TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Priekaba gali sugadinti atostogas

2016 06 15 6:00
Namelį su ratais tempiantys vairuotojai privalo įsitikinti, ar šis atitinka TA reikalavimus, ir pasirūpinti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. LŽ archyvo nuotrauka

Prie automobilio prikabinamas namelis per savaitgalio išvykas ar per atostogas ne tik suteikia papildomos laisvės bei leidžia pigiau ir patogiau apsistoti kempinguose. Ne vienam keliautojui kyla problemų, kai paaiškėja, kad jis nepasirūpino atlikti techninės apžiūros (TA) arba įsigyti privalomosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimo

Automobilio namelis ar priekaba, kaip ir pati mašina, turi būti techniškai tvarkingi ir apdrausti. VĮ „Regitra“ duomenimis, priekabos šiuo metu sudaro beveik 9 proc. visų į technines apžiūras atvykstančių transporto priemonių.

„Būtent šie reikalavimai dažniausiai pažeidžiami – nėra techninės apžiūros arba negalioja draudimas. Tai pagrindiniai pažeidimai“, – pažymėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kelių patrulių kuopos vadas Ramūnas Kemzūra.

Vis daugiau nuomojančiųjų

Policijos pareigūnai pabrėžia, kad už priekabą be techninės apžiūros teks pakloti tokią pačią baudą kaip ir už automobilio analogišką pažeidimą.

„Retai, bet pasitaiko atvejų, kai būna sugadintas kabinimo įtaiso apsauginis mechanizmas. Prikabinus priekabą ar namelį su ratais, būtinas apsauginis mechanizmas. Jei yra tokie pažeidimai, baudžiama dėl to, kad neatlikta techninė apžiūra, o bauda – tokia pati kaip ir neturint automobilio techninės apžiūros“, – pažymėjo R. Kemzūra.

Pareigūnų teigimu, pažeidimų, susijusių su priekabomis, vis mažėja, nes mažėja ir pačių priekabų.

„Pastebime, kad kuo toliau, tuo rečiau lengvosios transporto priemonės tempia netvarkingas priekabas. Labai nedaug tokių atvejų. Galbūt tai lėmė daugybė atsiradusių jų nuomos punktų. Matyt, šie išstūmė nuosavas priekabas. Žmogui turbūt neapsimoka rizikuoti, tempti netvarkingą nuosavą priekabą ir gauti baudą, geriau jau išsinuomoti. Spėjame, kad rinka būtent taip pasiskirstė. Manau, kad tai lėmė pažeidimų mažėjimą“, – kalbėjo R. Kemzūra.

Kada reikia BE kategorijos

Vairavimo mokyklų atstovų teigimu, nors BE kategorijos kursai nėra patys populiariausi, tačiau norinčiųjų juos lankyti atsiranda – dažnai tai būna automobilių, žirgų ar laivybos sporto entuziastai. Vairavimo mokyklos BE kategorijos mokymams šiuo metu dažniausiai naudoja visureigio ir priekabos junginius, kurių bendras svoris siekia 4,5–5 tonas.

Vairuotojams, prie automobilio kabinantiems namelį ar priekabą, taip pat derėtų atminti, jog turint B kategorijos vairuotojo pažymėjimą vairuojamas automobilis gali būti sujungtas su priekaba, kurios didžiausia leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kilogramų.

Automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausia leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausia leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4250 kilogramų.

Automobilio ir priekabos junginį, kurio didžiausia leidžiamoji masė didesnė kaip 3500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą „Regitroje“.

Dviračių neįtvirtina tinkamai

Priekabos nuomai pinigų pagailėję vairuotojai neretai savo vasaros atostogų mantą bando sutalpinti ant stogo – ir ne visuomet tai daro saugiai, tinkamai įtvirtindami krovinį.

Bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, kiekvieną vasarą pasitaiko nemažai atvejų, kai į draudikus kreipiasi gyventojai, kurių automobilius apgadino ant jų užkritę išorėje vežami daiktai. „Dažniausiai nuostolių pridaro ant transporto priemonių nukritę, jas apibraižę, stiklus įskėlę ar veidrodėlius nulaužę dviračiai, vežami ant automobilio stogo ar pritvirtinti prie jo kėbulo. Taip pat gyventojai tokiu būdu šiltuoju metų laiku mėgsta transportuoti burlentes, banglentes ir valtis. Dažnai jos būna gana sunkios, todėl krisdamos pridaro didelių nuostolių“, – pasakojo R. Bieliauskas.

Nepadės net kasko

Vis dėlto savo automobilio apgadinimas, anot draudimo eksperto, nėra pats blogiausias dalykas, kuris gali nutikti neatsargiai vežant krovinius.

„Važiuojant atsilaisvinę ir nuo automobilio nukritę daiktai sukelia išties pavojingas avarines situacijas. Iš paskos ar šalia važiuojančios transporto priemonės, jų vairuotojai bei keleiviai tokiais atvejais atsiduria rimtame pavojuje ir neretai nukenčia. Kaltas šiose situacijose, be abejo, lieka vairuotojas, neužtikrinęs, kad jo kroviniai būtų vežami saugiai“, – sakė R. Bieliauskas.

Jo teigimu, vairuotojai naudodami prie automobilio stogo ar kėbulo pritvirtinamas bagažines daiktams vežti visuomet turėtų bent kelis kartus patikrinti, ar kroviniai įtvirtinti, prikabinti ir pririšti tvirtai, laikantis instrukcijų. Kelionės metu kilus abejonių dėl vežamo krovinio saugumo, pasigirdus įtartiniems garsams, reikėtų esant galimybei nedelsiant sustoti ir patikrinti, ar su kroviniu viskas gerai. Be to, vežant krovinius automobilio išorėje reikėtų nepamiršti, kad dėl jų padidėja automobilio gabaritai, todėl manevruojama turėtų būti atsargiau.

„Tipiniai su krovinių vežimu susiję eismo įvykiai įvyksta ir dėl to, kad žmonės paprasčiausiai pamiršta, jog ant stogo yra prisitvirtinę porą dviračių ar valtį. Labai dažnai vairuotojai, neįvertinę to, kad krovinys automobiliui prideda papildomų centimetrų, važiuoja pro žemesnius įvažiavimus ar vartus, juos kliudo, išlaužia įvairias iškabas. Tokiais atvejais ir nukenčia žmonių vežamas turtas, ir pridaroma žalos kitiems asmenims“, – pažymėjo R. Bieliauskas.

Saugų krovinių gabenimą, anot draudimo eksperto, turi užtikrinti kiekvienas vairuotojas, todėl dėl nesaugiai vežamų daiktų patirtą žalą, galiojant civilinės atsakomybės draudimui, draudimo bendrovės atlygina tik trečiosioms šalims. Neatsargiai krovinius vežusio vairuotojo patirti nuostoliai nėra priskiriami draudžiamiesiems įvykiams, todėl jų patirta žala nėra atlyginama net ir apsidraudus kasko draudimu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"