TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Pradedama diskusija „Ar Kaunas gali tapti Baltijos jūros regiono logistikos paslaugų centru?“

2014 01 29 6:00
Kauno geležinkelio stotis laukia ne tik "Rail Balticos" trasa atvykstančių krovinių, bet ir keleivių.

Lietuvos laikinąją sostinę 2015-aisiais pasiekus europinės vėžės geležinkeliui „Rail Baltica“, Kaune susikirs toks kiekis transporto rūšių, kokio iki šiol nematė nė vienas didelis mūsų šalies ar artimiausio užsienio miestas, galbūt iš dalies tik išskyrus Brestą Baltarusijoje. Tačiau ar tai padės Laikinąjai sostinei tapti Baltijos jūros regiono šalių sausumos uostu?

Dienraščio „Lietuvos žinios“ diskusija būtent ir skirta daugiau nei po metų įvyksiančiam įvykiui – pradėjus veikti „Rail Baltica“ ir Kauno Palemono mikrorajone pradėjus darbą naujam intermodaliniam viešajam logistikos centrui, pasikeis Laikinosios sostinės gyvenimas? Kokie iššūkiai laukia Lietuvos transporto ir logistikos sektoriaus apskritai? Kokių sunkumų ar pranašumų Kaunas gali sulaukti, padidėjus per jį tekėsiančiam krovinių, tarp jų – ir tranzitinių, srautui? Ar sugebės efektyviai juos prižiūrint bendradarbiauti įvairios transporto rūšys? Kaip turės būti organizuotas darbas, kad sąveika būtų maksimaliai efektyvi? Kokios kliūtys laukia bendradarbiavimo dirvonuose? Kas gali sutrukdyti sklandžiam transporto intermodalinių grandžių darbui? Kurie miestai sudarys Kaunui didžiausią konkurenciją? Ir taip toliau.

Klausimas „Ar Kaunas gali tapti Baltijos jūros regiono logistikos paslaugų centru?“ turi pagrindo. Pirmiausia tai lemia labai gera mūsų Laikinosios sostinės geografinė padėtis – miestas įsikūręs pačiame Lietuvos viduryje, pusiaukelėje tarp svarbiausių dabartinių Baltijos jūros regiono logistikos centrų – Berlyno (Vokietija) ir Helsinkio (Suomija).

2015-aisiais Kaunas, ko gero, bent jau laikinai taps ir svarbiausiu Lietuvos transporto mazgu. Pirmiausia dėl to, kad mūsų Laikinojoje sostinėje paraleliai viena kitai pradės veikti dvi geležinkelio vėžės – europinė ir rusiška. Pagerinus Karmėlavos oro uosto infrastruktūrą, šie oro vartai gali tapti antraisiais pagal svarbą po Zoknių oro uosto Lietuvos vartais. Iš Kauno visomis įmanomomis kryptimis šauna automobilių keliai ir geležinkeliai – tiesiogiai jie jungia Laikinąją sostinę ir su Vilniumi, ir su Varšuva, ir su Ryga, ir su Kaliningradu, ir su Klaipėda. Kaune žadama atnaujinti netgi Marvelės laivų prieplauką ant Nemuno kranto, tuomet miestas galės atgimti ir kaip vandens transporto mazgas.

Kauną kerta visi svarbiausi transeuropiniai geležinkelių ir sausumos koridoriai – IX tarptautinis transporto koridorius, plačiau žinomas Aziją ir Europą turėsiančio sukurti Rytų-Vakarų koridoriaus pavadinimu, IX Kretos koridorius (šiuo metu juo iš Klaipėdos per Kauną Juodosios jūros link kursuoja konteinerinis traukinys „Vikingas“), I Kretos koridorius (tas pat, kurio pagrindinė ašis ateityje galbūt bus geležinkelis „Rail Baltica“, ir kuris dabar statomas pagal du projektus „Rail Baltica 1“ - nuo Varšuvos iki Kauno, ir „Rail Baltica 2“ - nuo Kauno į Rygą ir į Taliną). Kauną siekia ir VIII tarptautinio transporto koridoriaus, kuris iš Berlyno (Vokietija) per Varšuvą (Lenkija) šauną į Brestą (Baltarusija), atšaka. Mūsų laikinąją sostinę kerta svarbiausia Baltijos šalyse tarptautinė automobilių magistralė „Via Baltica“, kitaip dar vadinamas Europos keliu E67. Tai – tarptautinis greitkelis, einantis nuo Prahos per Varšuvą, Marijampolę, Kauną, Panevėžį, Rygą, Taliną ir keltu iki Helsinkio. Tačiau automagistrale „Via Baltica“ vadinamas tiktai ruožas nuo Varšuvos iki Talino.

Kauną kerta ir Vilniaus-Klaipėdos automagistralė.

2015 metais pastačius Kauno intermodalinį (skirtą įvairiarūšiam transportui) viešąjį logistikos centrą visos transporto rūšys turės galimybę sąveikauti ir per jį. Ir apskritai – artimiausiais metais Kaunas žada būti tuo bandomuoju miestu, kuriame bus patikrintas paties plačiausio intermodalinio (įvairiarūšio) transporto tinklo efektyvumas mūsų šalyje. Jei jis bus didelis, užsakovams, taip pat – ir užsienio, bus dar vienas signalas, kad gabenti dar daugiau krovinių Lietuvą kertančiais įvairiausiais transporto koridoriais yra pats naudingiausias pasirinkimas.

Tikėsimės, prie teigiamų rezultatų prisidės ir LŽ rengiama diskusija „Ar Kaunas gali tapti Baltijos jūros regiono logistikos paslaugų centru?“.

Diskusijos pradžia – 2014 m. vasario 6 d., 11 val., diskusija įvyks dienraščio „Lietuvos žinios“ patalpose Vykinto g.14, Vilniuje.

Diskutuoti galima pradėti ir dabar, tereikia straipsnius ir nuomones, ne ilgesnius kaip 20 000 spaudos ženklų, atsiųsti e.paštu v.uzusienis@lzinios.lt. Pažadame, kad jie nedelsiant pasirodys rubrikoje „Projektas „Transporto ir logistikos prioritetai 2014“. Komentuoti straipsnius internetinėje erdvėje galima be apribojimų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"