TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Pėstieji tampa vairuotojų taikiniu

2008 12 10 0:00
Policijos pareigūnai sako, kad žengdamas per perėją pėsčiasis privalo įvertinti situaciją, o ne aklai pasitikėti savo teisumu ir rizikuoti patekti po automobilio ratais.
LŽ archyvo nuotrauka

Policijos pareigūnai skambina pavojaus varpais - keliuose ir gatvėse masiškai "traiškomi" pėstieji. Neseniai Kaune užfiksuotas net savotiškas rekordas, kai per parą po automobilių ratais pateko dešimtys pėsčiųjų.

Tiek daug per vieną dieną sužalotų pėsčiųjų nepamena net didelį darbo stažą turintys policijos pareigūnai. Be to, jei iki šiol didžiausias kelių policijos galvos skausmas buvo girti ar greitį viršijantys vairuotojai, tai pastaruoju metu situacija ėmė keistis. Vis dažniau eismo įvykių centre atsiduria pėstieji.

Užfiksuotas rekordas.

Praėjusią savaitę per vieną parą Kauno mieste buvo užregistruota 10 įskaitinių eismo įvykių, per kuriuos buvo sužalota 12 žmonių, iš jų daugiausia pėsčiųjų, ėjusių per gatvę ne pėsčiųjų perėjose. Nors per šiuos įvykius žmonių aukų išvengta, daugeliui nukentėjusiųjų teko kreiptis pagalbos į medikus.

Kauno policijos valdybos viršininkas Alfonsas Tarasevičius LŽ teigė, kad nors šiais metais padėtis laikinosios sostinės gatvėse šiek tiek pagerėjo, žuvo ir buvo sužeista mažiau žmonių, tačiau pastaruoju metu susirūpinimą kelia nedrausmingas pėsčiųjų ir vairuotojų elgesys.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos patrulių rinktinės pareigūnai, reaguodami į tokią situaciją miesto gatvėse, nuo praėjusios savaitės vidurio rengia prevencines priemones, kurių metu stebi eismą ties pėsčiųjų perėjomis. Pareigūnai aiškinosi, kaip Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikėsi tiek vairuotojai, tiek pėstieji.

Kauno policija praneša, kad šiais metais pareigūnai jau nubaudė daugiau nei 11 tūkst. pėsčiųjų, pažeidusių Kelių eismo taisykles. Dėl pėsčiųjų kaltės įvyko 89 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu buvo sužaloti žmonės. Kliuvo ir vairuotojams - beveik 5 tūkst. jų buvo nubausti už tai, kad nesilaikė reikalavimo sustoti prieš pėsčiųjų perėją ir praleisti pėsčiuosius.

Žuvo ir buvo sužaloti

Per praėjusią savaitę šalies keliuose užgeso beveik 10 pėsčiųjų gyvybės. Visi pėstieji žuvo tamsiu paros metu. Nei vienas iš žuvusiųjų neturėjo prie drabužių prisisegęs atšvaito, nevilkėjo šviesą atspindinčios liemenės, nesinešė ir šviečiančio žibinto. Vien penktadienį Lietuvoje buvo sužalota 14 pėsčiųjų, 13 iš jų - tamsiu paros metu. Policijos pareigūnai sako, kad dėl tokio neapgalvoto elgesio pėstieji sumoka didžiausia kaina - savo gyvybe.

Dėl eismo įvykių metu nukentėjusių pėsčiųjų kaltės šešėlis krinta ir ant neapdairių vairuotojų. Pastaruoju metu užfiksuotas ne vienas eismo įvykis, kai pėstieji vairuotojų buvo "traiškomi" pėsčiųjų perėjose šviesiu paros metu. Tokie įvykiai praėjusią savaitę įvyko Panevėžyje, jų metu buvo partrenktos dvi moterys ir 12 metų mergaitė. Abu kartus, pirminiais duomenimis, kalti buvo transporto priemonių vairuotojai, kurie nepastebėjo pėsčiųjų perėja ėjusių žmonių arba tiesiog nespėjo sustabdyti automobilių.

Po poros dienų neatidūs vairuotojai vėl pasižymėjo Panevėžyje. Čia beveik tuo pačiu metu tik skirtingose vietose buvo partrenkti keturi nepilnamečiai, ėję per pėsčiųjų perėjas.

Panevėžio policijos duomenimis, pirmas toks įvykis užfiksuotas anksti ryte, kai 71-erių vairuotojas automobiliu pėsčiųjų perėjoje kliudė dvi penkiolikmetes mergaites. Po susidūrimo su automobiliu vienai jų nustatytas kojos sumušimas, kitai - pėdos sumušimas. Kiek vėliau tame pačiame mieste pusamžis vairuotojas nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje parbloškė jam iš kairės pusės ėjusią trylikametę. Mergaitei ligoninėje nustatytas galvos smegenų sutrenkimas.

Tos pačios dienos pavakare 50-metis parbloškė į važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje išbėgusį dešimtmetį berniuką, jam ligoninėje nustatytas galvos sumušimas ir dešinės rankos nykščio skilimas.

Lenda po ratais

Vilniaus miesto Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės vadas Marius Putrimas LŽ patvirtino, kad jau kurį laiką pėstieji tapo kone opiausia eismo saugumo problema. Jo teigimu, situacija ėmė blogėti nuo šių metų rudens. "Pastebėję, kad pėstieji vis dažniau patenka į eismo įvykius, skyrėme daugiau dėmesio ir jėgų šiai problemai spręsti. Pareigūnai keletą savaičių vykdė prevencines priemones, kurių metu Kelių eismo taisykles pažeidę pėstieji buvo tik įspėjami, jiems dalijami atšvaitai. Tačiau didesnės naudos tai nedavė, todėl nuo rugsėjo vidurio pareigūnai nedrausmingus pėsčiuosius pradėjo auklėti baudomis. Vien nuo rudens sostinėje baudas "užsidirbo" apie 600 pėsčiųjų", - LŽ teigė M.Putrimas.

Policijos pareigūnas pastebi, kad nemažai eismo įvykių nutinka dėl pėsčiųjų neatidumo ir neatsakingo požiūrio į Kelių eismo taisykles, kurios, beje, galioja visiems eismo dalyviams.

M.Putrimas sako, kad žengdamas į gatvę pėsčiasis privalo įvertinti situaciją, o ne aklai pasitikėti savo teisumu ir lysti po automobilio ratais. "Pėstieji žino tik savo teises, tačiau pamiršta apie pareigas. Žinoma, jei žmogus partrenkiamas pėsčiųjų perėjoje, dažniausia kaltu pripažįstamas vairuotojas. Kita vertus, už neatsakingą elgesį pėstiesiems gresia bauda nuo 50 iki 500 litų. Tiesa, paprastai jiems skiriamos baudos dydis neviršija 100 litų", - pasakojo M.Putrimas.

Atšvaitas - angelas sargas

Statistika rodo, kad daugiausia pėsčiųjų žūsta arba būna sužalojami tamsiu paros metu neapšviestuose arba silpnai apšviestuose kelio ruožuose. Tuo metu avaringiausi ruožai yra miesto pakraščiuose, kur nakties metu keliai skęsta tamsoje, o automobiliai važiuoja didesniu greičiu negu miestų gatvėmis. Policijos pareigūnai nerimauja, kad miestų pakraščiuose ir atokesniuose rajonuose užvažiavimai ant pėsčiųjų netrukus gali tapti masiniu reiškiniu, mat čia jau yra vykdoma energijos taupymo programa - tamsiu paros metu užgesinamas kas trečias žibintas.

Tokiu atveju pėsčiųjų gyvybes gali padėti išsaugoti atšvaitai. Tai bene efektyviausia saugumo priemonė šiuo metu. Tačiau nors policijos pareigūnai ir kitų institucijų atstovai nuo metų pradžios eismo dalyviams išdalijo šimtus tūkstančių atšvaitų, juos segi vos vienas kitas pėsčiasis.

Atšvaitas gali išgelbėti gyvybę, tačiau nepakanka vien tik jį turėti. Vaikštant tamsiu paros metu neapšviestais keliais būtina atšvaitą nešiotis kasdien.

Specialistai atšvaitus pataria prisitvirtinti prie rūbų, kuprinės ar maišelio. Labai svarbu, kad atšvaitas būtų prisegtas dešinėje drabužių pusėje, kad jį matytų iš priekio atvažiuojantys vairuotojai. Jei žmogus yra užmaršus, geriausia prisiūti šviesą atspindinčios medžiagos skiautelę prie jo viršutinių drabužių. Sportuojantiems ar dažnai važinėjantiems dviračiu žmonėms specialistai rekomenduoja įsigyti spyruoklinį atšvaitą, kuriuo patogu apjuosti ranką arba koją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"