vilniaus oro uoste buvo sumontuota ir sėkmingai veikė vadinamoji "kursglisadinė" sistema "Lorenz". Jos paskirtis - padėti įgulai sėkmingai nutupdyti lėktuvą sudėtingomis oro sąlygomis. Beje, vilnietiškoji sistema buvo trečioji Europoje. Kitos dvi buvo sumontuotos Berlyne ir Varšuvoje.

Kas žino, kaip būtų baigęsis istorinis S.Dariaus ir S.Girėno skrydis per Atlantą, jeigu anuomet būtų jau veikusi skrydžių valdymo tarnyba?

Technika ir pinigai

Kas pasikeitė skrydžių valdymo srityje per pastaruosius 50 metų?

Atsakymas skambės paradoksaliai, bet jis bus vienareikšmis: ogi nieko.

Kaip vakar, taip ir šiandien skrydžių valdymo tarnybos užduotis ta pati - užtikrinti skrydžių saugumą, paprasčiau tariant, sekti, kad išilginiai, šoniniai ir vertikalūs atstumai tarp lėktuvų neviršytų saugios ribos.

Atrodytų, viskas labai paprasta, tačiau...

Ką reiškia įvykdyti šią užduoti esant šiuolaikiniam itin intensyviam oro eismui.

Keičiasi skrydžių valdymo technologijos, kaip ir buvusio "starterio" pagalbinės priemonės. Kasmet atsiranda vis tobulesnių radiolokacinių sistemų, galingesnių ryšio stočių. Tačiau žmogaus prie pulto niekuomet neatstos mašina. Kad ir kokia tobula būtų technika, paskutinis, lemiamas žodis priklauso jam - skrydžių vadovui.

Beje, pabaigoje šiek tiek apie pinigus.

Neretai ne be pagiežos gaidelės balse sakoma: "Oro navigacijai" pinigai krinta iš dangaus". Tai toli gražu ne tiesa.

Aviacijos bendrovės pinigus moka už geras ir patikimas oro navigacijos paslaugas, kurios teikiamos visiems be išimties lėktuvų ekipažams, kertantiems mūsiške oro erdvę arba vykdantiems skrydžius į mūsų šalį.

O pinigai tokie: pernai užsienio aviakompanijos sumokėjo kone 55,6 mln. litų, lietuviškos bendrovės - bemaž 8,7 mln litų.

Suprantama, tuos pinigus uždirbo visi VĮ "Oro navigacija" darbuotojai, bet skrydžių vadovų indėlis čia - didžiausias.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"