TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Prie vairo be vairuotojo pažymėjimo – tūkstančiai

2016 06 01 6:00
Dažniau pareigūnams įkliūva asmenys, kurie vairuoja niekada neįgiję teisės vairuoti, o ne tie, kurie yra praradę šią teisę. LŽ archyvo nuotrauka

Neturi teisės sėsti prie vairo, bet vis tiek vairuoja – avaringumu garsėjančioje Lietuvoje jau tapo įprasta. Per šiuos metus Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) pareigūnai išaiškino jau beveik 3000 asmenų, kurie vairavo užmiršę vieną pareigą – įgyti teisę vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemones. Spjauti į įstatymus ir elgtis nusikalstamai skatina nebaudžiamumas ir valdžios bejėgiškumas.

Kaip rodo kelių policijos reidų rezultatai, įstatymų pažeidėjai, prilygstantys nusikaltėliams, drąsiai sėda prie vairo neturėdami tam teisės ne tik nuošaliose vietovėse, bet ir mieste. Štai per vieną pastarųjų rytinių reidų tik vienoje vietoje Vilniuje vos per kelias valandas į policijos pareigūnų rankas pateko 4 vairuotojai, neturintys teisės vairuoti. Per vieną savaitę Vilniaus apskrityje sulaikyta 14 tokių pažeidėjų. Ir tai – ne jaunuoliai ar paaugliai. Prie vairo sulaikomi arba žūsta neturėję teisės vairuoti 40–48 metų vyrai.

Baudos neatgraso

Kaip „Lietuvos žinias“ informavo Deivis Kulvietis, LKPT Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresnysis specialistas, šiemet iki gegužės 27 dienos pareigūnai išaiškino 2828 transporto priemones vairavusius asmenis, neturinčius teisės vairuoti.

„Tokio nusižengimo dažnumas nepriklauso nuo sustabdymo vietovės. Dažniau pareigūnams įkliūva asmenys, kurie vairuoja niekada neįgiję teisės vairuoti, o ne tie, kurie yra praradę šią teisę, – sakė D. Kulvietis ir pridūrė: – Privalo būti sukurta efektyvi tokių nusižengimų prevencija. Neatsižvelgiant į amžių, turi būti skatinamas vairuotojų sąmoningumas, taip pat turi būti žinoma, kad toks žmogus neišvengs atsakomybė. Tokių žmonių, kurie vairuoja neįgiję tokios teisės, atžvilgiu būtų veiksmingos visos priemonės, manau, taip pat tos, kurios ribotų taip nusižengusio asmens veiksnumą – pavyzdžiui, jis negalėtų gauti nemokamų medicinos paslaugų, netektų socialinių garantijų ar panašiai.“

LKPT atstovas pridūrė, kad asmenys, neturintys teisės vairuoti, yra neatsakingi ir nejausdami atsakomybės už savo veiksmus kelia didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams.

Pagal šiuo metu galiojantį LR Administracinės teisės pažeidimų kodeksą, transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti užtraukia baudą nuo 289 iki 434 eurų arba administracinį areštą.

Jei asmuo vairavo, kai prarado tokią teisę, bauda išauga nuo 434 iki 724 eurų.

Taip pat derėtų atkreipti dėmesį, kad vien perdavimas vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti ar neturinčiam teisės vairuoti tokios rūšies transporto priemonių, užtraukia baudą nuo 57 iki 115 eurų.

Nesugeba suvokti pasekmių

Kas trukdo tūkstančiams gyventojų prieš sėdant prie vairo įgyti teisę vairuoti? Ar tai lemia atsakomybės trūkumas ir bendras moralinis nuosmukis bet kurioje gyvenimo srityje?

Kai kurie neturintys vairuotojo pažymėjimo sugauti bando teisintis, neva skursta – esą turėjo pinigų tik gerokai supuvusiai mašinai įsigyti, o vairavimo kursai jiems neva per brangūs, todėl ir leidžia sau vairuoti niekada nesimokę nei eismo, nei vairavimo ir neturėdami teisės, rizikuodami savo ir aplinkinių gyvybe.

Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos viceprezidentas Darius Lesickas tokiu pasiteisinimu netiki. Pasak jo, dėl didelės vairavimo mokyklų tarpusavio konkurencijos jų paslaugų kainos tikrai nėra išpūstos. „Nors vairavimo kursai prieinami ne tik didmiesčiuose, bet ir mažuose miesteliuose, kur regioninės vairavimo mokyklos pačios susirenka mokinius, atsiveža į mokyklą, vis tiek be teisių iš tiesų turime daug važinėjančių. Ši situacija sunkiai sprendžiama ir, matyt, sunkiai bus išgyvendinta, jei nuolat garsiai apie šią problemą nekalbėsime“, – pažymėjo D. Lesickas.

Vairavimo mokyklų atstovas buvo linkęs manyti, kad priežastis yra ne kas kita, kaip neatsakingas visuomenės požiūris į eismo saugumą. „Mokymasis pas mus vis dar asocijuojamas su bausme, prievartiniu dalyku. Vairavimo mokyklos bando mokymosi procesą paįvairinti, bet kažkokio šou iš rimto dalyko nepadarysi. Jei noro mokytis toks pilietis neturi, egzaminų bijo, o apie pasekmes nelabai susimąsto ar supranta, tai ir vairuoja neturėdamas tam teisės“, – sakė pašnekovas.

Kaip gaivalinė nelaimė

Tiesa, pasak D. Lesicko, yra ir išskirtinė transporto priemonių kategorija, kuria važinėti tiesiog „taip priimta“ – neturint teisės – tai motociklai.

„Už tai atsakinga ir vairuotojus egzaminuojanti „Regitra“. Mat A kategorijos vairavimo egzaminas sezoninis, o eilės jį išlaikyti labai didelės. Kol prieina eilė, norinčiam vairuoti tenka laukti labai ilgai, be to, gali tekti perlaikyti – taip gali tą vasarą savo eilės ir nebesulaukti. Dėl tų eilių jau nebe pirmi metai yra problema. Tai ir skatina motociklų savininkų savivalę – vairuoti nesulaukus egzamino, negavus pažymėjimo ir neturint teisės“, – pažymėjo A. Lesickas.

VĮ „Regitros“ duomenimis, pernai laikiusių A egzaminą vairuotojų skaičius išaugo net trečdaliu. „Atsižvelgdami į praėjusių metų augimą, gerokai padidinome savo darbo pajėgumą. Bet A kategoriją laikančiųjų srautas neprognozuojamas, mums jie – kaip gaivalinė nelaimė. Šiemet jau matome, kad šių egzaminuojamųjų srautas augs dar tiek pat, kiek pernai. Neturime priemonių prognozuoti, kiek vidutinio amžiaus žmonių sugalvos konkrečiais metais sėsti prie motociklo vairo. Dėl jaunų vairuotojų šiek tiek galime prognozuoti pagal demografinius duomenis. Bet didelė dalis A kategoriją norinčių įgyti žmonių yra vidutinio amžiaus“, – teisinosi „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.

Pasak jo, motociklininkų daugėjimo tendencija akivaizdi visuose „Regitra“ padaliniuose, kur A kategorijos egzaminas organizuojamas nuo balandžio 1 dienos iki lapkričio 10 dienos.

„Žmonės juda po visą Lietuvą. Jei viename mieste egzamino reikia laukti ilgiau, važiuoja į kitą. Viena galima išeitis būtų, priklausomai nuo oro sąlygų, pailginti laikotarpį, kai vykdomas šis sezoninis egzaminas. Tam turėtų būti panaikintas Kelių eismo taisyklių reikalavimas dėl žieminių padangų motociklams. Jei taip nutiktų, galėtume grįžti prie ankstesnės (iki 2005 metų egzaminas buvo organizuojamas visus metus – red.) tvarkos, nors ši taip pat yra problemiška“, – svarstė S. Šuminas.

Siūlo stebėti kaimynus

Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis pripažino, jog per penkis mėnesius beveik 3000 be teisės vairuoti sučiuptų pažeidėjų liudija apie vieną rimčiausių saugaus eismo skaudulių.

„Valstybė privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad užkardytų tokius pažeidimus, privalo būti taikomos griežčiausios sankcijos. Latvijoje, pavyzdžiui, buvo įgyvendinta praktika, jog už vairo sučiupus neblaivų arba neturintį teisės vairuoti asmenį, automobilis atimamas ir jam negrąžinamas tol, kol nesumokama bauda. Tai pasiteisino. Toks sprendimas siūlytas ir Lietuvoje, tačiau nepriimtas, nes galimai pažeistų Konstituciją“, – sakė V.Pumputis.

Anot jo, kelių policijos patrulių automobiliuose sumontuota technika skenuoja pravažiuojančių automobilių srautą. Jei fiksuojama, jog mašinos savininkas yra praradęs teisę vairuoti, automobilis stabdomas. Asocialius asmenis, kurie nevengia vairuoti ne tik neturėdami teisės, bet ir išgėrę, regionuose gerai žino vietos policijos patruliai. Pasak V. Pumpučio, neseniai įsigaliojusi tvarka, kai skirtos baudos gali būti dalimis nurašomos iš prasižengėliui valstybės skiriamų pašalpų, taip pat padeda suvaldyti aršiausius pažeidėjus.

„Šiuo metu baudos gana griežtos, o policijos ekipažo kiekvienoje gatvėje nepastatysi. Todėl didžiausią dėmesį turime skirti visuomenės sąmoningumui ugdyti. Jeigu matai, kad kaimynas sėda už vairo neturėdamas teisės, atkalbėk arba pranešk policijai“, – patarė valdininkas.

FAKTAI

Gegužės 13-osios, penktadienio, vakarą Panevėžio rajono Liberiškio kaime, Lapkalnio gatvėje, automobilis „Renault Laguna“, vairuojamas neturinčio teisės vairuoti 48 metų šio rajono gyventojo, nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę ir trenkėsi į medį. Vairuotojas žuvo.

Gegužės 14-osios, šeštadienio, vakarą Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Kalino kaime, Molėtų plento, Medikiškių ir Riešės gatvių sankryžoje, reguliuojamoje šviesoforu, automobilis „Audi A6“, vairuojamas 45 metų vilniečio, atsitrenkė į ta pačia kryptimi antroje eismo juostoje apsisukantį automobilį „Renault Master“, kurį vairavo 37 metų vyras. Nuo smūgio „Audi“ dar trenkėsi į stulpą. Automobilio „Audi“ vairuotojas žuvo (vyras neturėjo teisės vairuoti ). Nukentėjo ir krovininio automobilio „Renault“ vairuotojas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"