TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Premjerai sutarė kuo greičiau įsteigti bendrą „Rail Baltica“ įmonę

2014 06 21 12:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šeštadienį Taline premjeras Algirdas Butkevičius su Latvijos premjere Laimdota Straujuma ir Estijos Vyriausybės vadovu Taavi Roivasu pasirašė bendrą pareiškimą dėl projekto „Rail Baltica“ ir sutarė dėl greitesnio bendros įmonės įkūrimo.

„Sutarta nedelsiant imtis visų reikiamų žingsnių nacionaliniu lygiu, kad būtų patvirtinta ir pasirašyta akcininkų sutartis bei kuo greičiau įsteigta bendra „Rail Baltica“ įmonė. Taip pat politinėje deklaracijoje įtvirtinta nuostata, kad Vilnius yra „Rail Baltica2“ projekto dalis ir jį bus siekiama finansuoti iš europinių lėšų“, – Vyriausybės pranešime cituojamas sako Lietuvos premjeras.

Bendra trijų Baltijos šalių įmonė kuruos projekto vykdymą, taip pat teiks paraiškas Europos Komisijai dėl geležinkelio statybų finansavimo. Trečdalį įmonės akcijų turėtų valdyti „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „Rail Baltica“ statyba, o likusias akcijas - Latvijos ir Estijos bendrovės.

Premjerų pareiškime patvirtinama, jog svarbu įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą kaip šiuolaikinės dvigubos 1435 mm pločio vėžės elektrinių traukinių liniją su didžiausiu numatytu 240 kilometrų per valandą greičiu atkarpoje „Talinas–Pernu–Ryga–Panevėžys–Kaunas“ bei iki Lietuvos ir Lenkijos sienos. Taip pat išreiškiama parama, kad į maršrutą būtų įtraukta atkarpa „Vilnius–Kaunas“.

Baltijos šalių ministrai pirmininkai sutarė tęsti veiklą, įskaitant projektų paraiškų parengimą ir pateikimą jį finansuoti pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP).

Pasak Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovų, plėtojant regioninį dialogą, rengiantis ir įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą, buvo itin svarbi nuolatinė Europos Komisijos (EK) parama.

Todėl šeštadienį Estijos sostinėje A.Butkevičius, L.Straujuma ir T.Roivasas susitinka su EK pirmininku Jose Manueliu Barrosu (Žoze Manueliu Barosu) aptarti Europos Sąjungos struktūrinių fondų partnerystės sutartis, regioninius energetikos projektus ir su saugumu susijusius klausimus.

Taline A.Butkevičius taip pat pakvietė Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovus į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo atidarymą šių metų spalį.

„Tai bus istorinė diena švenčiant naujai pastatyto SGD laivo-saugyklos „Independence“ (liet. „Nepriklausomybė“) atvykimą į Klaipėdos uostą“, – sakė ministras pirmininkas.

Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300 kilometrų.

Lietuva iki 2015 metų pabaigos numato nutiesti 1,3 mlrd. litų vertės naują europinės 1435 milimetrų vėžės geležinkelį nuo Lenkijos sienos iki Kauno, o įgyvendinant bendrą trijų Baltijos šalių projektą - po 5-7 metų - dar apie 4,4 mlrd. litų vertės nuo Kauno iki Latvijos sienos su atšaka iki Vilniaus. Šiuo metu geležinkelis Lietuvoje yra rusiškos 1520 milimetrų vėžės.

Europinės vėžės geležinkelis sujungs Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"