TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Pirmasis autoklubas įkurtas dar „prancūzmečiu“

2013 03 18 14:45
Trečiojo dešimtmečio pabaigoje Klaipėdoje vyravo amerikietiški lengvieji automobiliai. / Tarpukario atvirukas

Klaipėdos kraštas turėjo savitą automobilizmo istorija – jis čia vystėsi kitaip nei visoje tarpukario Lietuvoje. Technika krašte kainavo kiek pigiau, todėl trečiojo dešimtmečio pradžioje jos buvo daugiau. Net vairuotojo pažymėjimai Klaipėdoje buvo išduodami kitokie nei Kaune. 

1922 m. pavasarį uostamiestyje, dar valdant prancūzams, buvo įkurtas pirmas šalyje automobilių klubas, tęsęs veiklą ir po 1923 m. miesto prijungimo prie Lietuvos Respublikos.

Keliskart keitė pavadinimus

Kaip nustatė istorikas Julius Žukas, 1922 metais buvo įsteigtas Kraftfahrer Vereinigung des Memelgebiets e. V. Memel (“Klaipėdos krašto automobilių vairuotojų susivienijimas”). 1923 m. sausio 15 d. įvykiai pareikalavo pakeisti ne tik įstatus, bet ir pavadinimą. 1924 m. klubas liepos 23 d. pasivadino “Klaipėdos automobilių vairuotojų draugija” (Kraftfahrer Verein Memel e. V). Šios organizacijos nariai propagavo automobilius, kurie karo nuniokotoje Lietuvoje vis dar atrodė technikos naujove. Visuomeninio susibūrimo pagal interesus idėją klaipėdiečiai, pirklių miesto gyventojai, matyt, atsivežė iš Hamburgo ar Berlyno, kur veikė „karališkieji automobilių klubai.“  

Anksčiau negu Kaune

Įdomu tai, kad panaši visuomeninė organizacija tuometinėje laikinojoje Lietuvos sostinėje pradėjo veikti žymiai vėliau – tik 1925 metais. Tada Kaune grupė steigėjų, tarp kurių buvo operos dainininkas Kipras Petrauskas ir generolas Silvestras Žukauskas, įkūrė Lietuvos automobilių klubą. Kauno klubo įstatai įregistruoti tik 1926 m. kovo 20 d.

Vėliau, atsižvelgiant į šalies politines ir teisines realijas, uostamiesčio autotechnikos entuziastams teko dar kartą keisti savo organizacijos pavadinimą. 1925 metų rugsėjo 12 d. įregistruotas “Klaipėdos krašto automobilių ir motorračių klubas” (Memellaendischer Automobil und Motorrad Club). Šis klubas rengė lenktynes (pavyzdžiui, 1927 m. rugpjūčio 14 d. Gindulių-Nemirsetos plente lenktyniavo automobiliai ir motociklai), parodas, kasmetinius pobūvius Klaipėdos viešbučiuose ir restoranuose.

Šis klubas veikė iki pat Antrojo pasaulinio karo. Kaip rašo J.Žukas, “Klaipėdos kraštas naudojosi plačia autonomija. Todėl šiam klubui 1931 m. buvo suteikta teisė išduoti krašto gyventojams “tarptautinius automobilių susisiekimo liudijimus” apeinant tuometinę sostinę – Kauną." Istorikams pavyko nustatyti ir tuometinio klubo buveinės adresą bei valdybos narių pavardes. 1931 m. klubas buvo įsikūręs Perkasų g. 7 (dabar Sukilėlių g.). Pastatas neišliko. Klubo valdybos pirmininkas buvo Richardas Vilkė, savivaldybės įmonių direktorius, valdybos nariai buvo broliai Erichas ir Evaldas Preikšaičiai, automobilių dirbtuvės ir autosalono savininkai, pirklys Robertas Dipelis, prekybininkas Otas Ciokė, pirkliai Ernis Paulas ir Kurtas Ulrichas (pastarasis – klubo kasininkas), mokytojas Paulius Štokas, banko valdininkas Richardas Rotas.

Klubas galėjo sėkmingai veikti ir dėl to, kad tarpukario Klaipėdoje dirbo keletas parduotuvių, prekiavusių automobiliais ir motociklais, o pačią prekybą pagyvino ir uosto buvimas. Populiariausi buvo vokiški ar angliški, vėliau – JAV gamybos automobiliai ir motociklai.

Sunkumai, privertę išparduoti „oldtimerius“

Po Antrojo pasaulinio karo susidomėjimas automobilių technika, kuri buvo suvokiama jau ne tik kaip transporto priemonė, atgijo tik 7-ajame dešimtmetyje, kai keletas klaipėdiečių įsigijo vadinamas „trofėjines“ vokiškas mašinas. Atskiro senovinių automobilių klubo Klaipėdoje sovietinės okupacijos metais nebuvo – nuo 8-ojo dešimtmečio pradžios iki maždaug 1990 metų uostamiestyje veikė būrelis antikvarinės technikos mėgėjų, priklausęs tuometiniam Kauno senovinės technikos klubui. Šis būrelis oficialiai nebuvo registruotas Klaipėdoje. Būrelio nariai turėjo maždaug 15 prieškarinių automobilių ir motociklų. Šios technikos likimas dėl sunkios ekonominės situacijos Lietuvoje po 1990 metų buvo nepavydėtinas. Didžioji dalis prieškarinių automobilių ir motociklų buvo parduoti į Vakarų Europą (pvz., prabangus sedanas „Horch“, kariniai motociklai „Zundapp“ ir BMW). Nuo tų laikų Klaipėdoje liko tik 3 automobiliai – 1939 m. sedanas “Opel Admiral”, 1939 m. “Mercedes 170”, 1943 m. “GAZ 67B” bei karo laikų motociklas „Harley-Davidson WLA“.

Tikrasis meilės senajai technikai atgimimas prasidėjo tik amžių sandūroje, kai grupė senovinių automobilių žinovų Klaipėdoje susirūpino technikos paveldo likimu. Kasmet senoviškų automobilių uostamiestyje mažėjo – kas nebuvo išvežta į užsienį, atsidūrė metalo laužo supirktuvėse. Maždaug nuo 2000 m. senųjų automobilių gerbėjai susidūrė su paradoksalia situacija – kai neliko tarpukario mašinų, mėgėjai pradėjo rinkti XX amžiaus ­6-8-ojo dešimtmečių techniką: ZIM, “Pobeda”, GAZ-21 ir 22 “Volga”, “Moskvič-400”, 403 ir 408, motociklus Iž-49 ar 56.

Susidomėjimą pažadino dolerio kursas

Kiek vėliau, po 2004 m., pasikeitus įstatyminei bazei ir muitų politikai, tapo lengviau ir pigiau gabenti senovinius automobilius iš ES šalių. Šiuo laikotarpiu uostamiestyje atsirado keletas šeštojo dešimtmečio „Bentley“, MG Midget, „Mercedes“ W-120, 108, 111 ir 115 Coupe. Keletas kolekcininkų atsigabeno įdomių „oldtimerių“ iš NVS šalių (pav. GAZ-14 „Čaika“ iš Ukrainos kompartijos CK garažo). Pastaruoju metu Klaipėdoje, kaip ir kitur Lietuvoje, daugėja senovinių automobilių, pargabentų iš JAV. Didžioji dalis šių „oldtimerių“ – klasikinio „aerokosminio“ stiliaus dešimtmečio (maždaug 1952-1962 m.). Uostamiestyje yra ir du 1930 m. „Ford A“ automobiliai.

Pagalvota apie įdomios technikos klubo uostamiestyje įkūrimą ir tarpukario tradicijų pratęsimą. 2001 metų balandžio 5 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje buvo patvirtinti senovinių automobilių ir motociklų klubo „Diližanas“ įstatai. Per dešimtmetį klubo nariai suorganizavo dešimt renginių, nemokamai pristatydami visuomenei turimus „oldtimerius“ kaip saugomo techninio paveldo dalį.  

Vienas įdomesnių „oldtimerių“, pasirodęs uostamiesčio kolekcininku akiratyje, yra Kovo 11-osios Akto signataro, ilgamečio Klaipėdos miesto vadovo Alfonso Žalio (1929-2006) tarnybinis automobilis. 1981 m. GAZ 24-10 išliekamąją vertę turi ir dėl to, kad yra susijęs su šio iškilaus žmogaus gyvenimu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"