TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Praeities prisiminimai liepia nesustoti

2010 11 03 0:00
Restauruotas "Moskvič-412" atrodo lyg atkeliavęs iš praeities varžybų.
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Automobilių sporto meistras, praeityje garsus ralio lenktynininkas Egidijus Paulauskas ir sulaukęs 52 metų nepamiršo lenktynių - šįmet laimėjo ralį "Aplink Lietuvą". Jis "Lietuvos žinioms" papasakojo apie savo keturis dešimtmečius trunkančią karjerą bei paties restauruotą sportinį "Moskvič-412".

Pašnekovas neslepia nostalgijos savo auksiniams laikams, kai būdamas jaunas skindavo pergales ralio varžybose. Daug jo bendražygių jau nebėra tarp gyvųjų, taigi atkurtas lenktyninis "Moskvič-412" automobilis yra tarsi duoklė jiems - jau niekada nebelėksiantiems ralio trasomis.

"Nostalgija vis dėlto yra. Žinote, tokiomis mašinomis mes visą savo aktyvaus sporto laikotarpį lenktyniavome, miegojome kartu su jomis. Mintinai kiekvieną varžtą žinau. Kiek jų išardyta, perrinkta", - dėstė E.Paulauskas.

Ralio mašinos atgimimas

Ryškiai oranžinis automobilis yra tiksli raliui skirto moskvičiaus kopija, nes, E.Paulausko žiniomis, originalių ralio lenktynėse važiavusių šio modelio automobilių neišliko. Tačiau išoriškai bei daugeliu važiuoklės ir salono detalių lenktynininko automobilis nesiskiria nuo kadaise skynusiųjų pergales.

Restauruotas senas serijinis "Moskvič-412" nudažytas to meto ralio mašinų spalvomis, apklijuotas lipdukais, tarsi būtų pasiruošęs stoti prie starto linijos, ir aprūpintas svarbiausia įranga - papildomais žibintais, specialiais plačiais ratlankiais, sportiniais amortizatoriais, sėdynėmis, diržais, saugos lankais, senoviniu prietaisu nuvažiuotiems atstumams matuoti "Twinmaster" ir daugeliu kitų sportiniam automobiliui būtinų detalių. Vienintelė svarbi detalė, kurios E.Paulauskui nepavyko rasti, tai lenktynėms skirtas variklis, todėl po gaubtu slypi originalus serijinės gamybos "Moskvič" motoras. Pasak pašnekovo, restauruoti automobilį kainavo apie 10 tūkst. litų, bet minutėlę paskaičiavęs jis nutarė, kad suma galėjo būti kiek didesnė.

Dėmesio nestinga

E.Paulauskas neslėpė, kad jo automobilis sulaukia itin daug dėmesio - praeiviai jį palydi akimis, rodo iškeltus nykščius ar net paploja. Nieko keista - aštuntojo dešimtmečio viduryje pristatytas sportinis "Moskvič-412" buvo pirmasis gamykloje lenktynėms pritaikomas modelis tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Prieš tai lenktynininkai varžydavosi bendro naudojimo keliams skirtomis volgomis ir zaporožiečiais, todėl tikras ralio automobilis leido sportininkams geriau atskleisti savo sugebėjimus ir net pasivaržyti su ralio profesionalais iš užsienio.

Kaip sakė pašnekovas, visa šio modelio istorija ir paskatino jį atkurti automobilį iki rugsėjo mėnesį vykusio ralio "Aplink Lietuvą" prezidentės taurei laimėti. Lenktynininkas tvirtino norėjęs visuomenei, ypač jaunimui, pademonstruoti reikšmingą ralio istorijos etapą. Tiesa, E.Paulauskas svarbiausią varžybų apdovanojimą pelnė ne šiuo automobiliu, restauruotu moskvičiumi startavo jo trisdešimtmetis sūnus Liutauras.

Automobilyje nuo gimimo

Lenktynininko sūnūs gyveno medalių ir taurių pilnuose namuose, nuolat matydavo sportines mašinas, todėl natūralu, kad susidomėjo automobilių sportu. Paties E.Paulausko tėvai neturėjo nieko bendra su lenktynėmis.

Patyręs sportininkas svarsto greitomis ir galingomis mašinomis susidomėjęs galbūt todėl, kad jį tiesiogine prasme nuo pat gimimo lydėjo automobiliai. "Vienas įdomesnių gyvenimo epizodų yra toks, kad gimiau moskvičiuje. Tėtis vežė mamą į ligoninę ir spėjo nuvežti nuo namų vos 20 metrų", - pasakojo E.Paulauskas.

Netrukus jis pareiškė norą ir pats sėsti prie vairo. Būdamas dvylikos metų E.Paulauskas dalyvavo kartingo varžybose, o sulaukęs vos penkiolikos jau laimėjo ralį Latvijoje. Tuomet vaikinas dar neturėjo vairuotojo pažymėjimo, bet negalėdamas atsispirti troškimui lenktyniauti jis nepabijojo organizatoriams pateikti kito žmogaus dokumentus.

Netrukus sulaukęs šešiolikos E.Paulauskas išimties tvarka vairuotojo pažymėjimą gavo dovanų. "Atsimenu kaip šiandien. Autoinspekcijos viršininkas man sako: "Tėvo klausysi?" Nesupratau, apie ką kalba. "Tai žinoma, klausysiu", - sakau. Tada jis pakvietė sekretorę, kad ši atneštų "tam piemeniui" vairuotojo pažymėjimą. Dokumentai tada buvo tokie..." - prisiminė pašnekovas.

Slaptas planas

Nuo tada jaunuolis ėmė skinti pergales savo vardu, bet pažado klausyti tėvo laikėsi ne itin stropiai. Kartą tėvas prasitarė, kad galėtų kada nors Egidijui paskolinti šeimos žiguliuką varžyboms, taigi vaikinas nieko nelaukė. Tėvui užmigus sūnus paėmė mašinos raktelius, per naktį su geru draugu Rimu Brundza žiguliuką paruošė varžyboms ir rytą išlėkė į lenktynes. Pasak E.Paulausko, patyrę lenktynininkai žvalgėsi ir kikeno, neva jaunuoliai tuoj sudaužys mašiną ir gaus pylos nuo tėvų. Tačiau Egidijus ir Stasio Brundzos pusbrolis Rimas varžybas laimėjo.

Šis pasirodymas E.Paulauskui atvėrė kelią į profesionalų ralio sportą. Jis buvo pakviestas į Kauno radijo gamyklos automobilių sporto klubą "Banga". Klubui taip pat priklausė Kastytis ir Arvydas Girdauskai. Jaunajam Egidijui jie buvo ir treneriai, ir konkurentai, ir bičiuliai. Būtent jų atminimui E.Paulauskas dažniausiai skiria savo dabartinius laimėjimus. "Girdauskai labai daug davė automobilių sportui, Lietuvai. Jie buvo paprasti žmonės, nors titulų turėjo be galo daug", - prisiminė pašnekovas.

Jis negalėjo suskaičiuoti visų savo pergalių ir titulų, laimėtų daugiausia su komanda. Jauniausias Lietuvos sporto meistras, Lietuvos ralio čempionas, Pabaltijo ralio čempionas, Sovietų Sąjungos žiemos hipodromų čempionas - tai tik dalis E.Paulausko titulų, o pergalių ir prizinių vietų lenktynėse skaičiaus jis net apytiksliai negalėjo prisiminti.

"Stogai" ir medžiai

Per keturiasdešimt metų trunkančią lenktynininko karjerą E.Paulauskas yra patyręs ne vieną avariją. Publika jį laikė ekstremalu. "Su Paula gali važiuoti tik beprotis. Arba pirmoji vieta, arba "stogas", sakydavo žmonės", - prisiminė pašnekovas.

Jis atskleidė labiausiai mėgstantis lenktyniauti žiemą, sniego užklotomis slidžiomis trasomis, o kaip įdomias žvyro trasas jis išskyrė Dainių greičio ruožą tarp Aukštadvario ir Žiežmarių bei ilgą ir sudėtingą Kulių greičio ruožą Žemaitijoje.

Varžybose jis net 26 kartus yra apvertęs automobilį, tačiau patvirtino daugelio sportininkų pasakojimus, kad apsiversti ant stogo nėra taip pavojinga, kaip trenktis į medžius.

Kraupiausią avariją E.Paulauskas patyrė būdamas jau žinomas lenktynininkas 1985 metais Lietuvoje, Vilkaviškio apylinkėse. Jis kartu su šturmanu Kęstučiu Švedu, ralio lenktynininko Vytauto Švedo tėvu, trasos stenogramą buvo sudarę geru oru, bet varžybose jų laukė staigmena. "Nušokome nuo tramplyno ir pamatėme, kad už jo posūkis, o prieš mus - kolona medžių. Greitis maksimalus - netoli 200 km per valandą. Matome - prilijo ir nusileidimo vietoje yra bala. Mašina nusileido į vandenį. Plojomės į medžius taip, kad galinis tiltas su visais amortizatoriais nulūžo ir perskriejo mašinos stogą. Tada pirmą ir vienintelį kartą išsigandau, maniau, kad mes tikrai skrendam į dausas", - prisiminė lenktynininkas. Tačiau per stebuklą sportininkai atsipirko išgąsčiu ir lengvais sumušimais.

Sportininkas - kaskadininkas

Po trejų metų E.Paulauskas baigė savo kaip profesionalaus lenktynininko karjerą. Pasak jo, Sovietų Sąjungai žlungant automobilių sportas Lietuvoje merdėjo - kartais sportininkai nesugebėdavo pasiekti finišo, nes neturėdavo net paprasčiausių replių mašinai remontuoti. Norėdamas prisidurti prie kuklios lenktynininko algos jis grodavo vestuvėse ir dirbo kaskadininku kino studijoje. Pasak E.Paulausko, kaskadininko darbas nepalyginti lengvesnis nei lenktynininko. "Važiuoji švilpaudamas. O lenktynės visai kas kita - be proto leki miškais 200 km per valandą greičiu", - tvirtino jis.

Vėliau, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, E.Paulauskas kurį laiką gyveno užsienyje ir buvo visai apleidęs automobilių sportą, bet grįžęs į gimtinę neatsispyrė greičio traukai. Kai tik būna proga, vyras startuoja per įvairias veteranų varžybas. Pernai E.Paulauskas tapo Žiemos hipodromų čempionu užpakaliniais ratais varomų automobilių klasėje ir planuoja ne kartą pasirodyti trasose su restauruotu "Moskvič-412". "Negaliu nevažiuoti. Kai sportinė mašina pralekia pro šalį, iš karto suvirpa širdis", - tvirtino pašnekovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"