Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

Paskutiniai Europoje

 
2006 11 23 0:00
LŽ archyvo nuotrauka
LŽ archyvo nuotrauka

Pavojaus varpai suskambo staiga, tarsi praūžus uraganui.

Visiems atsivėrė akys, prašviesėjo protas. Pagaliau pripažinta, kad eismo saugumas mūsų keliuose yra valstybės prioritetas ir nacionalinio saugumo dalis. Ir taip pasakė pats premjeras Gediminas Kirkilas. 

Tai įvyko praėjusią savaitę vienoje televizijos laidoje, kurioje dalyvavo atsakingi įvairių institucijų darbuotojai, žinybų vadovai, visuomenės atstovai. Publika buvo surinkta mišri. Deja, pareigūnai, privalantys aiškiai pasakyti, kas bus daroma, kad procesas bent pradėtų rimti, atrodė akivaizdžiai sutrikę. Kiti abejojo, ar tai apskritai įmanoma, treti apeliavo į mūsų pačių sąžinę: esą pradėkime nuo savęs.

Pradėti nuo savęs?

Mane glumina, kai kas nors siūlo pradėti nuo savęs. Taip, kiekvienas esame eismo dalyvis. Ir visi privalome daryti viską, kad netaptume nelaimės kelyje priežastimi. Tačiau ar visiems taip jau būtina pradėti nuo savęs? Ar visi esame potencialūs pažeidėjai?

Anaiptol. Atvirkščiai, susidaro įspūdis, kad siūlantieji tokį problemos sprendimą patys nori išvengti atsakomybės.

Pirmiausia tokių pamokymų dažniausiai klauso tik tie, kuriems jie, tiesą sakant, ne itin reikalingi. Tie, kuriems jie skirti, paprasčiausiai jų negirdi. Ir jie niekada nepradės nuo savęs.

Psichologų nuomone, beprotiškas važiavimas yra ir būdas susikaupusiam pykčiui išlieti. Vadinasi, esame įtūžę, agresyvūs ir visaip savo pyktį stengiamės išlieti kelyje. Ir tokie niekada nepradės nuo savęs, nors ir kiek moralizuotų politikai ar aukšti pareigūnai.

Procesas turi būti valdomas

Žodžiu, ligos diagnozė aiški. Tereikia nustatyti "gydymo kursą" ir "vaistus", jei norime, kad "ligonis" pasveiktų. Deja, atsakingų žinybų elgesį pastaraisiais metais kaip tik galima palyginti su gydytojo, kuris mato merdintį ligonį, žino diagnozę ir... nieko nedaro.

Pasikeitus Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijų funkcijoms eismo priežiūros padaliniai buvo panaikinti, o šios funkcijos perkeltos į viešosios tvarkos palaikymo padalinius. Policija šiandien vykdo per šimtą funkcijų. Deja, eismo priežiūra liko podukros vietoje. Nuosekliai kasdienei eismo priežiūrai nelieka laiko, lėšų, neretai ir noro. Kita vertus, reikia "įforminti" tūkstančius avarijų, kurios neretai įvyksta būtent dėl to, kad niekas neprižiūrėjo eismo, nesirūpino jo organizavimu.

Nuo pat lopšio esame prižiūrimi. Šeima, vaikų darželis, mokykla, darbovietė. Tad kodėl vienoje pavojingiausių vietų - gatvėje ir kelyje - tos priežiūros taip trūksta? Tiek Seime, tiek Vyriausybėje diskutuojama apie nedrausmingų vairuotojų nuobaudas, bet norint, kad drausmė kelyje gerėtų pirmiausia dera nustatyti kaip galima daugiau pažeidėjų. Sugedusias žuvis reikėtų gaudyti ne meškere laukiant, kol kokia užsižiopsojusi užkibs, o tinklu. Kaip tik šio tinklo šiandien ir trūksta. Tą žino visi vairuotojai. Kai žinai, kad pažeidėjas liks nepastebėtas ir nenubaustas, gali rinktis vairavimo būdą pagal save.

Baltijos valstybės Latvija, Estija per trumpą laiką nemažai pasiekė šioje srityje. Tad kas trukdo perimti jų patirtį?

Avaringumą gali sumažinti investicijos į kompleksinę saugaus eismo priežiūrą, efektyvų visuomenės švietimą.

Pagal Vyriausybės 2005 metų liepos 8 dienos nutarimo Nr. 759 "Dėl kelių eismo saugumo gerinimo veiksmų plano 2005-2010 metams" 16 punktą šalyje turėjo būti sukurta institucija, koordinuojanti ir kontroliuojanti kelių eismo saugumo programos įgyvendinimą. Iki šiol ši institucija nesukurta.

Minėtame veiksmų plane daug nekonkrečių deklaracijų, bet nurodyta ir nemažai gerų, veiksmingų priemonių. Tačiau kaip jos vykdomos, niekas nekontroliuoja.

Pakeisti visuomenės nuomonę apie saugų eismą gali tik nuolatinė veiksminga eismo kontrolė. Ne bausmės dydis lemia pažeidimų skaičių, o jos neišvengiamumas.

Nuo ko pradėti?

Nereikia šiandien ieškoti kaltųjų. Tai tik laiko gaišinimas. Būtina kuo greičiau atlikti bent kelis pirmaeilius organizacinius dalykus. Pirmiausia - atkurti Eismo priežiūros tarnybą, pavaldžią vidaus reikalų ministrui arba jo pavaduotojui, aprūpintą šiuolaikine organizacine technika, transportu ir kvalifikuotais gerai parengtais darbuotojais.

Vertėtų sukurti nuolat veikiančią instituciją, pavaldžią premjerui. Ji neturi būti eilinė komisija, kurios nariai yra žinybų vadovai, jų pavaduotojai. Joje turi dirbti didelę profesinę patirtį ir vairavimo praktiką turintys specialistai. Profesinė ir vairavimo patirtis, suvokiant vairavimo proceso esmę ir žmogiškąsias vairuotojo galimybes, įgalins priimti teisingus sprendimus, efektyviai mokyti ir kontroliuoti. Ir kas, kad tokios institucijos nėra kitose valstybėse. Kelių eismo konvencija leidžia kiekvienai valstybei savaip tvarkytis šioje srityje. Be to, tose valstybėse eismo saugumas kur kas labiau užtikrinamas, o mes - paskutiniai Europoje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"