TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Pigių skrydžių bendrovės jaučiasi visagalės

2013 09 24 6:00
Pigių skrydžių kompanijos užkariavo Lietuvos oro rinką.  Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Per aštuonis šių metų mėnesius į Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 2,3 mln. keleivių – tai 7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau nors ir didėja keleivių srautas, skrydžius vykdančios lietuviškos oro bendrovės neturi kuo didžiuotis – jų skraidinamų keleivių skaičius sumenko.

Suviliojo nuolaidos

Nuo sausio iki rugsėjo Lietuvos skrydžių bendrovės - „Small Planet Airlines“, „Air Lituanica“ ir „Grand Cru Airlines“ savo lėktuvais skraidino 354 tūkst. keleivių. Tiesa, dvi pastarosios veiklą pradėjo tik šių metų vasarą. Lyginant su Lietuvoje operuojančiomis užsienio pigių skrydžių aviakompanijomis „Ryanair“ ir „Wizzair“, vietos aviakompanijų rezultatai – tik lašas jūroje.

„Ryanair“ir „Wizzair“ dėl įtakos Lietuvos rinkai yra išsiderėjusios palankesnes veiklos sąlygas nei Lietuvos mažiukai. „Užsienio aviakompanijoms sudaromos geresnės sąlygos, nes kitu atveju jos čia nevykdytų veiklos. Oro uosto mokesčiai užsienio avialinijoms gal ir nėra minimalūs, bet mažesni nei vietiniams. Tai nėra gerai, manau, kad turėtų būti palankiau žiūrima į lietuviškas skrydžių bendroves. Mes kol kas tik auginamės raumenis, kai užaugsime, galbūt ir išsiderėsime palankesnes sąlygas, tad nesiskundžiame. Pradėjome veiklą tik birželį, tad kol kas pagrindinis mūsų tikslas yra tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus oro uostams ir savo partneriams“, - teigė bendrovės „Grand Cru Airlines“ vadovas Valdas Barakauskas.

„Grand Cru Airlines“ orlaivis „Boeing 737-300“ šiuo metu per savaitę vykdo vidutiniškai penkis šešis užsakomuosius skrydžius Lietuvos poilsiautojų pamėgtomis turistinėmis kryptimis į Kiprą, Turkiją, Tunisą ir Kretos salą Graikijoje. Oro bendrovėms sudėtingu žiemos laikotarpiu bendrovė skrydžių geografijos plėsti neplanuoja, tačiau ketina kitų metų pavasarį, jeigu pavyks, įsigyti antrą orlaivį ir taip didinti skrydžių skaičių bei keleivių srautą.

Spaudžia nusipiginti

Apie tai, kad „Ryanair“ ir „Wizzair“ suteiktos išskirtinės sąlygos ne tik iškreipia konkurenciją, bet ir į nuostolius braidina Lietuvos oro uostus, šią savaitę viešai prakalbo ir Vilniaus oro uosto direktorius Gediminas Almantas. Keturis mėnesius pagrindinei šalies skrydžių bazei vadovaujantis G.Almantas pareiškė, kad dar trejus metus galiosiančios sutartys su užsienio pigių skrydžių bendrovėmis oro uostui garantuoja finansinį minusą. Esą „Ryanair“ kiekvieną savaitę diktuoja vis naujas sąlygas ir spaudžia Vilniaus ir Kauno oro uostus taikyti dar didesnes lengvatas.

„Tai atviras politinis ir komercinis spaudimas. „Ryanair“ nebekalba atskirai apie Vilniaus ar Kauno oro uostus, o šneka apie skrydžius apskritai iš Lietuvos ir sako, kad jiems reikia tokių pat įkainių tiek Kaune, tiek Vilniuje, antraip nutrauks skrydžius iš Kauno. Tai Kaunui reikštų bankrotą“, - apie realią skrydžių monopoliją Kaune įgijusios bendrovės sprendimų įtaką sakė G.Almantas.

Vilniaus oro uostas teigia, kad mažindamas oligopolijos grėsmę stengiasi į Lietuvą pritraukti kitus žemų sąnaudų užsienio vežėjus, tokius kaip „Vueling“ ar „Norwegian“. Tačiau į rinką, kurioje stipriai įsitvirtinusios „Ryanair“ ir „Wizzair“, šie esą žiūri atsargiai – norint perimti keleivių srautus prireiktų ne tik didelių investicijų, bet ir palankesnių nei siūlo konkurentai tarifų.

Planuoja trečią lėktuvą

Prieš tris mėnesius veiklą pradėjusi bendrovė „Air Lituanica“ jau skraidino kiek daugiau nei 15 tūkst. keleivių. Šiuo metu vežėja vykdo skrydžius penkiomis kryptimis - į Amsterdamą, Briuselį, Berlyną, Prahą ir Miuncheną. Kalėdų laikotarpiu „Air Lituanica“ skris ir į emigrantų gausiai apgyvendintą Londoną bei Dubliną. Šiuo metu bendrovė iš „Estonian Air“ ir „ECC Leasing“ nuomoja du Brazilijoje pagamintus orlaivius – 76 vietų „Embraer 170“ ir 86 vietų „Embraer 175“.

LŽ kalbintas „Air Lituanica komercijos direktorius Simonas Bartkus teigė, kad pigių skrydžių bendrovės didelėmis nuolaidomis ir išskirtinėmis sąlygomis Lietuvoje mėgavosi pirmaisiais savo veiklos metais. Taip buvo siekiama šias avialinijas paskatinti ilgam įsikurti Lietuvoje, o rinką užvaldę vežėjai visada turi stipresnių kozirių derybose su oro uostais.

„Šiuo metu oro uosto suteikiamos sąlygos ir taikomi įkainiai nėra kažkokia paslaptis. Jie nesudaro išskirtinių pranašumų pigių skrydžių bendrovėms. Savo veikla Vilniaus oro uoste esame patenkinti. Kitų metų vasarą ketiname skrydžius vykdyti jau ne dviem, o trimis lėktuvais. Tada, manau, tikrai galėsime pasigirti augančiais keleivių srautais“, - teigė S.Bartkus.

Uždirba milijardinį pelną

Tuo tarpu rinkos analitikai teigia, kad Airijoje registruota bendrovė „Ryanair“ gali nepasiekti užsibrėžtų šių metų pelno tikslų, nes auganti konkurencija verčia pačią bendrovę mažinti kainas ir pajėgumus, o paklausą menkina po krizės taupančių euro zonos valstybių gyventojai.

Pastaraisiais metais „Ryanair“ rezultatai nuolat pranokdavo lūkesčius, bet šįkart prognozuojama, kad visų metų grynasis pelnas bus ties žemiausia prognozuojama 570–600 mln. eurų (1 mlrd. 966 mln. – 2 mlrd. 70 mln. litų) riba.

„Ryanair“ vadovybės veiksmai demonstruoja susirūpinimą. Bendrovė pranešė, kad ketina pertvarkyti savo aptarnavimo sistemą. Bnedrovės vadovas Michaelas O'Leary pirmadienį vykusiame akcininkų susirinkime teigė, kad „Ryanair“ turi pašalinti visus trikdžius, kurie klientams sukelia nepatogumų. Jis pripažino, kad viena iš didžiausių skrydžių kompanijos problemų – papildomi mokesčiai keleiviams, kurių rankinis bagažas yra per sunkus. Ši problema, kaip sakė M.O'Leary, gali būti lengvai išspręsta. Taip pat „Ryanair“ ketina suformuoti gausesnę klientų aptarnavimo centro komandą, kuri reaguos į gaunamus skundus. Šiuo metu skambinantys į „Ryanair“aptarnavimo centrą klientai dažnai priversti bendrauti ne su aptarnaujančiu personalu, o ilgai ir nuobodžiai klausytis ūpo nepakeliančių muzikinių melodijų.

Faktai

Statistikos departamento duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius į Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 2,3 mln. keleivių – 7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Daugiausia keleivių per Lietuvos oro uostus atvyko ir išvyko į Jungtinę Karalystę (21,9 proc.), Vokietiją (10,8 proc.), Norvegiją (8 proc.), Latviją (6,4 proc.) ir Italiją (6,4 proc.).

Lyginant su 2012 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais, labiausiai išaugo keleivių srautas į Norvegiją. Į šią Skandinavijos šalį išvyko ir iš ten atvyko 57,3 proc. daugiau keleivių nei prieš metus.

Taip pat didėjo skrendančiųjų srautas į Italiją, Vokietiją ir Jungtinę Karalystę.

Dauguma keleivių – 90,8 proc. (2,1 mln.) į Lietuvą atvyko ir išvyko reguliariaisiais skrydžiais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"