TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Pernai geležinkelininkai uždirbo 20 milijonų

2015 02 17 18:39
Pernai "Lietuvos geležinkeliai" vežė 49 mln. tonų krovinių. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) nustebino geresniais nei tikėtasi 2014-ųjų veiklos rezultatais, nors geopolitinė situacija krovinių vežimo verslui buvo labai nepalanki. Buvo gauta ne tik daugiau pajamų, bet ir uždirbta milijonai pelno.

LG pranešė pernai turėjusi 473 mln. eurų apyvartą, arba 1,2 proc. daugiau nei 2013-aisiais (467,5 mln. eurų). 2014 m. bendrovė pervežė ir 0,2 proc. daugiau krovinių (49 mln. tonų), palyginti su užpernai metais, kada krovinių apyvarta siekė 48,02 mln. tonų. Pernai geležinkelininkų uždirbtas pelnas siekė 20 mln. eurų. Užpernai jo gauta 28,6 proc. daugiau – 28 mln. eurų.

Pelną mažino ginčai su „Orlen“

Blogesnį rezultatą lėmė ne tik prasidėjęs ekonominis karas tarp Vakarų ir Rusijos, bet ir niekaip nesibaigiantis bylinėjimasis su lenkų valdoma Mažeikių naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“.

LG direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas pažymėjo, kad šiemet bendrovė galėjo gauti ir maždaug tiek pat pelno, kiek jo uždirbo 2013 metais. Bet sutrukdė atidėjiniai teismams, kurie siekė maždaug 20 mln. litų (beveik 6 mln. eurų). „Pelnas mažesnis. Mūsų pelną sumažino tai, kad mes bylinėjamės su „Orlen“. Išaugo pora milijonų ir palūkanų mokėjimas“, – pažymėjo A. Šimėnas.

Vis dėlto LG generalinis direktorius Stasys Dailydka džiaugėsi, jog „nepaisant sudėtingos situacijos aplinkinėse valstybėse“, bendrovė sugebėjo išlaikyti stabilų krovinių srautą. „Mes praradome naftos produktus, kas yra brangūs kroviniai. Kompensavome pigiais kroviniais. Prie neigiamos ekonominės situacijos prisidėjo ir tai, kad „Klaipėdos nafta“ dėl sutarčių su Rusijos bendrove „Litasco“ save apribojo ir negali priimti baltarusiškų naftos krovinių. Jie nukeliavo į Ukrainą, o dabar ir į Latviją“, – apgailestavo S. Dailydka.

LG vadovas teigė, kad baigėsi tie laikai, kai prie geležinkelininkų bendrovės ekspedijavimo skyriaus durų rikiavosi eilės krovinius vežti traukiniais norinčių klientų. „Dabar užsakovų ieškome patys. Netgi pats važiuoju į Baltarusiją, agituoju potencialius užsakovus. Iš dešimties aplankytų potencialių klientų, žiūrėk, vienas ir pasirašo su mumis sutartį“, - šypsodamasis kalbėjo S. Dailydka.

Stasys Dailydka: "Prie neigiamos ekonominės situacijos prisidėjo ir tai, kad „Klaipėdos nafta“ dėl sutarčių su Rusijos bendrove „Litasco“ save apribojo ir negali priimti baltarusiškų naftos krovinių".

Ir jau rimtai pridūrė, kad užsakovai visame regione vežėjus bei logistus iš Lietuvos vertina už patikimumą, konkurencingus tarifus ir palyginti gerą infrastruktūrą. „Ir tai galioja visai mūsų šalį kertančiai logistinei grandinei – nuo „Lietuvos geležinkelių“ iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto“, - pažymėjo LG generalinis direktorius.

Pagal mokesčius - antri Lietuvoje

S. Dailydka teigė, kad praėjusiais metais LG įgyvendino investicinių projektų už rekordinę 400 mln. eurų sumą. Šiemet planuojamos 323 mln. eurų dydžio investicijos. 2015-ųjų vasaros pabaigoje žadama pabaigti ir svarbiausią pastarųjų metų Lietuvos investicinį projektą – europinės vėžės geležinkelio "Rail Baltica" atkarpos nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno statybą.

LG vadovas atkreipė dėmesį, kad naujų projektų įgyvendinimas galėtų prasidėti anksčiau, tačiau kai kurie procesai vis dėlto stringa. "Negalime pradėti pirkimo procedūrų, kol nėra paskirtos Europos Sąjungos lėšos", – teigė S. Dailydka. Greičiausiai jis pirmiausia čia turėjo omenyje „Rail Baltica 2“ projektą, kuriam greitu laiku planuojama kurti techninius projektus.

A. Šimėnas sakė, kad „vertinant įmonės rezultatus svarbu ne tik įmonės gautos pajamos ir pelnas bei valstybei mokami dividendai“. Pasak LG direktoriaus pavaduotojo, pernai LG į valstybės biudžetą sumokėjo 3 mln. eurų dividentų. Tačiau per mokesčius biudžetui, „Sodrai“, savivaldybėms valstybės kišenė geležinkelininkų pinigais buvo papildyta net 209 mln. eurų. LŽ duomenimis, šis rezultatas 2014-aisiais gali būti antras visoje šalyje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"