TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Primiršta automagistralė „Via Baltica“ šaukiasi pagalbos

2013 08 19 6:00
E.Skrodenis: „Tikroji konkurencija moderniame pasaulio ūkyje vyksta tiekimo grandinėje.“ LŽ archyvo nuotrauka

„Pastaruoju metu galima išgirsti nemažai informacijos apie tiesiamą europinės vėžės geležinkelio liniją „Rail Baltica“, tačiau beveik pamiršta kita ne mažiau svarbi transporto arterija „Via Baltica“. Nors jai privalu skirti tiek pat dėmesio kaip ir strateginiam geležinkelio projektui, antraip mūsų šalis gali prarasti patikimos tranzitinės valstybės vardą“, – kalbėdamas su LŽ dienraščio žurnalistu sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktoriaus pavaduotojas Egidijus Skrodenis.

Pasak vieno LAKD vadovų, visai neseniai magistralei „Via Baltica“, priklausančiai tarptautiniam transporto koridoriui, buvo suteiktas ypatingas valstybinės svarbos projekto statusas. Jis palengvina daugelį parengiamųjų procedūrų ir darbų, kurie yra svarbūs siekiant efektyviai įgyvendinti tokios svarbos projektus, t. y. ir žemės išpirkimo, ir planavimo darbus bei europinių pinigų skyrimą.

„Via Baltica“ yra toks projektas, kuris nuolat plečiamas ir nuolat įgyvendinami nauji etapai. Jau 1994 metais Kretoje ir 1997 metais Helsinkyje transporto ministrų konferencijoje Lietuva, Lenkija, Latvija, Estija ir Suomija vieningai nusprendė plėtoti europinio lygio magistralinių „Via Balticos“ kelių tinklą, stiprinti kelių dangą, kurti pakelės infrastruktūrą, įgyvendinti eismo saugumo ir aplinkosaugos priemones. „Via Baltica“ nustatytas maršrutas nuo Varšuvos Lenkijoje per Lietuvą, Latviją ir Estiją turi driektis iki Helsinkio Suomijoje. Lietuvoje šis maršrutas eina nuo Kalvarijos per Marijampolę iki Kauno. Nuo Kauno iki Panevėžio ir per Pasvalį driekiasi iki pasienio su Latvija esančių Saločių“, - LŽ dienraščiui sakė E.Skrodenis.

Pasak pašnekovo, nuo 1997 metų „Via Balticos“ keliui rekonstruoti naudojamos tiek Lietuvos, tiek tarptautinio finansavimo, tiek ir Europos Sąjungos (ES) paramos lėšos.

Būtina greita pagalba

1997–2000 metais buvo vykdomas pirmasis „Via Balticos“ kelio plėtros etapas, finansuojamas tarptautinių institucijų ir iš kandidačių į ES nares rėmimo „Phare“ programos. Rekonstruoti kelių A10, A8, A5 ruožai, nutiesta Panevėžio aplinkkelio Šiaurės–Vakarų atkarpa. Įgyvendinus pirmąjį etapą buvo atidaryti nauji ruožai keliuose A5 ir A8. Antrajame plėtros etape, kuris buvo vykdomas 2000–2003 metais ir finansuojamas šalių kandidačių į ES transporto bei aplinkosaugos plėtrai įkurto europinio fondo ISPA lėšomis, nutiestas 23,1 km ilgio A5 kelio ruožas, aplenkiantis Marijampolę ir Kalvariją, bei 9,7 km ilgio antra važiavimo kryptis Kauno vakariniame aplinkkelyje, pastatytos keturios skirtingų lygių sankryžos.

Lietuvai įstojus į ES, atsirado galimybė gauti paramą iš ES Sanglaudos fondo, todėl „Via Balticos“ kelias toliau intensyviai plėtotas.

2004–2006 metais rekonstruoti ruožai keliuose A5, A10 ir buvusiame kelyje Nr. 201 Marijampolės aplinkkelis, kuris nuo 2002 metų pabaigos įtrauktas į „Via Balticos“ kelią.

Panaudojant 2007–2013 metų ES struktūrinę paramą, darbai kelyje vykdyti ir toliau. 2009 metais rekonstruota Marvelės sankryža, o 2012-aisiais baigta kelio A10 rekonstrukcija ties Latvijos pasieniu.

„Niekas nepaneigs, kad nuo Lenkijos sienos pietuose iki Latvijos sienos šiaurėje besidriekianti „Via Baltica“ šiandien yra viena svarbiausių mūsų tranzito arterijų. Kol kas Lietuvoje nėra kito transporto koridoriaus, kuriuo Šiaurės–Pietų kryptimis būtų vežama tiek krovinių, kiek jų vežama „Via Balticos“ automagistrale. Tačiau šiandien „Via Balticos“ kelio priežiūrai ir plėtrai skiriamas tokio dydžio finansavimas, kurio sunkiai užtenka net esamai kelio būklei palaikyti“, – kalbėjo E.Skrodenis.

Tuo tarpu šiam keliui, jo teigimu, būtina plėtra – ir nedelsiant, nes ne visur kelio dangos konstrukcija užtikrina 11,5 tonos ašies apkrovimo reikalavimus. Didėjant eismo įvykių skaičiui pavojingos sankryžos turi būti rekonstruojamos į skirtingų lygių. Daugelyje ruožų nepakankamai įrengta eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių, taip pat kai kuriuose ruožuose eismo intensyvumas sparčiai didėja, todėl būtina planuoti antros važiavimo krypties tiesimą.

„Šiuo metu numatyta rekonstruoti kelio „Via Baltica“ atkarpas pagal europinius reikalavimus. 2014-2020 metais numatyta pertvarkyti intensyviausiai naudojamą atkarpą Mauručiai–Puskelniai. Būtų itin svarbu iki 2020-ųjų suspėti rekonstruoti į 4 eismo juostas ir kelio atkarpą nuo Marijampolės iki Lenkijos ir Lietuvos sienos, o po 2025-ųjų bus svarbi atkarpos nuo Sitkūnų (Kauno r.) iki Panevėžio, po 2030-ųjų – atkarpos nuo Panevėžio iki Latvijos sienos plėtra. Tačiau, mano nuomone, automagistralę atnaujinti, o kai kuriose atkarpose – iš pagrindų ir kuo greičiau, tiesiog privalu jau artimiausiu metu. Manau, tam turi būti skirtas ir pakankamas finansavimas iš 2014-2020 metų Lietuvai skirtų ES paramos lėšų“, – kalbėjo E.Skrodenis.

Kenčia tranzitinės šalies įvaizdis

Pro Marijampolę šaunanti viena iš „Via Balticos“ atkarpų – A5 numeriu pažymėtas kelias – yra vienas tų, kur ypač intensyvus sunkiasvorio transporto eismas. „Ši automagistralės atkarpa geriausiai parodo, kokio didelės problemos šiuo metu kamuoja pagrindinę Lietuvos transporto arteriją“, - kalbėjo LAKD direktoriaus pavaduotojas.

A5 keliu važiuojantis srautas šiandien yra keliolika, o kai kurių transporto rūšių – net kelias dešimtis kartų didesnis nei prieš dvidešimt metų. Direkcijos duomenys rodo, kad 1993 metais per parą Lenkijos ir Lietuvos sienos kirtimo postą pervažiuodavo 470 automobilių, 2012 metais – 8429. Skirtumas – 18 kartų.

Dar didesnį įspūdį daro skaičiai, susiję su sunkiojo transporto srautais. 1993-iaisiais Lenkijos ir Lietuvos sieną per parą kirsdavo 140 sunkvežimių, pernai – net 5842, arba net 42 kartais daugiau.

Šiandien krovinių vežimo automobilių keliais sektorius sukuria apie 11 proc. bendrojo vidaus produkto – tai daugiau nei 10 mlrd. litų kasmet. Viena didžiausių šios sumos dalių sukurta „Via Balticos“ transporto koridoriuje. E.Skrodenio teigimu, 2009 metais rekonstruota Marvelės sankryža, o 2012-aisiais baigta kelio A10 rekonstrukcija.

„Šiandien Europos ekonomikos analitikai jau sutaria, kad gamybos procesai – įvairių produktų, technologijų ir taip toliau – beveik visose šalyse yra vienodi, vienoda ir produktų savikaina. O tikroji konkurencija moderniame pasaulio ūkyje vyksta tiekimo grandinėje. Kas sugeba klientams gamintojų prekes pristatyti greičiau ir pigiau, tas ir laimi aršioje konkurencinėje kovoje. Šiandienos Lietuvoje, kai kelių priežiūros finansavimas, tarp jų – ir pagrindinei Baltijos šalių transporto arterijai „Via Baltica“, nuolat mažėja, skiriama labai mažai lėšų rekonstrukcijai, krinta ir Lietuvos kaip tranzitinės šalies patrauklumas“, - tvirtino vienas LAKD vadovų.

Suskubo net ir lenkai

Šiandien kai kuriuose „Via Balticos“ ruožuose eismo intensyvumas, E.Skrodenio tvirtinimu, niekuo nesiskiria nuo to, kuris būdingas, pavyzdžiui, Šiaurės Italijos automagistralėms. Bet tenai automagistralės yra ir 4 juostų, ir 6 juostų – po tris į abi puses. Dabar tiktai viena – labai trumpa, maždaug 50 kilometrų „Via Balticos“ atkarpa šalia Kauno yra keturių eismo juostų. „Tačiau visi puikiai suprantame, kad Lietuva – ne turtingoji Italija. Esame neturtingi, todėl viskas privalo būti daroma su protu ir atsižvelgiant į turimas finansines galimybes“, – sakė LŽ pašnekovas.

LAKD direktoriaus pavaduotojo teigimu, optimaliausias sprendimas – nuo Kauno iki Marijampolės, o vėliau – nuo Suvalkijos sostinės iki Lenkijos ir Lietuvos sienos nutiesti 4 juostų kelią – po dvi juostas abiem kryptimis. Tai yra būtiniausias darbas, kuris pagerintų eismo saugumą, pagyvintų krovinių vežimą, o kartu ir atskaitymus į šalies biudžetą.

E.Skrodenis sakė, kad savo teritorijoje jau sujudę lenkai. „Turime informacijos, kad iki 2020 metų Lenkija iki sienos su Lietuva planuoja nutiesti automagistralę, kuri būtų keturių eismo juostų. Tai reiškia, jog mes tiesiog privalome reaguoti adekvačiai, kad lenkų išplatintas kelias į Lietuvą staiga nesusiaurėtų į vadinamąjį butelio kakliuką, – kalbėjo dienraščio LŽ pašnekovas ir pasidalijo ateities vizijomis: - Mūsų teritorijoje keleivius irgi privalo pasitikti keturios juostos. Iki 2020-ųjų – bent jau toje „Via Balticos“ atkarpoje, kuri šauna nuo Lenkijos pasienio iki Kauno aplinkkelio.“

Kaip tvirtino vienas LAKD vadovų, pagrindiniai tikslai, kuriuos tikimasi pasiekti įgyvendinus projektą „Via Baltica“, yra nuosekliai didinti žmonių ir krovinių judėjimą. „Modernizuoti automobilių keliai leistų vykdyti efektyvų susisiekimą sausuma tarp Baltijos ir Vakarų bei Centrinės Europos šalių, taip pat gerinti susisiekimą su Baltijos valstybėmis ir skatinti greitesnę Baltijos jūros regioninę plėtrą. Būtų sumažintos automobilių transporto spūstys Europos kelių tinkle, pagerintume transporto paslaugų kokybę sutrumpinę vežimo laiką, padidinę keleivių, krovinių srautą. Atlikus preliminarius skaičiavimus padaryta išvada, kad rekonstruojant I transporto koridoriaus „Via Baltica“ ruožus racionaliausia iš karto rekonstruoti pagal automagistralės techninės kelio kategorijos reikalavimus. Rekonstruojant ruožus yra numatyta šalia dabartinio kelio nutiesti dvi naujas eismo juostas, kurių plotis būtų 3,75 x 2 m, šalia įrengiant 1,75 m sustojimo juostą. Visi darbai kainuotų 2,628 mln. litų. Lietuvai gal ir daug, bet europiniu mastu tai nėra dideli pinigai. Juk Vakarų Europos gyventojai, ypač suomiai, iš „Via Balticos“ rekonstrukcijos projekto laimėtų irgi labai daug“, - tikino E.Skrodenis.

Būtina piliečių iniciatyva

Paklaustas, kas turėtų rodyti iniciatyvą, kad artimiausiais metais „Via Baltica“ netaptų duobėtu kaimo plentu, o virstų modernia ES standartus atitinkančia automagistrale, – Europos Komisija, Lietuvos Vyriausybė ar pirmiausia mūsų šalies žmonės, E.Skrodenis atsakė, jog mūsų piliečių parama būtų svariausia. „Nors žmogus ir gyvena toli nuo „Via Balticos“, automagistralės naudą jis vis tiek jaučia. Pirmiausia – per surenkamus į biudžetą kelių mokesčius, atskaitymus į bendrą valstybės pinigų katilą už krovinių tranzitą. O per biudžetą perskirstyti mokesčiai virsta nemokamomis bibliotekos paslaugomis ar nemokamu mokslu, ir t. t.“, – aiškino LAKD direktoriaus pavaduotojas.

Kaip Lietuvos gyventojai galėtų padėti automagistralės plėtrai ateityje? „Pirmiausia labai prašyčiau jos netrukdyti. Papildomas juostas dabar tiesiame, šiuolaikiniais masteliais matuojant, vėžlio greičiu – nuo 36 iki 46 mėnesių. Galėtume viską atlikti daug greičiau, jeigu ne žemės išpirkimas. Būtent jis užima daugiausia laiko. Kodėl? Manau, dalis gerai informaciją valdančių piliečių sukūrė sau verslą – numatomoje kelių, geležinkelių ar kitų infrastruktūros objektų vietoje pigiai iš nieko nenutuokiančių piliečių supirkti žemes ir paskui jas mėginti parduoti už protu sunkiai suvokiamas sumas“, - stebėjosi E.Skrodenis.

Pasak jo, jeigu, pavyzdžiui, valstybė nesutinka pirkti žemės už pardavėjų siūlomas milijonines sumas, toliau ginčai tęsiami teismuose. „Dabar įstatymai lyg ir leidžia paimti žemę jos rinkos verte su sąlyga, jei joje bus statomi visuomenei labai svarbūs objektai. Tačiau piliečiai paprastai dėl rinkos vertės nesutrinka ir reikalauja keliasdešimt didesnių sumų. Jeigu valstybė nesutinka – ją duoda į teismą. Blogai, kad paėmus žemę jos negalima naudoti tol, kol nesibaigs teisminiai ginčai. O jie trunka labai ilgai“, – dalijosi patirtimi LŽ pašnekovas.

Kelininkai, pasak jo, šiuo metu rengia įstatymo pataisas, kurios suteiktų teisę valstybei naudoti paimtą žemę, kol bylos pasibaigs teismuose. „Todėl ir kreipiuosi į piliečių sąžinę: netrukdykite plėtoti infrastruktūros. Juk prie nutiestų kelių dygsta gamyklos, prekybos centrai, kyla šalies ekonomika. O godūs piliečiai tam užkerta kelią“, - sakė E.Skrodenis.

Vienas LAKD vadovų teigė besitikįs ir Lietuvos politikų supratingumo. „Juk tautos išrinkti žmonės turbūt labiausiai nori, kad mūsų šalis ne tik neprarastų tranzitinės šalies vardo, bet ir taptų klestinčia autoturizmo šalimi“, - viltingai kalbėjo vienas LAKD vadovų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"