TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Pasiligojęs viešasis transportas

2010 05 26 0:00
Atsakingos valdžios institucijos per 20 metų nesugebėjo sukurti patrauklaus ir visiems prieinamo viešojo transporto sektoriaus, todėl dauguma žmonių šiandien mieliau renkasi keliones automobiliu.
LŽ archyvo nuotrauka

Net ir pabrangus degalams daugelis žmonių purtosi minties sėsti į troleibusus ar autobusus, o valdžios tariamos pastangos skatinti gyventojus dažniau naudotis viešuoju transportu kol kas labiau primena tuščius pažadus.

Lietuvos Vyriausybė dar prieš penkerius metus įsipareigojo skatinti žmones dažniau važinėti viešuoju transportu, tačiau iki šiol nesugebėjo pakeisti jų įpročio iš privačių mašinų persėsti į troleibusus ar autobusus. Neseniai Europos Komisijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad daugiau kaip pusė vilniečių į darbą vyksta automobiliu, o penktadalis gyventojų iš viso nesinaudoja viešuoju transportu.

Politikai pripažįsta, jog mūsų viešojo transporto sistema tebėra nepatraukli ir viena labiausiai atsilikusių Europoje. Tačiau greitų permainų šioje srityje jie artimiausiu metu nežada. Tuo metu specialistai apgailestauja, kad atsakingos valdžios institucijos per 20 metų nesugebėjo sukurti patrauklaus, visiems prieinamo viešojo transporto sektoriaus, ir nesistebi, kodėl žmonės mieliau renkasi keliones automobiliu.

Brangu ir nepatogu

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto docentas Saugirdas Pukalskas LŽ akcentavo, kad viešasis transportas yra gerokai pasiligojęs. Pasak jo, nelankstūs maršrutų grafikai ir didelės važiavimo kainos verčia žmones ieškoti kitokių alternatyvų. "Du svarbiausi kriterijai, kurie skatina gyventojus dažniau rinktis viešąjį transportą, tai - patogumas ir pigumas. Bet mes dabar neturime nei vieno, nei kito. Bilietai gana brangūs, trūksta patogių maršrutų, nėra lanksčios keleivių vežimo sistemos. Neretai vykti į darbą automobiliu yra pigiau ir paprasčiau nei troleibusu ar autobusu. Kol taip bus, žmonės tikrai nedegs noru naudotis viešuoju transportu ir taip prisidėti prie aplinkos tausojimo bei švaresnio miesto kūrimo. Tiesą sakant, nematau jokių ženklų, kad netolimoje ateityje gyventojai noriai rinksis troleibusą ar autobusą", - dėstė S.Pukalskas. Docentas pridūrė, jog per pastaruosius 30 metų viešasis transportas prarado apie 30 proc. keleivių, o du trečdaliai šiuo metu eksploatuojamų troleibusų ir autobusų yra senesni negu 10 metų.

Trūksta operatyvaus valdymo

Ilgalaikėje Vyriausybės programoje numatyta dešimtys uždavinių, kaip tobulinti viešojo transporto sistemą. Joje akcentuojama būtinybė visokeriopai skatinti Lietuvos gyventojus naudotis viešojo transporto paslaugomis, jų lygį priartinti prie keleivių vežimo paslaugų kokybės pažangiose Europos Sąjungos valstybėse, laikytis socialinių principų formuojant šio transporto paslaugų pasiūlą ir tarifus. Tačiau ilgalaikės Vyriausybės programos nuostatai kol kas nėra tinkamai įgyvendinami. Viešojo transporto sektoriuje dar esama nemažai spragų.

Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas LŽ aiškino, kad daugiausia problemų kyla dėl operatyvaus valdymo trūkumo. "Viešasis transportas yra vienas miesto modernumo požymių. Deja, Lietuvoje šis sektorius negali pasigirti dideliais laimėjimais. Už viešojo transporto sritį atsakingos miestų savivaldybės, bet joms trūksta operatyvaus valdymo. Susisiekimo ministerija pasirengusi patarti, kaip pertvarkyti šią sistemą, tačiau savivaldybės dažniausiai į mus kreipiasi ne patarimų, o su prašymais skirti viešajam transportui daugiau pinigų", - pabrėžė R.Vaštakas.

Užburtas ratas

Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas Romas Adomavičius LŽ neneigė, kad dabartinė sostinės viešojo transporto sistemos būklė - tai viena iš miesto ligų. Vicemero nuomone, susidarė užburtas ratas: nėra keleivių antplūdžio - nėra pinigų, o kai nėra pinigų, nėra ir galimybių modernizuoti viešojo transporto sistemą. "Tai - liga, ir mes privalome ją gydyti. Šiandien troleibusai ir autobusai gyventojams yra nepatrauklūs, seni, o maršrutai - ne itin patogūs. Pernelyg mažas viešojo transporto greitis taip pat nežavi miestiečių. Maža to, kai kurie intervalai tarp maršrutų siekia net iki pusvalandžio, nors turėtų būti ne daugiau kaip 5 minutės", - akcentavo sostinės mero pavaduotojas.

R.Adomavičius pabrėžė, kad savivaldybė pasigenda Seimo ir Vyriausybės palaikymo. "Norint modernizuoti viešąjį transportą būtina finansinė parama, nes miestas nebeturi lėšų dotacijoms. Tačiau mūsų prašymai nepasiekia politikų ir atsimuša tarsi žirniai į sieną", - pridūrė jis.

Vis dėlto R.Adomavičius tikisi, kad jau rudenį paaiškės, kaip geriausia "gydyti" pasiligojusį viešąjį transportą. Kaip tik tuo metu specialistai baigs rengti galimybių studiją. Ji parodys, kokios priemonės padėtų pasiekti, kad troleibusai ir autobusai taptų patrauklūs ir vilniečiai norėtų jais važinėti.

Siūlo neišradinėti dviračio

Daugelyje Europos miestų viešasis transportas yra itin populiarus. Pavyzdžiui, Berlyne 80 proc. susisiekimo vyksta viešuoju transportu. Paryžiuje ir Prahoje šis skaičius siekia apie 70 procentų. Helsinkio valdžia skatina žmones naudotis miesto transportu mažindama bilietų kainas.

Tuo metu Lietuvoje viešasis transportas negali pasigirti nei populiarumu, nei patrauklumu, nei pigiais bilietais. Susisiekimo viceministras R.Vaštakas pabrėžė, jog norint atgaivinti šį sektorių reikia, kad jis atitiktų keleivių poreikius ir esamus srautus, o savivaldybės racionaliai panaudotų viešajam transportui skiriamas lėšas. R.Vaštako nuomone, svarbu jautriai reaguoti į rinkos pokyčius, optimaliai panaudoti autobusų ir troleibusų talpą, užtikrinti viešojo transporto eismo prioritetą, įdiegti bendrą bilietų sistemą. "Nieko naujo išradinėti nebūtina. Tereikia įgyvendinti šiuos uždavinius ir perimti geriausią Europos miestų patirtį", - įsitikinęs viceministras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"