TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Paskutinė stotelė kelių chuliganams

2010 03 31 0:00
Įsidrąsinę kelių chuliganai ne visada įvertina, kokioje aplinkoje jiems gali tekti praleisti 30 parų.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Greičio ar taurelės mėgėjai dažnai tikisi už savo elgesį keliuose lengvai atsipirkti "pasėdėję". Bet juos ištinka šokas, kai pamato, kokioje aplinkoje teks praleisti iki 30 parų. Viduramžiais statytose, siaubo filmo dekoracijas primenančiose patalpose areštuotuosius pasitinka skurdas, netvarka ir vėsi drėgmė.

Areštinė ir joje praleistas laikas ten nebuvusiesiems asocijuojasi su atostogomis. Tačiau komforto kaip penkių žvaigždučių viešbutyje tikėtis tikrai neverta. XIII amžiaus pabaigoje - XIV amžiaus pradžioje statytas Vilniaus areštinės pastatas yra Žemutinės pilies dalis ir priklauso Kultūros ministerijai kaip vienas iš kultūrinio paveldo objektų. Per šimtmečius jis nedaug pasikeitė, taigi ten patekę sulaikytieji pasijunta kaip viduramžių belangėje.

Pasitinka šiurpi aplinka

Vilniaus areštinės viršininkas Gražvydas Grigalionis LŽ pasakojo, kad Lietuvai esant Sovietų Sąjungos sudėtyje šiame pastate veikė baudos izoliatorius kariškiams, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę buvo įkurta areštinė. Ant storų, seniai remontą mačiusių kamerų sienų galima perskaityti ištisą nubaustųjų istorijų virtinę.

Šioje areštinėje "prisėda" ir asmenys, šiurkščiai pažeidę Kelių eismo taisykles (KET). Ne vieną kelių chuliganą, teismo sprendimu gavusį čia praleisti 7-30 parų, apstulbina itin skurdus interjeras. Tačiau tokioje pačioje aplinkoje tenka dirbti ir pareigūnams. Jiems apgailėtinos būklės patalpos - kasdienybė. Tiesa, daugelį metų planuojama areštinę iškeldinti, bet kol kas jokių konkrečių sprendimų dėl to nepriimta.

"Nėra nieko pastovesnio nei laikina. Planuojame kraustytis jau 10 metų, net daugiau. Yra paruoštas plotas už Vyriausiojo policijos komisariato Birželio 23-iosios gatvėje. Bet kai parengė žemę, atėjo krizė, nėra pinigų. Kada bus pradėtos ir baigtos statybos - niekas nežino", - komentavo G.Grigalionis.

Priežastys neįdomios

Už KET pažeidimus nubaustiems žmonėms areštinėje gali tekti dienas leisti ne tik siaubingomis gyvenimo sąlygomis, bet ir ne itin malonioje kompanijoje. Jie apgyvendinami ankštose kamerose kartu su kitais sulaikytaisiais, padariusiais įvairių nusikaltimų bei administracine tvarka areštuotais asmenimis - nubaustais už chuliganizmą, smulkias vagystes.

G.Grigalionis patvirtino, kad visos areštinėje esančios 54 nuolatos yra užimtos, o esant reikalui čia priimama ir daugiau sulaikytųjų - 60, 80 ar net 100. "Jei asmenys sulaikomi už nusikaltimus, nežiūrėdami, kiek yra vietų, priimame ir daugiau žmonių. Pagal normas galima laikyti 54, tačiau jų kažin kur nepadėsi - namo nenusivesi", - ironizavo jis.

Areštinės viršininkas negalėjo tiksliai atsakyti, kiek įstaigoje esančių žmonių šiuo metu atlieka bausmę už KET pažeidimus, bet tvirtino, kad paprastai jų būna kiek mažiau nei pusė iš visų areštinės "gyventojų".

Nubaustų pažeidėjų įstaigai netrūksta - neretam net tenka palaukti, kol kameroje atsiras laisva vieta. "Mes neskirstome, ar už KET pažeidimus, ar už chuliganizmą, ar už nedidelę vagystę, ar kažką kitą žmogus areštuojamas. Yra tik nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jame yra parašyta, kiek parų jis turi atbūti. Už kokį pažeidimą nuobauda skiriama, statistikos nevedame. Niekas jos neveda, nes ji niekam...", - nutęsė G.Grigalionis.

Lengvos dienos

Nors gyvenimo sąlygos prastos, laikinųjų areštinių gyventojų maitinimas ir priežiūra mokesčių mokėtojams kasmet atsieina šimtus tūkstančių litų. Tuo tarpu nubaustieji lengva ranka nusikrato tūkstantinių baudų ir neprivalo atlikti jokių darbų.

"Administracine tvarka areštuotieji sėdi kamerose, guli, valgo, išeina pasivaikščioti ir vėl būna uždaryti", - jų dienotvarkę apibūdino areštinės viršininkas.

Sulaikytieji tris kartus per dieną gauna karšto maisto - pusryčiams, pietums ir vakarienei, o nepilnamečiai maitinami keturis kartus. Jų racionas visai neprimena "kareiviškos košės" dietos. G.Grigalionio teigimu, žmonėms patiekiama ir sriubos, ir karštųjų patiekalų, ir mėsos gaminių. Jis užtikrino, kad nusiskundimų dėl maisto pareigūnai nesulaukia net žodžiu.

Tiksliai pasakyti, kiek kainuoja vieno areštuoto asmens įstaigoje praleista para, pašnekovas negalėjo. "Čia viską finansininkams reikėtų suskaičiuoti - kiek sulaikytasis vandens nuleidžia, jei kameroje penki žmonės - kiek laiko kiekvienam lemputė šviečia, dar pridėti darbuotojų užmokestį, patalynės skalbimą, visą kitą", - svarstė G.Grigalionis.

Pasak jo, daugiau nei prieš 10 metų Policijos departamento darbuotojai buvo atlikę tokius skaičiavimus. Tuomet apskaičiuota, kad viena areštuoto asmens para valstybei atsieina apie 70 litų. Tačiau per dešimtmetį gerokai padidėjo maisto bei komunalinių paslaugų kainos, taigi dabar ši suma galėtų būti išaugusi dvigubai ar net daugiau.

Taupymo planas

G.Grigalionis neslėpė, kad dalis areštuotų kelių chuliganų į tokią nuobaudą žiūri kaip į puikią galimybę sutaupyti keletą tūkstančių litų. "Jiems nieko nereikia dirbti, tiesiog praleisti laiką. Pabūti, pavalgyti, pamiegoti, pagalvoti, paskaityti. Ir kalba: "Geriau atsėdėsiu mėnesį, negu sumokėsiu tūkstantinę baudą", - tvirtino jis. "Galbūt ir patogu už trijų ar net penkių tūkstančių litų baudą "pasėdėti" mėnesį areštinėje, nes 5 tūkst. uždirbti ir atiduoti valstybei nėra lengva. O čia pabuvus mėnesį bauda nurašoma. Net jei žmogus turi darbą, jam tektų dirbti ne vieną mėnesį, kad sumokėtų tokią baudą", - dėstė G.Grigalionis.

Pasak pašnekovo, į areštinę patenka įvairaus amžiaus KET pažeidėjai - jis negalėjo išskirti nė vienos amžiaus grupės. Tačiau tikėtina, kad visų areštuotųjų socialinė padėtis panaši.

Sprendimą skirti iki 30 parų arešto teismas dažniausiai priima tik tokiu atveju, jei prasižengęs asmuo neturi jokių galimybių susimokėti gresiančios baudos. Tačiau savanoriškai pasirinkti arešto negalima.

Dar vienas būdas atsipirkti - vietoj piniginės baudos viešieji darbai, tačiau per prievartą žmogaus įdarbinti negalima, taigi jei KET pažeidėjas neturi iš ko susimokėti baudos, atsisako dirbti viešuosius darbus, vienintelis kelias jam - į areštinę.

Praleidžia progą išauklėti

Praleidę mėnesį tarp keturių sienų ne visi kelių chuliganai pasimoko gero elgesio. "Galiu kaip pilietis pasakyti, gal kuris ir pasimoko, susimąsto, o kitas ne. Juk yra aibė žmonių, kurie už tą patį - greičio viršijimą - moka ir moka baudas. Netgi žvaigždės kalba: "Moku baudas už greičio viršijimą, nes mėgstu greitai važiuoti, na ir kas?" Vadinasi, nepasimoko. O kitas galbūt vos kartą sustabdytas daugiau nebevažiuoja greičiau, negu leistina. Manau, tai labai individualu", - tvirtino G.Grigalionis.

Dienas areštinėje leidžiantiems KET pažeidėjams nėra vedamos jokios saugaus eismo pamokėlės, psichologo konsultacijos ar panašūs auklėjamieji užsiėmimai, nors ten jie turi daugybę laisvo laiko.

"Į areštinę jie patenka jau viską apgalvoję, išsakę savo pozicijas. Čia jie pabūna ir pasibaigus terminui išeina namo. Mes tik užtikriname jų apsaugą ir skirtos nuobaudos įvykdymą. Viskas. Lietuvoje dar nėra sistemos jiems perauklėti, nors, manau, galėtų tokia atsirasti. Turėtų būti su jais dirbama, galbūt laikomi eismo, vairavimo egzaminai", - teigė G.Grigalionis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"