Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

Parkavimo vieta centre – ir už automobilio kainą

 
2017 08 11 11:30
Vidutinio ir prestižinio būsto pirkėjai pakloja įspūdingas sumas, kad turėtų kur šalia namų pasistatyti automobilį.
Vidutinio ir prestižinio būsto pirkėjai pakloja įspūdingas sumas, kad turėtų kur šalia namų pasistatyti automobilį. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Automobilio parkavimo vieta perkant prestižinį būstą gali kainuoti ir 25 tūkst. eurų. Už tokią sumą pavyktų nusipirkti naujutėlaitį automobilį tiesiai iš salono. Tačiau nekilnojamojo turto plėtotojai teigia, kad parkavimo vietos pardavinėjamos nuostolingai arba už savikainą, tad ir pasigendant jų paklausos kainos nemažinamos.

Automobilių parkavimas sostinės centre šiemet pabrango daugiau nei trečdaliu, be to, apmokestinamos teritorijos plečiamos – nemokamai automobilio nepastatysi ir periferinėse centro gatvėse. O nuošalesniuose miegamuosiuose rajonuose automobilių stovėjimo aikštelės neretai būna perpildytos, tad automobilio statymo vietos paieška tampa nuolatiniu gyventojų galvos skausmu. Todėl nenuostabu, kad perkantiems būstą galimybė įsigyti parkavimo vietą yra itin aktuali. Vis dėlto ne kiekvienas ryžtasi už ją pakloti tūkstantinę sumą. Nekilnojamojo turto (NT) specialistai pažymi, kad naujos statybos daugiabučių parkavimo vietų kainos pūtėsi net kelis kartus.

Brangios ir nuostolingos

Pasak Audriaus Šapokos, NT bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovo, automobilių stovėjimo aikštelių vietų, siūlomų perkant naujos statybos gyvenamąjį būstą, kainos per penkerius metus gerokai ūgtelėjo. Ekonominės klasės NT projektų segmente viena parkavimo vieta požeminėje aikštelėje anksčiau kainavo 6–12 tūkst. litų (2–3 tūkst. eurų), o šiandien kaina svyruoja tarp 5 ir 8 tūkst. eurų.

Vidutinės klasės projektų segmente viena parkavimo vieta požeminėje aikštelėje, anot eksperto, šiuo metu gali kainuoti nuo 8 iki 13 tūkst. eurų, o prestižinės klasės segmente – ir 25 tūkst. eurų.

Kainų augimą A. Šapoka aiškino bendrų statybos sąnaudų didėjimu, ganėtinai sparčia naujos statybos projektų plėtra ir koncentracija, kartu dėl to augančiais transporto srautais Senamiestyje, Užupyje, Naujamiestyje, Žvėryne ir miegamuosiuose rajonuose arba atskirose jų dalyse (lieka vis mažiau vietų parkingui), taip pat dideliu naujakurių suinteresuotumu turėti vietą automobiliui statyti. „Visuomet galioja pasiūlos ir paklausos santykis. Tačiau šiandieniniame padidėjusių kainų ir miesto plėtros kontekste situaciją vertinčiau kaip ganėtinai subalansuotą“, – sakė jis.

Tačiau Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) komunikacijos ir rinkodaros vadovė Justina Juršytė teigė, kad kalbos apie augančias parkavimo vietų kainas yra veikiausiai nepagrįstos. Esą dauguma NT plėtotojų parkavimo vietas parduoda už savikainą. Asociacijos duomenimis, antžeminės parkavimo vietos vidutinė kaina Vilniuje, toliau nuo centro, siekia 5 tūkst. eurų, o centrinėje dalyje, kur įrengtos požeminės stovėjimo aikštelės, kainos didesnės.

„Plėtotojams statyti stovėjimo aikšteles iš esmės nuostolinga, nes jos dažnai parduodamos be antkainio ar su minimaliu antkainiu. Tačiau parduoti parkavimo vietas kartais užtrunka kelerius metus. Bent iki šių metų turėjome labai daug projektų, kurių plėtotojai neparduodavo visų parkavimo vietų. Ir tikrai buvo nemažai situacijų, kai gyventojai skųsdavosi, kad neturi kur statyti automobilių, nors buvo iki 30 proc. neparduotų parkavimo vietų“, – pasakojo J. Juršytė.

Taip esą susidaro užburtas ratas, kai pirkėjai delsia įsigyti brangią parkavimo vietą, o NT plėtotojai neturi galimybių mažinti kainas.

Prabangiam būstui – kelios vietos

A. Šapoka taip pat teigė, kad požeminės automobilių stovėjimo aikštelės statyba projektų plėtotojams paprastai yra nuostolinga – vietų šiose aikštelėse pardavimas nekompensuoja statybos sąnaudų. Tačiau projektų plėtotojai esą suvokia, kad nesuteikiant parkavimo galimybių realizuoti NT sudėtingiau, todėl stengiasi numatyti būsimą parkavimo vietų poreikį ir įrengti jų pakankamai.

NT bendrovės „Eika“ Plėtros departamento direktorius Martynas Žibūda, remdamasis bendrovės praktika, neigė, kad parkavimo vietų kainos augo. Anot jo, standartinė parkavimo vieta antžeminėje aikštelėje kainuoja apie 4,3 tūkst. euro – tiek pat, kiek kainavo litais (15 tūkst. litų).

„Bet yra ir pigesnių, ir brangesnių variantų. Daugiaaukštėje aikštelėje Pilaitėje vieta viršutiniame aukšte kainavo apie 1,5 tūkst. eurų, žemiau – 3 tūkst. eurų, o arčiau įėjimo į laiptinę – apie 4,3 tūkst. eurų. Vidutinės klasės parkavimo vieta, kuri, pavyzdžiui, yra su specialia stogine ar terasa virš parkavimo vietos, gali kainuoti ir apie 10 tūkst. eurų, – dėstė jis. – Skirtingą kainą lemia skirtinga NT projektų klasė, techninės galimybės aikštelę įrengti.“

Pašnekovas patvirtino, kad plėtojant vidutinės ir aukštesnės klasės projektus apgalvoti parkavimo galimybes yra itin svarbu. Pavyzdžiui, prestižinės klasės projekto J. Basanavičiaus gatvėje parkavimo vieta požeminėje aikštelėje kainuoja apie 17 tūkst. eurų. Nepaisant didelės kainos, paklausos tikėtasi didelės, todėl vietų įrengta dvigubai daugiau negu butų.

„Sprendėme dilemą, ar įrengti dvigubai daugiau požeminės aikštelės vietų, nes tam reikėjo kasti giliau, kloti visiškai kitokius pamatus, įrengti du liftus, o visa tai labai pabrangina statybą. Mums, kaip plėtotojams, statyti tokią požeminę aikštelę yra nuostolinga. Tačiau tai padarėme suprasdami konkurenciją ir ten gyvensiančių žmonių poreikius – perkantys didžiulį būstą važinėja ne su vienu automobiliu. Beveik visos šios vietos realizuotos“, – pasakojo M. Žibūda.

Kita vertus, kiekvienas atvejis, kaip pažymėjo jis, – unikalus. Antai tame pačiame Senamiestyje, Tilto gatvėje, parkavimo vietų įrengta perpus mažiau nei butų, ir tai esą nesutrukdė rasti pirkėjų. Savivaldybė tuo metu pirkėjams siūlė itin patrauklų 30 eurų metinį mokestį už galimybę automobilį statyti Tilto ir aplinkinėse gatvėse. Šį variantą nemažai būsto pirkėjų ir pasirinko.

Griebti ar delsti?

Naujakuriai, ką tik ištuštinę kišenes pirkdami būstą, kartais neskuba mokėti dar vienos solidžios sumos automobilio vietai įsigyti, – tai tikisi padaryti vėliau, apsižiūrėję, ar aplinkinėje teritorijoje pavyksta rasti nemokamų automobilio statymo vietų. Tačiau dalis NT plėtotojų vėliau kiek pakelia parkavimo vietų kainas.

„Prestižinio būsto pirkėjai iš karto žino, kad parkavimo vietą pirks, jie sąmoningi, tiesa, juos ir situacija verčia tuo pasirūpinti. Gal ir parkavimo vietos kaina, palyginti su būsto kaina, nėra labai skausminga. Tuo tarpu ekonominės klasės pirkėjai labai jautrūs kainai, jie skaičiuoja kiekvieną eurą, ir jeigu gali, atideda pirkimą. Jei tai yra pirmas namas dideliame kvartale, gal ir pamatuotai gali tikėtis, kad ras kur aplinkui nemokamai automobilį pastatyti. Bet po trejų metų atsiranda įtampa. Šias situacijas žinodami stengiamės sudaryti kainodarą ir taikome privalomą parkavimo vietos pirkimą, ypač jei perkamas didesnis būstas. Mažesniems butams parkavimo vietą ne visada priskiriame“, – pasakojo M. Žibūda. Jo teigimu, „Eika“ parkavimo vietų kainų, priklausomai nuo statybos etapo, nedidina.

Tačiau A. Šapoka patvirtino, kad tokių atvejų praktikoje pasitaiko. „Tai labai priklauso nuo konkrečios projekto vietos. Jei projektas plėtojamas miesto dalyje, kur nėra pakankamai parkavimo vietų gatvėje arba šalia esančių parkavimo aikštelių projekte numatytų vietų skaičius nedidelis, dažnai kainos statybos pabaigoje šiek tiek išauga. Kita vertus, pradiniame etape ir butų kainos gali būti mažesnės, – aiškino jis. – Pavyzdžiui, Pašilaičiuose investuotojai įrengė didelį kiekį parkavimo vietų, tikėdamiesi jas išnuomoti. Tačiau gyventojai, kiek man žinoma, gana konservatyviai renkasi savo automobilį statyti gatvėje; tokiomis aplinkybėmis nėra jokio preteksto didinti kainas.“

Siekiamybė – mažiau automobilių

LNTPA, kaip pasakojo J. Juršytė, yra atlikusi apklausą, kuri parodė, jog parkavimo vieta būstą perkantiems sau yra tik ketvirtoje vietoje pagal svarbą. „Matome, kad žmonių mentalitetas keičiasi – vis mažiau žmonių reikia nuosavo automobilio. Tai lemia pasaulinės tendencijos ir jaunimo požiūris į automobilį bei nuosavybę apskritai. Vilniuje vis sunkiau jaustis komfortiškai su automobiliu. Asociacija bando šviesti žmones, kad Vilnius turi judėti žalio miesto kryptimi“, – sakė ji.

Skandinavijoje, kaip pažymėjo pašnekovė, parkavimo vietos ribojamos, jų skaičius kiekvienais metais mažėja. „Pavyzdžiui, Kopenhagoje negalima pastatyti daugiau kaip vienos parkavimo vietos keturiems butams. Pas mus atvirkščiai: miesto pakraščiuose turime reikalavimą įrengti keturias vietas keturiems butams. Kopenhaga skatina susisiekimą dviračiais, viešąjį transportą, automobilių dalijimosi paslaugas“, – pasakojo J. Juršytė.

Raimonda Rudukienė, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja, dienraščiui nurodė, kad NT plėtotojas turi įrengti tiek automobilio statymo vietų, kiek numatyta Automobilių stovėjimo reglamente arba kiek numatyta pagal savivaldybės tarybos patvirtintus koeficientus.

Pagal reglamentą vienam daugiabučio namo butui priklauso viena stovėjimo aikštelės vieta. Tačiau taryba atskiru nutarimu gali patvirtinti miesto teritorijos suskirstymą į atskiras zonas ir jose nustatyti automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientus, leidžiančius sumažinti norminį parkavimo vietų skaičių.

O nauja statybos techninio reglamento redakcija numato, kad savivaldybių tarybos gali nustatyti dar mažesnius stovėjimo vietų skaičiaus koeficientus. Tačiau turi būti taikomos „kompensavimo priemonės“: tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai ar įrengiama kita susisiekimo infrastruktūra.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"