Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

Pabrango draudimas: drausmingi vairuotojai moka už “kelių gaidelius“

 
2017 06 21 9:40
Gyventojų ir komercinių įmonių tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje padarytos žalos suplakamos viename katile - į bendrą rinkos nuostolį, ir pagal tai nustatoma, kokias įmokas imti iš visų draudėjų.
Gyventojų ir komercinių įmonių tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje padarytos žalos suplakamos viename katile - į bendrą rinkos nuostolį, ir pagal tai nustatoma, kokias įmokas imti iš visų draudėjų. LŽ archyvo nuotraukos

Pavasarį Lietuvoje drastiškai pakilo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, kurio negali atsisakyti nei fiziniai, nei juridiniai asmenys, tarifai – sutartys brango 20–30 procentų. Tačiau draudikai kantrių vairuotojų protesto nesulaukė, o valstybė privalomų paslaugų rinkos tarifų nereguliuoja – už jos priežiūrą atsakingas Lietuvos bankas kainomis nė nesidomi. Atlaidi ir Konkurencijos taryba – esą tai, kad privalomojo draudimo kainos pakeltos beveik vienodai ir vienu metu, nereiškia bendrovių kartelinio susitarimo.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) drastiško pabranginimo akciją draudikai surengė taip tyliai, kad beveik galima garantuoti – apie pabrangusius draudimo polisus tikrai žino dar ne visi draudėjai. Šokas dažną vairuotoją ištinka tuomet, kai baigiasi jo senojo privalomojo draudimo terminas, ir privalu vėl apsidrausti.

Nėra oficialių duomenų, kiek pabrango TPVCAPD. Skaičiavimai – tik apytikriai. Iš septynių Lietuvoje veikiančių draudimo kompanijų, kurias apklausė „Lietuvos žinios“, į šį klausimą aiškiai atsakė dvi – bendrovės „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialas ir „Ergo Insurance“ Lietuvoje. Anot „Seesam“ atstovo Eugenijaus Mažulio, palyginti su praėjusių metų pavasariu-vasara, vidutiniškai TPVCAPD tarifas esą didintas 15–17 procentų. Bendrovės „Ergo Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius skaičiavo, kad 2017 metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su pernai sausiu-kovu, draudimas fiziniams asmenims vidutiniškai pabrango 25 proc., juridiniams – 17 procentų.

Draudikai atvirai pasakė: TPVCAPD kaina beveik visiems vairuotojams pakilo dėl to, kad neva jie privalo solidariai apmokėti nedrausmingųjų – chuliganų, girtuoklių, taip pat „kelių gaidelių“ ir verslo žalas.

Privalomo pasiūlymo kainos nepasirinksi

„Analizuodami draudimo bendrovių duomenis, matome, kad šių metų pirmojo pusmečio vidutinė TPVCAPD įmoka rinkoje buvo 67 eurai, o pernai vidutinė metų įmoka – 57 eurai. Draudimo bendrovėje „Seesam“ šių metų pirmąjį ketvirtį vidutiniškai už transporto priemonės vairuotojo privalomąjį draudimą buvo prašoma 59 eurų, pernai – 51 euro“, – tvirtino E. Mažulis.

Tačiau jis pripažino, kad tiksliai apskaičiuoti vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pabrangimo mastą Lietuvoje yra labai sunku, nes draudikai neva „TPVCAPD kainas skaičiuoja individualiai kiekvienam draudėjui“, ją neva žino tik pats asmuo, kuriam draudikai internetu ar per draudimo brokerius pasiūlymą įteikia individualiai.

Teigiama, jog šiandien draudimo liudijimas brangiausiai kainuoja dvejų metų vairavimo stažo neturintiems arba nuolat į eismo įvykius patenkantiems jaunesniems nei 25-erių vairuotojams.

Tomas Nenartavičius: "Nedrausmingiems vairuotojams padengti jų pačių sukeltus nuostolius yra nepakeliama finansinė našta, todėl kaina auga ir nepatekusiems į eismo įvykius vairuotojams. Draudimo versle tam tikra prasme egzistuoja kolektyvinė atsakomybė."
Tomas Nenartavičius: "Nedrausmingiems vairuotojams padengti jų pačių sukeltus nuostolius yra nepakeliama finansinė našta, todėl kaina auga ir nepatekusiems į eismo įvykius vairuotojams. Draudimo versle tam tikra prasme egzistuoja kolektyvinė atsakomybė."

Bet skaitytojai „Lietuvos žinioms“ pasakoja, kad šiemet privalomojo draudimo liudijimai beveik visiems „individualiai“ pabrango 30 procentų. Patyrę, tvarkingi, dešimtmečius avarijų nesukėlę sostinės vairuotojai, kurie pernai mokėjo 50–60 eurų, šiemet pasakoja iš visų draudikų gavę vienodus pasiūlymus – 85–90 eurų už draudimą metams.

Beveik trečdaliu brangesnį nei pernai TPVCAPD liudijimą buvo priverstas įsigyti ir vieno atokaus Lietuvos miestelio pensininkas, nors jis pasakojo per pastaruosius dešimt metų nesukėlęs nė vieno eismo įvykio ir nebaustas policijos dėl jokių Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Neturi žmogus ketinimų važinėti ir užsienyje ar leisti naudotis mašina kitiems vairuotojams.

„Internetu nesinaudoju, dėl to naudojuosi rajono centre dirbančio draudimo brokerio paslaugomis. O šis man draudimo brangimo priežasčių smulkiai neaiškino, sakė, visiems, ne tik man, padidinta privalomojo draudimo kaina. Vėliau pasiteiravau kaimyno, ar ir jis šiais metais už draudimą sumokėjo tiek brangiai, kiek ir aš. Pasirodo, jam draudimo tarifas irgi padidintas, nors kiek mažiau. Neįsigyti privalomojo draudimo negali – mokėsi baudą. O pasirinkimo irgi nėra – kažkodėl visų draudikų pasiūlymai beveik vienodi“, – stebėjosi „Lietuvos žinių“ pašnekovas.

Neįsigyti privalomojo draudimo negali – mokėsi baudą. O pasirinkimo irgi nėra – kažkodėl visų draudikų pasiūlymai vienodi.

Pensininkas mokės ir už vežėjus

Dienraščio apklaustos draudimo kompanijos net nebandė slėpti, kad pakilus vidutinėms TPVCAPD kainoms draudimas vieniems vairuotojams pabrango daug daugiau nei kitiems.

„Draudimo paslaugų įkainiai rinkoje nuolat koreguojami. Nors privalomasis draudimas brango daugumai vairuotojų, bet ne visiems kainos keitėsi vienodai. Vieni vairuotojai pajuto nežymų kainos padidėjimą ar net sumažėjimą, o kitiems transporto draudimo paslaugos brango daugiau. Draudimo įmoka išliko nepakitusi ar sumažėjo tiems vairuotojams, kurie nepatyrė eismo įvykių arba atitiko mažiau rizikingų segmentų kriterijus. Pavyzdžiui, turi ilgą be eismo įvykių vairavimo stažą, gyvena ne mieste, nuosavu automobiliu nekeliauja į užsienį, vairuoja mažos galios automobilį ir t. t.“, – aiškino „Ergo“ bendrovės Draudimo departamento direktorius T. Nenartavičius

Bet jis pripažino, kad dėl šį pavasarį staiga padidintų TVPCAPD tarifų „labiau kaltas ne individualus vairuotojų elgesys kelyje, o jų kolektyvinė atsakomybė“.

„Nedrausmingiems vairuotojams transporto draudimo paslaugos brangsta sparčiau nei vairuotojams, nepatekusiems į eismo įvykius. Tačiau nedrausmingiems vairuotojams padengti jų pačių sukeltus nuostolius yra nepakeliama finansinė našta, todėl kaina auga ir nepatekusiems į eismo įvykius vairuotojams. Draudimo versle tam tikra prasme egzistuoja kolektyvinė atsakomybė“, – atviravo „Ergo Insurance“ Lietuvoje atstovas.

Jam pritarė ir kiti draudikai. „Mūsų duomenimis, 2016 metais į avarijas pakliuvo vidutiniškai 6 iš 100 privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu apsidraudusių klientų, tai yra dešimtadaliu daugiau nei ankstesniais metais. Per praėjusius metus išaugo per eismo įvykius patiriama vidutinė žala – ji pasiekė 900 eurų. Pernai vidutinė žala padidėjo 6 proc., šiemet ji toliau auga ir jau didesnė 4 procentais“, – tvirtino bendrovės „Lietuvos draudimas“ (LD) Draudimo rizikos departamento direktorius Julius Kondratas.

Jo teigimu, specialistai suskaičiavo, kad TVPCAPD segmente per kelerius pastaruosius metus transporto priemonių draudimo savikaina išaugo 30 procentų. „Lietuvos banko (LB) duomenimis, per pastaruosius dešimt metų Lietuvos privalomojo draudimo rinka patyrė apie 110 mln. eurų nuostolių, kuriuos draudikai yra priversti dengti iš kitų veiklų. Treti metai draudimo kompanijos ir policija stebi nevaldomai didėjantį avarijų skaičių – po 9–10 proc. kasmet. Kaip neseniai informavo LB, TPVCAPD 2016 metų rezultatas buvo blogiausias per pastaruosius 8 metus, pernai šio segmento draudimo rinka patyrė 19,4 mln. eurų nuostolių“, – pabrėžė J. Kondratas.

Pasak ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ marketingo ir komunikacijos vadovės Alinos Stankevičienės, didinti TPVCAPD tarifus verčia ir nuolat brangstančios automobilių remonto paslaugos. „Nuo 2016 metų, augant šalies ekonomikai, matėme brangstančius transporto priemonių remonto darbus, o didėjantis avaringumas lėmė didesnį draudimo išmokų skaičių“, – aiškino A. Stankevičienė.

Tačiau, kaip aiškėja iš draudimo rinkos priežiūrą atliekančio Lietuvos banko rašto dienraščiui, drausmingiems patyrusiems vairuotojams tenka dengti ne vien vairuotojų chuliganų daromas žalas, bet ir dėl komercinių įmonių, kurių dauguma yra krovinių vežėjai, kaltės atsiradusias.

Nors 2016-aisiais, palyginti su 1990-2007 metais, eismo įvykių buvo daug daugiau, kartais - net dvigubai, iš civilinės atsakomybės privalomojo draudimo surinktų lėšų užtekdavo apmokėti visas žalas.
Nors 2016-aisiais, palyginti su 1990-2007 metais, eismo įvykių buvo daug daugiau, kartais - net dvigubai, iš civilinės atsakomybės privalomojo draudimo surinktų lėšų užtekdavo apmokėti visas žalas.

Lietuvos bankas pripažino, jog „analizuojant viso TVPCAPD rezultatus įtraukiami visų apdraustų transporto priemonių, kurių valdytojai yra tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, duomenys“.

Suprask, komercinių įmonių ir Lietuvoje, ir net užsienyje padarytos žalos suplakamos viename katile – į bendrą rinkos nuostolį, ir pagal tai nustatoma, kokias įmokas imti iš visų draudėjų.

Bet Lietuvos bankas čia jokios problemos nemato. „Mūsų turimi duomenys rodo, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nuostoliai yra patiriami tiek fizinių asmenų, tiek ir juridinių asmenų srityje, tad nebūtų teisinga teigti, kad viena kuri nors vairuotojų grupė dengia kitos nuostolius“, – teigiama Lietuvos banko rašte.

Valstybinės priežiūros institucijos – bejėgės

Staigus privalomojo draudimo tarifų padidinimas visoje rinkoje beveik vienodu tempu ir vienu metu daliai vairuotojų sudarė įspūdį, kad draudimo kompanijos galėjo veikti sutartinai, o jų paaiškinimai dėl avarijų skaičiaus didėjimo – tik dūmų užsklanda.

Juolab kad avarijų keliuose nuo 2005 metų, kai keliuose registruotas 6771 eismo įvykis, iki 2011 metų (3266) sumažėjo daugiau nei perpus, o 2016-aisiais (3280), Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, jų vis dar buvo įvykę 4,5 proc. mažiau nei 2012-aisiais (3418).

Galbūt draudimo kompanijos, pasinaudodamos privalomuoju draudimu, kurio vairuotojai negali atsisakyti, nutarė pasididinti savo pelną? Draudikai tokias prielaidas neigia.

Konkurencijos tarybos Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Ritos Karpuvienės teigimu, esą vien faktas, kad tam tikru laikotarpiu pakilo atitinkamos prekės ir paslaugos kaina, savaime nesudaro pagrindo įtarti galimą kartelį. „Įtaką kainoms ir jų pokyčiams įvairiose rinkose daro daugelis ekonominių veiksnių, todėl kainų pasikeitimai gali būti objektyviai paaiškinami. Šiuo atveju reikėtų nepamiršti draudimo paslaugų specifikos, t. y. kiekvieno draudimo poliso kaina nustatoma įvertinus įvairias rizikas: situaciją rinkoje, avaringumą, kitas aplinkybes, kurios gali daryti tiesioginį poveikį draudimo tarifui“, – komentavo R. Karpuvienė.

„Nedrausmingiems vairuotojams padengti jų pačių sukeltus nuostolius yra nepakeliama finansinė našta, todėl draudimo versle tam tikra prasme egzistuoja kolektyvinė atsakomybė.

TPVCAPD rinkos priežiūrą atliekančio Lietuvos banko Draudimo priežiūros skyriaus viršininko Mariaus Dumbausko tvirtinimu, jo „informacijos apie kainas (draudimo tarifus – aut.) Lietuvos bankas nerenka“. „Galima būtų tik pasakyti, kad draudimo (TPVCAPD – aut.) įmokų ir išmokų augimo tempas yra beveik identiškas“, – komentavo jis.

Lietuvos banko paprašius paaiškinti, ką tuomet reguliuoja jos LB Draudimo priežiūros skyrius, jei paprastam vairuotojui svarbiausias – privalomasis draudimas ir TPVCAPD tarifai, – šio priežiūros skyriaus nedomina, iš LB gautas toks raštiškas atsakymas: „Banko priežiūra yra orientuota būtent į draudimo įmonės finansinį efektyvumą, t. y. siekį užtikrinti, kad draudimo įmonė visada galėtų įvykdyti visus savo įsipareigojimus pagal visas draudimo sutartis. Priežiūra vartotojų srityje yra susijusi su tam tikrų imperatyvių reikalavimų laikymosi užtikrinimu (pavyzdžiui, Draudimo įstatyme numatyti išmokos išmokėjimo terminai, informacijos apie įvykio tyrimo eigą pateikimas ir pan.), taip pat ginčų tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių nagrinėjimu.“

Žodžiu, kol vartotojai nesikreipė dėl galbūt pažeistų jų teisių, Lietuvos bankas nė piršto juos ginti nepajudins.

Avaringumo Lietuvoje statistika 2007–2016 metais

MetaiRegistruotų eismo įvykių skaičius
20076448
20084795
20093827
20103530
20113266
20123392
20133418
20143255
20153033
20163280

Šaltinis: LAKD.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"