TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Pataisa graso pribaigti šalies kelius

2013 02 20 6:05
Kelininkų teigimu, sunkūs miškavežiai ypač skaudžiai darko Lietuvos kelius./Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Jau kelerius metus reikiamo finansavimo priežiūrai ir remontui negaunantys, todėl gresiantys sunykti šalies keliai gavo dar vieną smūgį - pernai Seimas patvirtino Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo (KPPPF) įstatymo pataisas, kuriomis, ekspertų nuomone, dar labiau bus paspartintas kelių nykimas.

Šiandien į kelius gali išvažiuoti tik tos sunkiasvorės transporto priemonės, kurių bendroji masė neviršija 40 tonų. 2012-aisiais Seimas pakeitė KPPPF įstatymą, o dabar jame įrašyta pataisa leidžia į kelius išvažiuoti transporto priemonėms, kurių bendroji masė ne didesnė kaip 48 tonos. Kol kas tokio svorio mašinos į kelius nesuka tik dėl to, kad nėra parengti įstatymo pataisas lydintieji teisės aktai.

Aštuoniomis tonomis padidintas leistinas bendrasis transporto priemonės svoris, kurį turėdama ji gali naudotis mūsų šalies keliais, privertė šiauštis savivaldybių ir Lietuvos ūkininkų plaukus. Didžioji dauguma mūsų kelių yra nutiesti dar sovietiniais laikais. 28 proc. jų buvo rekonstruoti atkūrus nepriklausomybę. Jais nepadarydami didelės žalos galbūt galėtų važinėti ir 48 tonas sveriantys sunkvežimiai, gabenantys krovinius. Tačiau bėda ta, kad kelių rekonstrukcija buvo atliekama labai fragmentiškai, todėl dar nereiškia, kad į atnaujintą kelią išvažiavęs didesnio svorio sunkvežimis nepridarys žalos kitam, nerekonstruotam keliui.

Maža to, vieni daugelio kelių ruožai jau yra atnaujinti, o kiti - dar ne. Todėl netgi vienu ir tuo pačiu keliu veždama krovinį ypač didelės bendrosios masės transporto priemonė gali pridaryti žalos visai automobilių arterijai.

Tačiau, pavyzdžiui, Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) labiausiai yra susirūpinusi net ne dėl kelių, kurių didžioji dauguma iš maždaug 70 tūkst. km bendro Lietuvos kelių tinklo yra asociacijos narių žinioje. Didžiausia problema - tiltai, kurių dauguma jau dabar yra avarinės būklės.

Nors kol kas į kelius leidžiama išvažiuoti aštuoniomis tonomis lengvesniam transportui nei numato įstatymai, sunkiojo transporto padarytos įdubos keliuose jau ir taip tapo Lietuvos kasdienybe.

Asociacijų vadovai - priblokšti

Vida Ablingienė, LSA patarėja savivaldybių administravimo klausimais, kaimo vietovėse esančius tiltus vadina ne tiltais, o tilteliais. "Jei per juos važiuos labai didelio svorio transporto priemonės, dauguma tiltelių gali neatlaikyti ir sugriūti. Juk beveik visi jie statyti labai seniai, dar sovietinės okupacijos metais. Beveik neabejoju, kad per juos važiuos ir beveik penkiasdešimt tonų sveriančios bendros masės transporto priemonės, nes nemaža jų dalis bus nuošaliose vietose medieną vežantys miškavežiai", - svarstė LŽ pašnekovė.

Kelininkai tvirtina, kad grėsmė kyla ne tik tiltams, bet ir viadukams, kurių dauguma irgi yra labai senos statybos. Dienraščio LŽ kalbinamas Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktoriaus pavaduotojas Algimantas Janušauskas atskleidė, kad šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose yra 1499 tiltai ir viadukai. Kiek vadinamųjų tiltelių yra vietinės reikšmės keliuose, tikslios informacijos nėra. Tačiau išgriovus atokioje vietoje net vieną tokį tiltelį vietinių žmonių laukia tikra tragedija - jiems teks keltis tiesiai per vandens telkinius arba daryti didelius lankstus.

Dauguma tiltų ir viadukų statyti 1950-1980 metais ir buvo suprojektuoti tada, kai anuomet taikytos skaičiuojamosios sąlyginės apkrovos buvo ekvivalentiškos tuo metu naudotų transporto priemonių poveikiui.

LAKD vienas iš vadovų teigė, kad Seimui padidinus leistiną bendrą į kelius susirengusių išvažiuoti transporto priemonių svorį iki 48 t, vienai ašiai tenkanti jo dalis yra lygi 11,5 tonos. Tuo metu prieš trisdešimt ir daugiau metų statyti keliai, tiltai ir viadukai yra suprojektuoti atlaikyti vos 8 t vienai ašiai tenkantį svorį.

V.Ablingienės nuomone, visi tie skaičiavimai neturi jokios prasmės, kai ant tiltelio užvažiuoja pusę šimto tonų sveriantis monstras. "Dauguma tiltelių yra avarinės būklės, jų konstrukcijas yra paveikusi ilgametė korozija, todėl juos veikia bendra automobilio masė, o ne ašių apkrovos", - dėstė LSA patarėja.

Priblokštas ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas. "Miškovežiai jau dabar darko tuos pačius kelius, kuriais važinėja ir ūkininkai. Ypač tai pasakytina apie privatiems asmenims, ne urėdijoms priklausančius miškovežius. Jie keliuose pridaro didelių duobių ir dingsta. Kadangi vietiniams keliams tvarkyti niekas lėšų neskiria, ūkininkai visa tai daro už savo pinigus. Jei pradės tais keliais važinėti dar didesnės masės mašinos, bus dar blogiau", - teigė ūkininkų atstovas.

J.Talmanto teigimu, miškavežių sudarkytus kelius ūkininkai tvarko už savo lėšas.

Iniciatorė - Generalinė urėdija

A.Janušausko teigimu, pernai svarstant KPPPF įstatymo pataisas niekas neatsižvelgė į LAKD pateiktas pastabas, kad šiuo metu labai daug sveriančios transporto priemonės su kroviniais nedarydamos žalos keliams galėtų važinėti tik dviejomis magistralėmis - "VIA Baltica" ir Vilniaus-Kauno-Klaipėdos automagistrale. "Tačiau pastarąja - labai sąlygiškai, nes magistralėje trys tiltai neatitinka keliamų reikalavimų. Ir apskritai - iš pusantro tūkstančio valstybinės reikšmės keliuose esančių tiltų ir viadukų laikomosios galios bandymai yra atlikti tiktai 84. Savivaldybių žinioje esančių tiltų būklė išvis nebuvo tikrinama, nes juos prižiūrėjusi ir bandymus dariusi centralizuota įstaiga buvo panaikinta prieš dešimt metų. Važinėti seniai pastatytais, nerekonstruotais, nepatikrintais ir neišbandytais tiltais - tikra savižudybė", - teigė vienas LAKD vadovų.

LŽ pašnekovas nė nemėgino slėpti nuomonės, kad galbūt Lietuvos kelius greičiau sugriausiančią pataisą inicijavo miškininkai. "Pasiūlymas didinti leistiną vežamo krovinio svorį atėjo iš Generalinės miškų urėdijos. Į jos balsą seimūnai nežinia kodėl įsiklausė, nors urėdų pateikiami argumentai, mano nuomone, nebuvo labai tvirti", - sakė A.Janušauskas.

Pasak LAKD direktoriaus pavaduotojo, vienas jų išvis netelpa į jokius rėmus. "Urėdija pareiškė, kad keturiasdešimt aštuonių tonų bendro svorio mašinos ir dabar neva važinėja šalies keliais. Esą tai daroma naktimis, niekam nematant. Suprask, įstatymas legalizavo jau esamus pažeidimus", - stebėjosi LŽ pašnekovas.

V.Ablingienė sakė, kad urėdijoms bendro transporto priemonės svorio padidinimas yra svarbu, nes labai sumažina sąnaudas medienai vežti. Tačiau pataisomis naudosis ne tik miško, bet ir, pavyzdžiui, smėlio, kitų medžiagų ar žaliavų vežėjai. Tai dar labiau padidina grėsmę keliams.

Tikisi valdžios supratimo

Pasak LSA patarėjos, asociacija prieš KPPPF įstatymo pataisas kovojo dar tada, kai pakeitimų projektas buvo pateiktas Seimui. "Asociacijos pozicija tikrai buvo tokia, kad keisti įstatymo tikrai nereikia leisti. Tačiau įstatymus juk ne asociacija priima, o Seimas. O seimūnai nusprendė, kad pakeitimai bus "labai gerai", - prisiminė V.Ablingienė.

Anot A.Janušausko, tokio keliais važiuoti leistimo maksimalaus svorio, koks įteisintas Lietuvoje, nėra jokioje Vakarų Europos šalyje. "Kažką panašaus jau yra padarę švedai. Tačiau Švedijoje ir keliai visai kitokie - beveik visų jų danga nutiesta ant akmeninio pakloto. Ir jis neleidžia asfaltui įdubti ar byrėti esant netgi labai didelėms apkrovoms", - pasakojo LAKD direktoriaus pavaduotojas.

Jo žiniomis, iš Rytų Europos šalių sutikimą leisti važinėti 48 t svorio sunkvežimiais dar yra davusi mūsų kaimynė Latvija. "Šios šalies sprendimą irgi sunku suprasti, kadangi latviškų kelių būklė dar prastesnė nei mūsų, lietuviškų. Kita vertus, kaimynams lyg ir nėra ko prarasti, kadangi jie ir taip gerų kelių beveik neturi", - spėliojo A.Janušauskas.        

Asociacija ir kelininkai dar tikisi, kad Lietuvos valdžia galbūt dar apsigalvos ir neleis šalies kelių pasmerkti pražūčiai. Tokia viltis rusena, kol dar nėra KPPPF pataisas lydinčių norminių aktų.

LŽ raštiškai klausė ir Generalinės urėdijos nuomonės šiuo klausimu, tačiau vakar iki 14 val., nors ir buvo sutarta, atsakymo nepavyko sulaukti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"