Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
TRASA

Pažeidėjai moka už kelių remontą

 
2017 01 25 11:30
Šiandien tiksliai žinoma tik kiek baudų už greičio viršijimą valstybiniuose keliuose surinkta iš pažeidėjų, užfiksuotų stacionariais greičio matuokliais.   Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nuo sausio 1 dienos įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), kuriame nustatytos padidintos baudos už Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimų pažeidimus, susijusius su leistino greičio viršijimu. Jau keleri metai dalis už šias baudas surinktų pinigų yra skiriama keliams tiesti bei rekonstruoti, tačiau baudas sparčiai didinant, keliams skiriama šių lėšų dalis taip sparčiai nedidėja.

Įsigaliojus naujajam ANK, labiausiai padidėjo – iškart 116 eurų – maksimali bauda daugiau kaip 50 km/h leistiną greitį viršijusiems vairuotojams. Iki 2016 metų gruodžio 31-osios ji patyrusiems vairuotojams siekė nuo 289 iki 434 eurų, o dabar yra nuo 450 iki 550 eurų. Dar daugiau bauda išaugo šitiek leistiną greitį viršijusiems dvejų metų stažo neturintiems pažeidėjams – nuo sausio 1-osios jiems skiriamos baudos nuo 450 iki 700 eurų.

Kitos baudos už leistino greičio viršijimą buvo suapvalintos, nes kai buvo įvestas euras ir sumos litais konvertuotos į šią valiutą, baudos eurais „nebeatrodė gražiai“. Tačiau suapvalintos baudų sumos vidutiniškai po kelis eurus šoktelėjo.

Pavyzdžiui, iki Naujųjų metų pažeidėjams už leistino greičio viršijimą daugiau kaip 10 kilometrų galėjo būti skirta bauda nuo 11 iki 28 eurų, o dabar – nuo 12 iki 30 eurų. Viršijusiems jį 20–30 km/h iki šiol būdavo skiriamos nuo 28 iki 86 eurų baudos, viršijusiems 30–40 km/h – nuo 115 iki 173 eurų. Dabar šios baudos yra atitinkamai nuo 30 iki 90 eurų ir nuo 120 iki 170 eurų. Vidutinė bauda sumažėjo tik tiems pažeidėjams, kurie 40–50 km/h viršija leistiną greitį. Pernai tokiems vairuotojams tekdavo piniginę paploninti 173–231 euru, o po sausio 1-osios reikia 170–230 eurų.

Baudos lopo duobes

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) interneto puslapyje pateikti duomenys, kad pastaraisiais metais dalis už leistino greičio viršijimą surinktų pinigų buvo skiriama ir valstybiniams keliams tiesti.

2012, 2013 ir 2015 metais leistiną greitį viršiję pažeidėjai kelininkams skirtą finansavimą per Kelių priežiūros ir plėtros programą (KPPP) papildė apie 3 mln. eurų, 2014 metais – apie 2 mln. eurų. 2016 metų prognozė buvo apie 4 mln. eurų. Todėl dar kartą padidinus baudas vairuotojams, viršijantiems leistiną greitį, galima buvo tikėtis, kad LAKD skiriamas finansavimas dar padidės vienu kitu milijonu eurų. Pasirodo, bent jau šiais metais taip neatsitiks.

„Per KPPP kelininkus pasiekia tik bendra skirta biudžeto lėšų suma, kurią kasmet tvirtina Seimas. Kita vertus, nesunku spėti, jog iš pažeidėjų, kurie buvo nubausti už greičio viršijimą, gauti pinigai yra labai maži, kad galėtų pagerinti kelininkų gyvenimą. Šiemet šalies valstybiniams keliams prižiūrėti bei rekonstruoti valstybė skyrė 499 mln. eurų, tačiau apie 80 mln. eurų bus paimta kitoms valstybėms reikmėms. Tačiau net jeigu iš kelių pažeidėjų bus surinkta kokiu milijonu daugiau, tai maža finansavimo paklaida“, – konstatavo privačias kelių tiesimo bendroves vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Rimvydas Gradauskas.

Gausus derlius 2016-aisiais

Tačiau LAKD Saugaus eismo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas dienraščiui sakė, kad papildomi pinigai labai naudingi Lietuvos keliams. „Tie pinigai (gauti iš valstybės biudžeto ir surinkti iš leistiną greitį viršijusių vairuotojų kaip baudos – aut.) įplaukia į bendrą katilą. Aišku, kad geriau daugiau pinigų nei mažiau“, – sakė direkcijos atstovas.

„Lietuvos žinių“ duomenimis, kelininkams atitenka tik tie pažeidėjų pinigai, kurie surenkami valstybiniuose keliuose naudojant stacionarius greičio matuoklius. Juos pagal sutartį su LAKD administruoja intelektinių inžinerinių sistemų integratorė Baltijos šalių regione bendrovė „Fima“. Nuo 2013 metų ši įmonė prižiūri 139 įvairiose valstybinių kelių vietose pastatytus greičio matuoklius. Pagal dešimties metų sutartį „Fima“ gauna 10 proc. eksploatavimo išlaidoms nuo tos sumos, kuri kasmet surenkama iš vairuotojų už prietaisais užfiksuotą greičio viršijimą, o 90 proc. baudų dalijama po lygiai Vidaus reikalų ministerijai (VRM) ir LAKD. Pirmoji iš baudų gautus pinigus išleidžia saugaus eismo priemonėms, antroji – kelių infrastruktūrai gerinti.

Finansų ministerijos (FM) duomenimis, 2012 metais valstybiniuose keliuose už viršytą greitį iš pažeidėjų, užfiksuotų stacionariais greičio matuokliais, buvo surinkta 2,9 mln. eurų, 2013 metais – 3,3 mln. eurų, 2014 metais – 4,2 mln. eurų, 2015 metų pirmajį pusmetį – 1,8 mln. eurų baudų. Tačiau neaišku, kiek iš viso Lietuvoje už greičio viršijimą surenkama pinigų, nes pažeidėjams protokolus surašo ir policininkai, pažeidimai fiksuojami miestuose, taip pat mobiliaisiais greičio matuokliais . „Nuo 2015 metų liepos keitėsi apskaita, biudžeto pajamų eilutėje „Pajamos iš baudų ir konfiskacijų“ nėra atskiros eilutės dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Be to, siekiant tinkamai ir visapusiškai įvertinti baudų poveikį, reikėtų atsižvelgti į faktų visumą – pavyzdžiui, sugretinti baudų pokyčio tendencijas su vairuotojų, nubaustų, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, skaičiaus kitimu ir kitais susijusiais duomenimis, kuriais Finansų ministerija nedisponuoja“, – „Lietuvos žinias“ informavo Finansų ministerija.

Paklausus, kiek į valstybės biudžetą pajamų iš baudų ir konfiskacijų buvo surinkta per pastarąjį dešimtmetį, FM Viešųjų ryšių skyrius atsiuntė lentelę, iš kurios matyti, kad 2016 metais tikimasi gauti net 3,2 karto didesnę sumą, nei buvo gauta 2006-aisiais – atitinkamai 56,6 mln. eurų ir 17,8 mln. eurų. Tačiau ministerijos atstovai pažymėjo, kad praėjusiais metais surinkta gerokai daugiau baudų dėl gautų pajamų iš bendrovių, kurioms anksčiau skyrė baudas Konkurencijos taryba. 2017 metais planuojama iš baudų ir konfiskacijų surinkti 39 mln. eurų, bet tai yra vis tiek kur kas daugiau, nei, pavyzdžiui, buvo surinkta 2014-aisiais (32,5 mln. eurų).

Gautos pajamos (eurais) iš baudų ir konfiskacijų 2006–2016 metais

MetaiPajamos
200617,8
200721,2
200821,1
200817,8
200914,5
201013,7
201110,4
201227,3
201342,5
201432,5
201537,3
201656,6*
201739**

* Didesnė suma fiksuota, kai kelios įmonės sumokėjo Konkurencijos tarybos skirtas baudas

** Prognozė.

Šaltinis: Finansų ministerija

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"