TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Pigių skrydžių iš Vilniaus gali nebelikti

2014 07 02 6:00
Lietuvos oro uostų generaliniu direktoriumi tapęs Gediminas Almantas žada geriau išnaudoti šalies oro bazių potencialą.   Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nuo šio antradienio, liepos 1 dienos, Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai dalį veiklos vykdo kartu – jie tapo naujos valstybės įmonės "Lietuvos oro uostai" (LTOU) filialais. LTOU generalinio direktoriaus pareigas eina Gediminas Almantas, iki šiol vadovavęs Tarptautiniam Vilniaus oro uostui. Jis žada, kad įvykdyta reorganizacija ne tik užtikrins efektyvesnį šalies oro bazių darbą, bet ir bus aiškesnės jų veiklos kryptys.

Kaunas kelia problemų

Tikimasi, kad bendra valstybės įmonė leis dar geriau valdyti oro uostų finansus, derinti kainodarą ir turės palankesnes sąlygas derybose su skrydžių bendrovėmis. Keleiviai, skrendantys ir į Vilnių, Kauną, Palangą, ir atgal, kol kas jokių pasikeitimų nepajus, lėktuvai kils ir leisis kaip anksčiau, visos oro uostų operacijos vyks įprastai.

„Koordinuota oro uostų tinklo veikla leis išsaugoti visus tris tarptautinius oro uostus ir tuo pat metu užtikrinti viso tinklo veiklos rentabilumą tiek trumpalaikėje, tiek ir ilgalaikėje perspektyvoje“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Sėkmingo veiklos modelio paieškos, skrydžių, ypač pigiųjų, bendrovėms smarkiai derantis dėl kiekvieno oro uostams sumokamo cento, – užduotis ne iš lengvųjų. Ekonomiškiau iki šiol sekėsi tvarkytis Vilniaus oro uostui, kuris pernai uždirbo 4 mln. litų pelno. Su pliuso ženklu pastaruoju metu veikė ir Palangos oro uostas. Jo įkainiai, nors infrastruktūra ir skurdoka, yra vieni didžiausių regione.

Tuo tarpu Kaune, pasak LTOU generalinio direktoriaus, yra susikaupę nemažų nuostolių. „Tikimės, kad dėl masto ekonomijos ir efektyvesnio infrastruktūros panaudojimo galėsime sumažinti naštą Kaunui. Pagrindinė Kauno oro uosto bėda yra ta, kad jame yra sukurta gana plati infrastruktūra, tačiau jos apkrovimas yra pernelyg mažas. Kai brangi oro uosto infrastruktūra nepakankamai išnaudojama, sunku ne tik pelną generuoti, bet ir patį oro uostą išlaikyti“, - pažymėjo G. Almantas.

Pašnekovo manymu, šiam oro uostui reikia platesnio aviacinių ir kitų paslaugų paketo – iš to oro uostas uždirbtų, nes oro bendrovių mokami mokesčiai, net ir joms padidinus skrydžių intensyvumą bei maršrutų kiekį, lemiamos įtakos oro uostų finansinei būklei neturėtų.

Lazda gali išbaidyti

Naujoji valstybės įmonė perėmė visus iki tol atskirai veikusių oro uostų įsipareigojimus. Dabartiniai susitarimai su pigių skrydžių bendrovėmis galioja dar pusantrų metų, todėl jau kitų metų pradžioje Lietuvos oro uostai pradės derybas dėl naujos oro uostų kainodaros, kuri įsigaliotų nuo 2016-ųjų.

G. Almantas neslepia, kad Vilniaus oro uosto mokesčiai šioms bendrovėms privalo brangti. Pasak jo, pigiųjų žvilgsnis turėtų būti kreipiamas į Kauną. Vilniuje šiuo metu taikomi įkainiai yra per maži - oro uostas tiesiog per pigus, kad tokios bendrovės kaip „Ryanair“ ar „Wizzair“ aktyviau vykdytų veiklą iš Kauno.

Vilnius, pagal naująją LTOU viziją, išliks sostinės oro uostas, kuriame didžiausias skrydžių skaičius, brangiausia infrastruktūra ir paslaugos oro bendrovėms bei keleiviams. Tuo tarpu Kaune dėmesys turi būti sutelktas į pigių skrydžių bendroves, nes joms čia geriausiai pritaikyta infrastruktūra ir ji turi būti panaudojama maksimaliai pagal esamą pajėgumą.

LTOU vadovas LŽ pripažino, kad siekiama nauja kainodaros strategija, tikėtina, iš sostinės išbaidytų lietuvių pamėgtas pigių skrydžių oro linijas, tad dalis jų vykdomų skrydžių persikeltų į Kauną ar Palangą.

„Kiekviena lazda turi du galus. Tai tikrai nebus naktinė mokesčių reforma. Kitų metų pradžioje sėsime su aviakompanijų atstovais, derėsimės ir konsultuosimės dėl naujos kainodaros įvedimo. Galutinis jos modelis turi būti nuodugniai išdiskutuotas, visiems pristatytas. Aišku, pigių skrydžių aviakompanijos yra ypač jautrios kainos didėjimui, matyt įtaką pajus. Jos galės rinktis pigesnę alternatyvą – Kauno oro uostą. Dar viena veiksminga priemone, kuri galėtų skatinti skrydžių bendroves plėsti maršrutų geografiją ir intensyvumą, gali tapti Maršrutų plėtros fondas. Jei nepasiūlysime nei vieno, nei kito – Vilniaus oro uosto kainų didėjimas turės įtakos skrydžių geografijai“, - teigė G. Almantas.

Plėtros fondas nepajuda

Maršrutų plėtros fondas, kurį kaip vieną alternatyvų, viliojant aviakompanijas, pateikė Lietuvos oro uostų vadovas, kol kas skendi miglose. Deklaruojamas jo tikslas - pagalba finansuojant reklamos ar rinkodaros išlaidas į Lietuvą pritraukti naujų vežėjų, patogesnių skrydžių krypčių. Tačiau tam prireiktų bent 5 mln. litų kasmet – iš mokesčių mokėtojų kišenės.

Vakarų Europos valstybėse į tokią funkciją vykdančius fondus savo įnašą dažnai įneša ir tiesiogiai gausesniu turistų srautu suinteresuotas verslas – kelionių agentūros, apgyvendinimo įstaigos, tačiau Lietuvoje tokia praktika kol kas verslininkų nedomina.

Nors, kaip rašyta anksčiau, Susisiekimo ministerija pritaria tokio fondo reikalingumui ir galėtų iš dalies jį finansuoti, Ūkio ministerija didelio susidomėjimo šiuo projektu nerodo.

„Trumpalaikėje perspektyvoje fondas turėtų būti finansuojamas iš biudžeto lėšų, nes privatus verslas atsisako finansiškai dalyvauti. Turime visišką palaikymą iš Susisiekimo ministerijos, tačiau Ūkio ministerija to nedemonstruoja. Jei finansinę paramą vis dėlto pavyktų gauti, fondas pradėtų veikti kitąmet“, - sakė LTOU vadas.

Šiaip ar taip, koordinuojant visos šalies skrydžių strategiją, Lietuvos oro uostų laukia nemenki iššūkiai. Ar pasiteisins įgyvendinta reorganizacija, o planuojama kainodara neišbaidys keliaujančiųjų į Lietuvą ir iš jos pamėgtų pigių skrydžių bendrovių, paaiškės kitąmet.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"