TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Priminimai prisisegti diržą - už milijonus

2013 02 05 6:01
Oresto Gurevičiaus nuotrauka/Milijonus kainavusios švieslentės vairuotojams praneša absurdiškas "naujienas", pavyzdžiui, kad žiemą gali būti plikledžio.

Centralizuota eismo valdymo (CEV) sistema vilniečiai naudojasi jau daugiau nei dvejus metus, tačiau grandiozinio, dešimtis milijonų litų miestui kainavusio projekto nauda vairuotojai abejoja.

CEV sistema oficialiai buvo priimta 2010 metų lapkričio 5 dieną, tačiau spūstys pagrindinėse sostinės transporto arterijose vis dar susidaro kiekvieną rytą ir vakarą. Vilniečiai ir miesto svečiai nepastebi didžiulių investicijų naudos, o labiausiai matoma sistemos dalis - informacinės švieslentės - juokina skelbiamomis nereikšmingomis žinutėmis.

Garsi pradžia, tyli pabaiga

Pagerinti eismo sąlygas Vilniuje miesto savivaldybė užsimojo dar prieš didžiąją ekonomikos pakilimo bangą. Gavus tuomet taip pat sostinės meru buvusio Artūro Zuoko palaiminimą 2006 metais buvo pradėta diegti bendra šviesoforų valdymo ir reguliavimo sistema, vėliau pridygo greičio matuoklių, vaizdo kamerų ir informacinių švieslenčių.

Tačiau skambiai pradėtą įgyvendinti projektą lydėjo skandalai dėl neveikiančių greičio matuoklių, piko valandomis stringančių žaliųjų koridorių ar naujai sumontuotų seno pavyzdžio šviesoforų. Viena svarbiausių CEV dalių - planuota prioriteto viešajam transportui suteikimo sistema - apskritai nebuvo įrengta. Galiausiai prieš dvejus metus projektas buvo tyliai priimtas kaip baigtas, nors iki tikrosios pabaigos dar toli. CEV vis dar tobulinama ir derinama, o ginčytini klausimai blaškomi teismų koridoriuose.

CEV sistemą prižiūrinčios savivaldybės įmonės "Susisiekimo paslaugos" direktorius Gintas Bliuvas sistemos veikimą vertino teigiamai, bet pripažino, kad turėjo būti pasiektas geresnis rezultatas. "Bendra gatvių padėtis - ir jų pralaidumas, ir avaringumas, ir šviesoforų matomumas bei gedimų likvidavimas pagerėjo. Dėl sistemos veikimo tiek teigiamų įvertinimų, tiek nusiskundimų turime, su jais dirbame, kad gatvėse būtų pasiektas geresnis rezultatas", - tvirtino jis. Pasak G.Bliuvo, trūkumus patvirtino ir nepriklausomi užsienio ekspertai, todėl buvo sumažinta sistemos įdiegimo kaina.

Efektyvumo niekas nematavo

Viešojoje erdvėje CEV sistemos kaina ne kartą skelbta buvusi 145 mln. litų, tačiau, G.Bliuvo duomenimis, ji gerokai išpūsta. Pasak jo, sistemos įdiegimas kainavo apie 60 mln. litų, o visa suma turi būti sumokėta per 10 metų. 145 mln. litų buvo numatyta išleisti ir sistemos įdiegimui, ir jos 10 metų priežiūrai kartu, tačiau šiuo metu dėl galutinės CEV sistemos įdiegimo kainos nustatymo vyksta teisminis ginčas.

Pašnekovas pripažino, kad sistemai trūksta lankstumo, pagrindinė programa "Motion" veikia pernelyg inertiškai, o iš planuotų šešių transporto koridorių kaip gerai veikiančias "žalias bangas" jis įvardijo tik du ruožus - trečiąjį koridorių, vedantį nuo senamiesčio į Antakalnį, ir penktąjį, esantį tarp stoties ir centro. Tarptautinių ekspertų manymu, sistema taip pat neišbaigta, ji reikalauja papildomo "kalibravimo", be to, ne visi sistemos komponentai atitinka keliamus reikalavimus.

Vilniuje CEV sistemos įrengimu rūpinosi keturių įmonių - "Urbico", "Siemens", "Fima" ir "HNIT-Baltic" - konsorciumas. Planuota, kad baigus įgyvendinti projektą gatvių pralaidumas padidės 20 proc., o ekonominė nauda sieks apie 19 mln. litų per metus, tačiau įdiegus sistemą jokių tyrimų, patvirtinančių jos efektyvumą, nebuvo atlikta. G.Bliuvas spėjo, kad pasikeitus bendram kainų lygiui ekonominis efektas turėtų būti didesnis ir siekti apie 25 mln. litų, o vis tebekylančias eismo spūstis teisino išaugusiu transporto priemonių skaičiumi. 2007 metais tūkstančiui Vilniaus gyventojų teko 545 automobiliai, o 2011 - per 600, sostinėje registruota daugiau nei 320 tūkst. automobilių, bet tai tik pabrėžia brangios sistemos nelankstumą ir sudėtingą pritaikymą kasdienybei.

Trūkumai bado akis

Aiškiausiai šlubuojančios CEV sistemos trūkumus apnuogina informacinės švieslentės gatvėse. Vietoj žadėtos vertingos informacijos 13 švieslenčių kasdien mirga mažareikšmiais formaliais užrašais arba "informuoja" apie tai, ką vairuotojai ir taip privalo žinoti - kad prisisegti saugos diržus būtina, o žiemą gali susidaryti plikledis.

Vakarų Europoje gatvių švieslentės naudojamos tik svarbiai informacijai skelbti. Jose rodomos žinutės apie priekyje laukiančias kliūtis arba kitas netikėtas ir nekasdieniškas eismo sąlygas, o jei nieko išskirtinio nevyksta, švieslentės laikomos išjungtos, kad vairuotojų dėmesys neatbuktų nuo nuolatinio žinučių srauto. Informaciniai pranešimai švieslentėse paskelbiami pagal Vilniaus miesto savivaldybės Eismo skyriaus nurodymus, ir G.Bliuvas subtiliai užsiminė, kad šis darbas nuolat tobulinamas, tačiau panašaus turinio žinutės brangiuose ekranuose mirga jau ne vienus metus. Pašnekovas švieslenčių kainos neišskyrė, tačiau, LŽ duomenimis, vienos analogiškos švieslentės įranga kainuoja apie 400 tūkst. litų. Be to, jų panaudojimo galimybės labai nedidelės, nes per sostinėje esančias švieslentes galima transliuoti tik oranžinės spalvos tekstą eilutėmis, o galimybės rodyti simbolius nėra.

Nematoma pagalba

Buvęs bendrovės "Urbico" vadovas Raimundas Mickūnas apgailestavo, kad labiausiai vairuotojams matoma CEV dalis - informacinės švieslentės - jau tapo pajuokos objektu. Kita ne mažiau matoma gatvių įranga, greičio matuokliai, taip pat nebetramdo taisyklių pažeidėjų - iš buvusių 49 matuoklių tebeveikia vos 12, priklausančių CEV sistemai. Kiti 37 greičio matuokliai priklauso "Urbico", bet sutartis tarp Vilniaus savivaldybės ir bendrovės dėl jų naudojimo baigėsi dar praėjusių metų pabaigoje, o R.Mickūnas minėjo net spėjęs gauti administracinę nuobaudą už tai, kad tuomet dar jo vadovaujama bendrovė laiku nesusirinko iš pakelių visų prietaisų.

Pašnekovo manymu, vairuotojai nepakankamai vertina mažiausiai matomas, bet geriausiai veikiančias CEV dalis - automobilių eismą fiksuojančias vaizdo kameras ir į asfaltą įlietas indukcines kilpas, kurių visame mieste yra apie 10 tūkstančių. "Dieną tai ne taip akivaizdu, bet naktį galima aiškiai pastebėti, kad žalias šviesoforas ilgiau dega važiuojantiesiems pagrindine gatve, bet atvažiavus iš šalutinės gatvės automobilis užfiksuojamas ir jam įjungiama žalia šviesa", - aiškino R.Mickūnas. Tačiau tokį sistemos darbą sunku pastebėti, nes šviesoforai persijungia tarsi savaime, todėl vairuotojai linkę vertinti tik plika akimi matomas naujoves, kurioms gerų žodžių rasti nelengva.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"