TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Pakelių žibintai rūdija nenušvitę

Magistralių pakelėse gausiai prismaigstyta apšvietimo stulpų, bet sutemus krašto kelius vis tiek gaubia tamsa - įjungiamas tik vienas kitas žibintas. Valdininkai didžiuojasi taupantys lėšas elektrai. Tuo metu milijoninės investicijos rūdija nenaudojamos.

Susisiekimo ministerija pranešė per metus sutaupiusi ir į biudžetą grąžinusi 1,418 mln. litų. Vairuotojams beliko su apmaudu žvelgti į naujieną: tikslingai ir laiku perskirsčius laisvas lėšas susisiekimo srityje, šie pinigai tikrai būtų pravertę nors daliai problemų šalies keliuose išspręsti.

Tokios sumos būtų pakakę kas naktį įjungti visus pakelėse rymančius apšvietimo žibintus ir taip išgelbėti ne vieną gyvybę.

Laukia geresnių laikų

Rekonstruojant kelius nuolat kalbama, kaip svarbu įrengti jų apšvietimą ir kelkraščiuose kasmet pastatoma vis daugiau kelio žibintų. Tačiau visi jie niekada nešviečia - įjungiamas vos kas antras arba kas trečias žibintas, kai kuriuose kelių ruožuose - nė vienas, tad brangūs įrenginiai rūdija, stovėdami be naudos.

Dėl pavienių įjungtų žibintų kelią nukloja šviesos apskritimai, o tarp jų lieka šešėliai, kuriuose pėstieji arba gyvūnai tampa nematomi.

Kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius pabrėžė, jog keleto žibintų įjungti nepakanka, kad kelias būtų laikomas apšviestu. "Nereikia sakyti, kad visi ruožai, kuriuose įrengtas apšvietimas, iš tikrųjų yra apšviesti. Kai kur jis apskritai neveikia arba sumažintas taip, kad šviesa matosi tik pakėlus galvą į lempą. Visas kelio paviršius turi būti šviesus, tik tada jis laikomas apšviestu", - aiškino pašnekovas.

Tačiau Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis esamos padėties nelaiko prasta. Pasak jo, šįmet įžiebta jau daugiau žibintų, o tai, kad nedega "tik kas antras", ministras laiko laimėjimu. Jis pabrėžė, kad sunkmečiu magistralėse įsižiebdavo vos kas trečias ketvirtas žibintas.

"Kiekvieną žibintą įjungti - per brangu, bet tikimės, kad augant ekonomikai atsiras lėšų įjungti visus žibintus", - sakė ministras. Jis taip pat neįžvelgė problemos dėl to, kad daugybė žibintų rekonstruotuose kelių ruožuose pastatyti ir vis dar statomi iš anksto žinant, kad lėšos investuojamos, bet artimiausiu metu jie nebus naudojami.

E.Masiulio įsitikinimu, rekonstruojant kelią geriau įrengti tiek žibintų, kiek numatyta pagal reikalavimus, tikintis, kad ateityje jie bus naudojami.

Beje, tokios viltys Lietuvoje puoselėjamos jau ne vieną dešimtmetį, pavyzdžiui, 1982-aisiais pastatytą antrąjį Gariūnų tiltą Vilniuje irgi "papuošė" apšvietimo žibintai - matyt, tikėtasi juos įjungti "geresniais laikais". Bet lempų taip ir neatsirado ant surūdijusių  stulpų, nes 2011 metais, vykstant tilto rekonstrukciją, jie tiesiog buvo nugriauti.

Milijonus randa, tūkstančių - ne

Lietuvos valstybinės reikšmės automobilių keliuose šiuo metu apšvietimas įrengtas apie 305,688 kilometro atskirų kelių ruožų. Dar daugiau apšvietimo stulpų įrengta savivaldybių keliuose ir miestų gatvėse.

Kiek iš viso žibintų stovi krašto pakelėse, nežinoma, bet kadangi pagal techninius reikalavimus įrenginiai statomi maždaug per 4-5 kartus didesnį atstumą nei stulpo aukštis, galima apskaičiuoti, kad žibintai sustatyti maždaug 50 metrų atstumu vienas nuo kito.

Vadinasi, šalies pakelėse stovi daugiau nei 6 tūkst. žibintų. Tačiau sutemus daugiau nei pusė jų neįjungiami.

VĮ Vilniaus regiono keliai inžinierius Saulius Batvinskas patvirtino, jog pastaraisiais metais nebuvo nė vienos nakties, kad būtų įjungti visi žibintai, dažniausiai įžiebiamas kas trečias, o kai kurie kelių ruožai apskritai visada skendi tamsoje.

"Pavojingiausiuose ruožuose įjungiame žibintus, o ne tokiuose pavojinguose - išjungiame", - teigė jis. Pašnekovas taip pat patvirtino, kad kas naktį įjungiami tie patys žibintai, o kiti jau keletą metų laukia geresnių laikų.

Nors daugybė žibintų nenaudojama, dar daugiau jų planuojama įrengti netrukus. Šįmet planuojama įrengti apšvietimą bent šešiuose kelio ruožuose bei sankryžose.

Tokios statybos kainuoja milijonus litų, todėl gana keistai atrodo pasiteisinimai, kad dėl didelių investicijų neužtenka lėšų keletą tūkstančių litų siekiančioms sąskaitoms už apšvietimui sunaudojamą elektrą apmokėti. Pavyzdžiui, ruožo Vilnius-Utena apšvietimas per mėnesį atsieina tik apie 5 tūkst. litų. Tai nėra daug, palyginti su kelių statybos kaina, įvairiems projektams ar kitoms reikmėms išleidžiamų pinigų sumomis.

Savų pinigų gaila

Stebint, kaip skirtingai naudojamos lėšos skirtingoms reikmėms, peršasi tik viena mintis - savų pinigų elektrai gaila, o apšvietimo stulpų galima pristatyti pasinaudojus Europos Sąjungos lėšomis ir laukti tos dienos, kai bus pasiryžta taupyti kitaip, ne žmonių gyvybių sąskaita.

Apšvietimo svarbos eismo saugumui neneigė nė vienas pašnekovas, bet taupymo kampanija šioje srityje įsukta itin stipriai. 

Pasak Lietuvos kelių direkcijos (LKD) Eismo saugumo skyriaus vyriausiojo specialisto Rimanto Misevičiaus, pirmiausia stengiamasi apšviesti tuos kelių ruožus, kuriuose vyksta intensyvus pėsčiųjų, dviračių ir kitų transporto priemonių eismas - dažniausiai tai yra sankryžos ir priemiesčių zonos. Taip pat specialistai vadovaujasi VĮ Transporto ir kelių tyrimo instituto pateiktais "juodųjų dėmių" ir avaringų ruožų valstybinės reikšmės keliuose analizės duomenimis ir eismo saugos gerinimo pasiūlymais.

Pašnekovas patvirtino, kad apšvietimas apmokamas kelių priežiūrai skirtomis lėšomis. "Daugelyje kelių ruožų dėl gerokai sumažinto finansavimo ir išaugusių įkainių tenka taupyti elektros energiją retinant apšvietimą teikiančių šviestuvų skaičių, trumpinant apšvietimo veikimo laiką, įjungiant apšvietimą tik pavojingiausiu paros laiku bei kitomis priemonėmis. Manome, kad geriau silpnesnis apšvietimas, negu jokio", - aiškino R.Misevičius.

Pasak jo, taupymo būdus ir metodus pasirenka kiekvieno regiono kelius prižiūrinčios valstybės įmonės, be to, pastaruoju metu vis plačiau pradedama diegti energiją taupantys apšvietimo prietaisai ir sistemos, naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai.

Viena efektyviausių

Kelio ruožų apšvietimas yra viena efektyviausių inžinerinių saugaus eismo priemonių tiek Lietuvos, tiek ir kitų pasaulio valstybių automobilių keliuose. "Didelė dalis informacijos, apdorojamos eismo dalyvio, yra regimoji, todėl matomumo sąlygos turi labai svarbią reikšmę eismo saugumui ir eismo dalyvio patogumui. Kelio apšvietimas sumažina eismo įvykių skaičių tamsiu paros metu, nes suteikia galimybę greičiau pastebėti kitus eismo dalyvius, geriau įvertinti eismo sąlygas, suvokti supančią aplinką", - aiškino pašnekovas. Tamsoje žmogaus akys sunkiai išskiria objektų detales, judėjimą kelyje, o pėstieji šalikelėje lieka beveik nematomi.

LKD duomenimis, daugelyje kraštų atlikti tyrimai rodo, kad įrengus kelio apšvietimą apie 65 proc. sumažėja eismo įvykių, kuriuose žūva eismo dalyviai, daugiau nei 35 proc. sumažėja eismo įvykių, kuriuose būna sužeidžiami eismo dalyviai, o eismo įvykių materialiniai nuostoliai sumažėja apie 15 procentų. Apšvietus avaringus kelio ruožus, eismo įvykių, kuriuose nukenčia pėstieji, sumažėja net iki 50 procentų.

"Matomumas - vienas svarbiausių saugaus eismo faktorių. Kuo daugiau šviesos, tuo geriau, tuo daugiau nelaimių būtų išvengiama", - apgailestavo G.Aliksandravičius. Tokio veiksmingumo, kaip kelio apšvietimas, negali pasiūlyti daugybė gerokai brangesnių priemonių, tačiau kol nebus atsisakyta perdėto taupymo, nelaimių skaičius nemažės. Šįmet Lietuvos keliuose jau užgeso beveik trigubai daugiau gyvybių, nei tuo pačiu metu pernai - net 22, o metai dar tik prasidėjo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"