TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Per liūtis - skendusių automobilių antplūdis

2015 07 15 10:50
Skendusius automobilius nuo "sveikų" be specialistų pagalbos dažniausiai atskirti neįmanoma. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuviškai vasarai būdingi ne vien saulėti ir šilti orai, bet ir galingos liūtys, kurios pridaro dešimtis tūkstančių eurų siekiančios žalos automobilių vairuotojams.

Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas sako, kad patvinusios gatvės ir vanduo iš rikiuotės išveda nemažai transporto priemonių, dažnai remontuoti skendusio automobilio jau ir nebeapsimoka.

Pražudo per kelias akimirkas

Anot draudimo eksperto, lietaus vandeniui užtvindžius kelius ir gatves ten atsidūrusių automobilių dažniausiai laukia liūdnas likimas – jie gali būti sugadinti vos per keletą akimirkų, o dažniausiai pažeidžiama jų elektros instaliacija ir variklis. Į pastarojo cilindrus patekus vandeniui, pažeidimus sutvarkyti būna ne tik sudėtinga, bet ir brangu.

„Net ir suremontavus automobilį po tokių gedimų egzistuoja didelė tikimybė, kad ateityje jam teks dažnai lankytis remonto dirbtuvėse“, – tikina R. Bieliauskas. - Vis dėlto nemažai skenduolių sugrįžta į gatves ar yra parduodami, o juos įsigiję nauji šeimininkai neretai nė nenutuokia apie anksčiau automobilį ištikusią nesėkmę“.

Užklupus staigiai liūčiai ir gatves pradėjus semti vandeniui Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje ekspertai pataria nesileisti į avantiūras ir nemėginti automobilio galingumo „plaukiant“ per balas. Net jei atrodo, kad vandens lygis nėra labai didelis, jis gali pasiekti variklį ar kitas svarbias automobilio dalis ir pražudyti transporto priemonę.

Dauguma "skenduolių" - iš užsienio

Nors naudotų automobilių rinkoje pasitaiko išdžiovintų ir suremontuotų automobilių iš Lietuvos, didžioji dalis jų į mūsų šalį, teigiama "ERGO Lieruva" pranešime žiniasklaidai, atkeliauja iš užsienio valstybių. Ypač daug jų atvežama iš Vakarų Europos ir JAV. Matyti tendencija, kad tokių automobilių padaugėja po stichinių nelaimių užsienio šalyse. Paprastai išgyvento potvynio požymius pastebėti yra sudėtinga, juos ne visuomet aptinka net ir profesionalūs meistrai, o trūkumai išryškėja tik vėliau.

Raimondas Bieliauskas: "Nemažai skenduolių sugrįžta į gatves ar yra parduodami, o juos įsigiję nauji šeimininkai neretai nė nenutuokia apie anksčiau automobilį ištikusią nesėkmę“. /LŽ archyvo nuotrauka

„Tokių per potvynius užsienio valstybėse apsemtų automobilių antplūdis į Lietuvą buvo, pavyzdžiui, po 2013 metų vasarą Vokietijos Bavarijos ir Saksonijos regionus užklupusių didžiulių liūčių“, – sako R. Bieliauskas.

Draudikų atstovas pataria prieš perkant automobilį visuomet gerai pasidomėti jo praeitimi, nuvežti į servisą nuodugniam patikrinimui. Iš JAV atkeliaujančius automobilius taip pat galima patikrinti duomenų registre internete – adresu www.carfax.com. Atitinkame laukelyje suvedus automobilio kėbulo VIN numerį, galima susipažinti su transporto priemonės istorija, pamatyti, kaip ji atrodė paskutinio aukciono metu.

Draudikai pabrėžia, kad įsigijus praeityje vandens „ragavusį“ automobilį nėra aišku, kokie gedimai ir kada gali iškilti į paviršių bei kokie galimi piniginiai nuostoliai dėl jų, todėl, jei kyla abejonių dėl transporto priemonės ankstesnio gyvenimo, geriau jos nepirkti. Be to, paaiškėjus, kad automobilio gedimai susiję su praeityje buvusiu vandens apsėmimu, remonto išlaidų draudimo bendrovės nekompensuoja.

Aplaidumo kaina

Draudiko teigimu, pasitaiko situacijų, kai automobiliai vandenyje atsiduria ne dėl gamtos išdaigų, o dėl vairuotojų neatsargumo ar išsiblaškymo. Vienas iš pavyzdžių – neįjungtas rankinis stabdis, pastačius automobilį ant šlaito netoli vandens telkinio. R. Bieliausko teigimu, nors ir labai retai, bet tokių atvejų pasitaiko.

„Tokiu atveju gerai bent jau tai, kad automobilio vairuotojui ar keleiviams negresia pavojus, nes šie jau būna išlipę iš transporto priemonės, tačiau, nors ir retai, pasitaiko atvejų, kada nuo šlaito į upę ar ežerą nugarmama paprasčiausiai neatsargiai parkuojant automobilį stovėjimo aikštelėje šalia vandens telkinio, sumaišius greičio ir stabdžių pedalus, dėl per didelio greičio nesuvaldžius automobilio posūkyje“, – teigia R. Bieliauskas - Panašus atvejis yra pasitaikęs Vilniuje prie Neries upės. Tuomet gelbėtis iš skęstančio automobilio teko ir jo vairuotojui bei keleiviams“.

Anot draudimo eksperto, tokių incidentų riziką sumažinti gali atsakingas kelių eismo taisyklių laikymasis, maksimali vairuotojo koncentracija, atidumas ir atsargumas, kuris vairuojant šalia vandens telkinio ar statesnio šlaito turėtų būti dar didesnis nei įprastai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"